- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- eA-1225-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00167-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 22-IL-50-00410-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Panevėžio AVPK patenkinti A. S. 2022 m. kovo 28 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Ginčijamu Sprendimu nepagrįstai nuspręsta neišduoti jam leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Nors Sprendime nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (iš viso Sprendime nurodyti keturi), kurie buvo nutraukti, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti gana seniai (1994, 1997, 1999 ir 2008 m.), pareiškėjas niekada nebuvo teistas, neturėjo ir neturi jokio teistumo, administraciniai nusižengimai buvo susiję su jo darbu ir jau nebegaliojantys, o apie minimų asmenų padarytus nusikaltimus ir jiems taikomus oficialius perspėjimus nebuvo žinoma. Taip pat Sprendime nurodoma, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras turi informacijos apie pareiškėją, todėl nerekomenduoja išduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau Sprendimas yra nemotyvuotas, neaišku kokiais duomenimis policija disponuoja, dėl kokių turimų policijos duomenų jis turi teisę gintis ir jiems prieštarauti, juo labiau, kad medicinos specialistų tikrinta jo sveikata ir psichinė būklė nekelia jokių abejonių dėl jo galėjimo turėti ginklą, jis neturi jokių priklausomybių ir nėra registruotas jokiose psichikos ligų įskaitose.
2.2. Atsakovas turėjo vertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias pareiškėją. Pareiškėjas yra dirbantis – yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kartera“ direktorius ir akcininkas, turi šeimą, du vaikus, siekia gauti leidimą ginklui medžioklei. Pareiškėjas 2018 m. baigė medžiotojų mokymo kursus išsilaikė egzaminą ir jam buvo išduotas medžiotojo bilietas. Be to, pareiškėjas baigė medžiotojų selekcininkų kursus ir yra įgijęs medžiotojo selekcininko kvalifikaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Atlikus privalomus patikrinimus buvo nustatyta, kad pareiškėjui buvo pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, trys iš jų buvo nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o vienas nutrauktas ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat, remiantis turimais duomenimis, pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su asmenimis, kurie buvo anksčiau teisti, ir kuriems pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (toliau – ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas) buvo paskirta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. Lietuvos kriminalinės policijos biuras turi informaciją apie pareiškėją, todėl pareiškėjui nerekomenduojama išduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
4.2. Remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 m. iki 2022 m. buvo 12 kartų baustas už įvarius administracinius teisės nusižengimus (greičio viršijimas, vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio priemone ir kt.). Atsakovas, atsižvelgdamas į visą surinktą informaciją, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kai šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. S. 2022 m. kovo 28 d. prašymu Nr. 22-G-50-00751-e kreipėsi į Panevėžio AVPK, prašydamas išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnyba 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 22-IL-50-00410-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsižvelgęs į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie pareiškėją, teismas nurodė, jog jam 1994 m. lapkričio 3 d. Panevėžio miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-01208-94 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį, šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas 1995 m. vasario 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 91 straipsniu; pareiškėjui 1997 m. birželio 14 d. Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-01262-97 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, jis nutrauktas 1997 m. liepos 28 d., vadovaujantis BPK 91 straipsniu; pareiškėjui 1999 m. sausio 5 d. Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00095-99 pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, jis nutrauktas 1999 m. sausio 28 d., vadovaujantis BPK 91 straipsniu; pareiškėjui 2006 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00988-06 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jis nutrauktas 2008 m. gegužės 20 d., vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalimi. Taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuras turi informacijos apie pareiškėją, todėl nerekomenduoja jam išduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovo turimais duomenimis, pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su asmenimis, kurie buvo anksčiau teisti, ir kuriems pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (toliau – Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas) buvo paskirta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. Remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 iki 2022 metų 12 kartų baustas už įvarius administracinius teisės nusižengimus (greičio viršijimas, vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio priemone ir kita).
8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas padarė BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusikaltimus, dėl kurių 1994–1999 m. laikotarpiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Vadovaujantis BK ir BPK (galiojusių iki 2003 m. gegužės 1 d.) nuostatomis, A. S. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir minėtų ikiteisminių tyrimų nutraukimui būtina sąlyga buvo jo prisipažinimas padarius nusikaltimus (BK 531 str., BPK 91 str.). Pareiškėjo atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK (galiojančio nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 178 straipsnio 2 dalį, vėliau nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu dėl šio galimai padaryto nusikaltimo buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas darė išvadą, jog nors ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti ir jie teisinių pasekmių sukelti negali, tačiau tai, kad pareiškėjo atžvilgiu keturis kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje ir jį atitinkamai charakterizuoja. Byloje taip pat yra surinkti įrodymai apie pareiškėjo nubaudimą administracine tvarka bei apie jo ryšius su asmenimis, kurie yra teisti ir/arba kuriems taikytos prevencinės poveikio priemonės – oficialūs perspėjimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą.
Šalies argumentai
9. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2018 m. su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius 2018 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą Nr. 186-IL-50-00402-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklo, remdamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją 10 punktas), kada B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6592-739/2018, pareiškėjo skundą panaikinti minėtiną sprendimą ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą, atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsižvelgęs į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje Nr. I-6592-739/2018, tiek ir nagrinėjamoje administracinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys ir buvo įrodinėjamas viešojo administravimo subjektų priimtų aktų neteisėtumas, teismas darė išvadą, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti minėtoje administracinėje byloje nustatytus minėtus faktus prejudiciniais nagrinėjamoje administracinėje byloje.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytų ar galimai padarytų teisės pažeidimų periodiškumas ir teisiniai gėriai, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais (viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nuosavybė, savo ar kitų žmonių, eismo saugumas), leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai. Atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendė, kad ginčijamame Sprendime nurodytos ir nagrinėjant administracinę bylą nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl Panevėžio AVPK turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą. Ginčijamas Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, o pareiškėjo argumentai apie tai, kad iš Sprendimo formuluotės yra neaišku, kokiais duomenimis policija disponuoja, ir kokiems turimiems policijos duomenims jis turi teisę prieštarauti, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas pateikė pakankamai duomenų apie faktines aplinkybes, kurios nulėmė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto tinkamą taikymą. Iš ginčijamo Sprendimo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškus tų visuomeninių santykių kvalifikavimas. Sprendime yra nurodyti ikiteisminiai tyrimai, nurodyti duomenys, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras turi informacijos apie pareiškėją, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su teismui pateiktais byloje esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis neturi jokių priklausomybių ir nėra registruotas jokiose psichikos ligų įskaitose, dirba – yra UAB „Kartera“ direktorius ir akcininkas, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, siekia gauti leidimą ginklui medžioklei, nesudaro pagrindo tenkinti skundą.
III.
13. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Atsakovas vertino tik policijos duomenų bazėse esančius duomenis ir neatsižvelgė į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Atsakovas nevertino nei pareiškėjo į bylą pateiktų dokumentų, nei paprašė jo pateikti kokius nors kitus jį charakterizuojančius dokumentus, todėl laikytina, kad atsakovas pareiškėjo 2022 m. kovo 28 d. prašymą išnagrinėjo formaliai.
14.2. Ikiteisminiai tyrimai 1995–1999 m. pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šie pažeidimai buvo padaryti kai pareiškėjui buvo 15–19 m., tačiau jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Tuo metu jis buvo jaunas ir nesubrendęs, nuo to laiko pasikeitė, sukūrė šeimą, užaugino du vaikus, tapo atsakingu žmogumi, įkūrė savo įmonę, kurioje dirba. 2008 m. ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nustačius tikruosius kaltininkus. Taigi, nutraukus ikiteisminius tyrimus, laikytina, kad jis niekada nebuvo teistas, niekada neturėjo ir neturi galiojančio teistumo. Pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, dirba, neturi žalingų įpročių, gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą, todėl jo teisės gauti leidimą laikyti (nešioti) ginklą ribojimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors Sprendime teigiama, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras turi informacijos apie A. S., todėl nerekomenduoja išduoti jam leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau pareiškėjui neaišku, kokiais duomenimis disponuoja policija. Patikrinus pareiškėjo sveikatą, nustatyta, kad jo būklė nekelia jokių abejonių dėl jo galėjimo turėti ginklą, jis neturi jokių priklausomybių ir nėra registruotas jokiose psichikos ligų įskaitose.
14.3. Nei atsakovo Sprendime, nei teismo sprendime nenurodyti motyvai, dėl kurių būtu pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo, kaip tai numatyta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Nei atsakovas, nei teismas nepateikė motyvų, kaip per 23–28 metų laikotarpį nuo nusikalstamų veikų 1994–1999 m. padarymo iki 2022 m., kai pareiškėjas pateikė prašymą, teisės pažeidimai yra susiję su grėsmės kėlimu kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų padaręs viešosios tvarkos pažeidimų, smurtavęs namuose ar kitur. Atsakovas, neįvertinęs pareiškėjo pateiktų duomenų ir nesurinkęs papildomų duomenų, darė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas tiek darbe, tiek medžiotojų būrelio vadovybės charakterizuojamas teigiamai, kaip darbuotojas yra kruopštus ir sąžiningas, ramaus bei draugiško būdo.
14.4. Atsakovas ir teismas rėmėsi administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2017 m., tačiau neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo darbo specifika yra susijusi su transporto paslaugų teikimu ir tikimybe gauti administracinę nuobaudą yra didesnė negu panašia komercine veikla neužsiimančių asmenų. Pareiškėjas visas paskirtas baudas sumokėjo.
14.5. Pareiškėjas niekada nebuvo teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus, taip pat įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu niekada nebuvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ir radioaktyviomis medžiagomis arba karine įranga, už kurią BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvė atėmimo.
14.6. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo veiksmų visumos pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į pažeidimų sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo, tačiau to nepadarė, o tik pritarė atsakovui, pasirinkdamas neigiama pobūdžio charakterizuojančius aspektus, kurie negali būti pareiškėjo pavojingumą visuomenei apsprendžianti jo elgesio visuma.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmeti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas atsiliepime nurodo:
Šalies argumentai
16.1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytus faktus bei bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo reikalavimų.
16.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką profesinė veikla negali būti panaudota neteisėtiems tikslams pasiekti ir ja prisidengiant negali būti pateisinami neteisėti veiksmai, taip pat ja prisidengiant negali būti pateisinami kiti sistemingai daromi teisės pažeidimai. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija apie jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Pareiškėjo padarytų ar galimai padarytų teisės pažeidimų periodiškumas ir teisiniai gėriai, į kuriuos kėsintasi leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai.
16.3. Vertinant asmenį charakterizuojančias savybes teismas analizavo visumą aplinkybių, vertino A. S. charakterizuojančias aplinkybes plačiu laiko diapazonu, atsižvelgė ne tik į praeityje buvusius faktus, bet ir į tai, kaip asmuo reabilituoja save dabartyje. Byloje surinktų aplinkybių visuma rodo, kad A. S. periodiškai daro administracinius teisės pažeidimus, palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra teisti ir/arba kuriems taikytos prevencinės poveikio priemonės – oficialūs perspėjimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, t. y. savo vedamu gyvenimo būdu nesiekia atitikti Įstatymo keliamų kriterijų taikomų asmeniui siekiančiam įgyti leidimą ginklui įsigyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVK 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 22-IL-50-00410-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Panevėžio AVPK patenkinti A. S. 2022 m. kovo 23 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Panevėžio AVPK pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, netenkino pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei motyvais, kurių pagrindu pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu. Jis teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti, jis niekada nebuvo teistas, nuo to laiko pasikeitė, turi šeimą, dirba, neturi žalingų įpročių, gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą.
20. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
21. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neginčija Panevėžio AVPK surinktų ir byloje esančių duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus, jo ryšius su teistais asmenimis bei padarytus administracinius teisės nusižengimus (žr. šios nutarties 7 p.). Tačiau pareiškėjas nesutinka su Panevėžio AVPK 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 22-IL-50-00410-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. kovo 28 d. prašymą Nr. 22-G-50-00751-e, kuriuo jis prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai).
22. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, turinys iš esmės nepakitęs nuo originalios 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcijos) nustatytas šiuo įstatymu saugomas teisinis gėris – žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas. Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Šio straipsnio 1 dalies 11 punkte (2016 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-2372 redakcija), kuris nuo 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojus 2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1914 redakcijai tapo 10 punktu (šių teisės normų turinys iš esmės nepakitęs nuo 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos įsigaliojimo), nustatyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
23. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgiant į, be kita ko, nusikaltimą padariusio [prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikusio] asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes (2020 m. birželio 5 d. nutarimas).
24. Aiškindamas aptariamą teisės normą LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad šioje teisės normoje kalbama ne apie bent kokius asmens, pretenduojančio gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (pvz., LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, kuri cituojama, pvz., 2023 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-690-662/2022). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu; teisė turėti ir laikyti ginklus nėra nei konstitucinė teisė, nei saugoma pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (pvz., LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-215-789/2023). Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius (asmenų gyvybė, sveikata, nuosavybė, viešoji tvarka, visuomenės saugumas) tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, kuri cituojama, pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-215-789/2023). Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012; 2023 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-875-1047/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog kiekvienu atveju asmens, pateikusio prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, interesas gauti tokį leidimą iš esmės negali būti ir nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymu saugomus teisinius gėrius) (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017; 2023 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-251-552/2023; 2023 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-725-968/2023).
25. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar policijos įstaiga (šiuo atveju – Panevėžio AVPK) surenka pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų apie asmenį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurių visuma sudarytų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymu saugomiems teisiniams gėriams).
26. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. su prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, Panevėžio AVPK 2018 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą Nr. 186-IL-50-00402-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklo. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6592-739/2018 pareiškėjo skundą atmetė. LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020 jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, kad nors ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti gana seniai (1994, 1997, 1999 ir 2008 metais), administraciniai nusižengimai buvo susiję su pareiškėjo darbu ir jau nebegaliojantys, o apie minimų asmenų padarytus nusikaltimus ir jiems taikomas oficialius perspėjimus nežinojo bei su pusbroliu bendravo tik palaikydamas giminystės ryšius, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Be to, pareiškėjas padarė ne tik aštuonis administracinius teisės pažeidimus (vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis; neužsisegė saugos diržų; viršijo leistiną greitį; mokesčių administratoriui pavėluotai pateikė deklaraciją), bet buvo įtariamas kitų nusikalstamų veikų (chuliganizmas ir vagystė) padarymu, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, taip pat jį siejo ryšiai su asmenimis, kurie buvo padarę nusikaltimus ir kuriems buvo taikomi oficialūs įspėjimai. Nurodytos aplinkybes, jog pareiškėjo atžvilgiu vyko ikiteisminiai tyrimai, pareiškėjas palaikė ryšius su minėtais asmenimis, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, kurios apibūdina pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, yra nustatytos įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020. Jokių, nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, pareiškėjas nepateikė. Be to, kaip jau nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis Administracinių nusižengimų duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 m. iki 2022 m. buvo 12 kartų baustas už įvairius administracinius teisės nusižengimus (greičio viršijimas, vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis ir kt.). Tai rodo, kad pareiškėjas iki šiol yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles.
28. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (jis turi šeimą, du vaikus, dirba UAB „Kartera“ direktoriumi ir yra akcininkas), tačiau, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas ir jam reikštus įtarimus dėl nusikalstamų veikų, pareiškėjo ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą. Kaip jau minėta, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų ir jų šaudmenų, todėl teisėjų kolegija sutinka su Sprendime nurodyta išvada, kad pareiškėjas neatitinka šios nuostatos reikalavimų.
29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą aptariamu pareiškėjo ginčijamu aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis. Teismo sprendime išdėstyti motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, nekelia jokių abejonių, kad teismas visapusiškai įvertino Panevėžio AVPK surinktus duomenis apie pareiškėją, išsamiai išnagrinėjo visas bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, motyvuotai ir išsamiai atsakė į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, susijusius duomenų apie pareiškėjo padarytus priešingus teisei veiksmus vertinimu, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus. Tai, kad pareiškėjas kitaip vertina šiuos duomenis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Panevėžio AVPK surinko akivaizdžius, informatyvius ir aktualius duomenis apie pareiškėją (žr. šios nutarties 7 ir 8 p.), kurių neginčija ir pats pareiškėjas, kurie sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, linkęs pažeisti viešąją tvarką, todėl, gavęs leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir įsigydamas bei turėdamas ginklus medžioklei, visgi gali kelti grėsmę Įstatymu saugomiems teisiniams gėriams. Šiuo individualiu atveju Panevėžio AVPK surinktų ir teismo išsamiai įvertintų duomenų apie pareiškėją kontekste aplinkybė, kad Panevėžio AVPK atskirai neįvertino pareiškėją teigiamai charakterizuojančių duomenų, nesudaro pagrindo atsisakymą pareiškėjui išduoti laikyti (nešiotis) ginklus laikyti nepagrįstą. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatyme keliamų reikalavimų.
31. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nustatęs bei įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepadaręs proceso teisės pažeidimų dėl įrodymų vertinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.