- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- eA-875-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00203-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Ž. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21-IL-30-015385-e „Dėl Ž. M. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-183/13-2021) (toliau – ir 2022 m. sausio 18 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnyba pranešimu Nr. 21-S-30-01464-e jį informavo, kad Sprendimu jam yra panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas). Sprendime nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 11 punktas, konstatavus, kad kaip asmuo, turintis teistumą, jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2022 m. sausio 18 d. sprendimu jo skundą atmetė.
3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas išimtinai grindžiamas aplinkybe, jog dėl teistumo jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinių ginčų komisijos teisė spręsti individualių administracinių aktų teisėtumo, o ne tikslingumo klausimus. Administracinių ginčų komisija yra ikiteisminio administracinių ginčų, teismingų ir administraciniams teismams, nagrinėjimo organas, todėl ji neturi ginčo dėl teisės atveju elgtis kitaip, negu administraciniai teismai. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi ir teigė, kad tokio pat elgesio turėtų laikytis ir Komisija. Pareiškėjui apskundus Spendimą, Komisija turėjo patikrinti Sprendimo teisėtumą jo skundo argumentų ribose, o ne spręsti klausimą, ar Komisijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimo priėmimo dieną egzistavo kitos aplinkybės, dėl kurių atsirado pagrindas jo skundą atmesti. Komisija, priimdama 2022 m. sausio 18 d. sprendimą, rėmėsi Sprendimo metu neegzistavusiomis aplinkybėmis ir dokumentais, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-361/2022 (toliau – ir Nutartis) ir įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 (toliau – ir Nuosprendis). Nei Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas, nei kitas teisės aktas nesuteikia teisės Komisijai taisyti ginčijamus sprendimus, jų pildyti naujais motyvais, sulaukiant tam tikrų aplinkybių, todėl neteisėtas Komisijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimas turi būti panaikintas.
4. Pareiškėjas nurodė, kad nė vienas iš Sprendime nurodytų pagrindų negalėjo sudaryti pagrindo Sprendimui priimti. Sprendimas nėra grindžiamas jokiais duomenimis, leidžiančiais suabejoti jo nepriekaištinga reputacija. Sprendimo priėmimo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl Sprendimo priėmimo metu jis neturėjo teistumo. Nežiūrint į tai, jog šiuo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendis yra įsiteisėjęs, dar nėra pasibaigęs Nuosprendžio apskundimo kasacine tvarka terminas.
5. Pareiškėjas vertino, jog Sprendime nemotyvuota, kodėl priimtas Sprendimą panaikinti Leidimą, o ne neišduoti naujo leidimo. Sprendime nėra jokių duomenų apie smurtą artimoje aplinkoje, išskyrus neįsiteisėjusį Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendį. Tiek neįsiteisėjęs Nuosprendis, tiek nekaltumo prezumpcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, nesuteikė teisės konstatuoti smurto artimoje aplinkoje fakto egzistavimo. Atsakovas nebandė pagrįsti smurto artimoje aplinkoje ar kokios nors kitos rizikos. Komisijai buvo pateikti duomenys dėl smurto artimoje aplinkoje grėsmės nebuvimo, kurie patvirtino, kad jis ir L. M. kartu nebegyvena nuo 2019 m. spalio 26 d., todėl išnyko smurto artimoje aplinkoje tikimybė ir nėra pagrindo taikyti Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytų smurto prevencijos priemonių.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos AVPK 2019 m. spalio 29 d. Ž. M. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas, vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius), 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 11 punktu (leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 str. 1 d. 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 str. 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms, bei kitais įstatymo nustatytais pagrindais) ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu (valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus).
8. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas priimtas, atsižvelgus į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendį, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir BK 145 straipsnio 2 dalyje (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas. Iš Nuosprendžio turinio matyti, kad pareiškėjas nuteistas už tai, jog 2019 metais gegužės mėnesį savo namuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – sutuoktinei L. M., kumščiu smogė į veidą ir jai sukėlė fizinį skausmą. Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjui priklausantis ginklas su šaudmenimis saugomi Klaipėdos AVPK ginklų saugykloje. Iš pareiškėjo ginklas buvo paimtas, vadovaujantis Klaipėdos AVPK 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 19-IL-30-01827-e, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis GŠKĮ 41 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 126 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 13 d. nurodymo Nr. 5-N-3 „Dėl policijos licencijuojamos veiklos kontrolės“ 1.6 punktu ir duomenimis, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paimtas ginklas yra saugomas policijos įstaigos ginklų saugykloje ir negali būti (ne)grąžinamas asmeniui be priimto atitinkamo sprendimo. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai Nuosprendį priėmė 2020 m. gegužės 26 d., teistumo registre nebuvo duomenų apie Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendžio apskundimą, todėl buvo priimtas Sprendimas.
9. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Sprendimas buvo priimtas, įvertinus Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendį, kuris Klaipėdos apygardos teismo Nutartimi paliktas nepakeistu.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo Ž. M. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Sprendimo teisinis pagrindas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas, GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 11 punktas.
12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika motyvų išdėstymo individualiame teisės akte, nepriekaištingos reputacijos aspektais, GŠKĮ paskirtimi, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimus šiuo aspektu, aptarė Taisyklių 59.1 punktą ir priėjo prie išvados, kad, sprendžiant dėl nepriekaištingos reputacijos tuo pagrindu, kad asmuo turi teistumą, svarbus pats teistumo buvimo, o ne nusikaltimo padarymo faktas.
13. Teismas vadovavosi BK 97 straipsnio 1, 3 dalimis, 303 straipsnio 1–2 dalimis ir nurodė, kad teistumas asmeniui atsiranda tik tada, kai įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, t. y. asmuo pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė.
14. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Nuosprendžiu pareiškėjui paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu pareiškėjas įpareigotas atsiprašyti nukentėjusiosios, tęsti darbą, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nesilankyti nukentėjusiosios L. M. gyvenamojoje vietoje. Nors Sprendimo priėmimo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, šiuo metu jis yra įsiteisėjęs, kas patvirtina, jog pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą asmeniu. Teismas vertino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendžio turinį ir pažymėjo, jog pareiškėjas nuteistas už smurtą, terorizavimą, pasireiškiantį grasinimais ir sistemingu bauginimu, panaudojant psichinę prievartą artimoje aplinkoje. Liudytojas pagalbos į policiją ryžosi kreiptis, sužinojęs apie besitęsiantį jo dukros engimą šeimoje, prašydamas iš pareiškėjo paimti ginklą. Namuose būdamas neblaivus, pareiškėjas elgiasi neadekvačiai, grasina sudeginti namus, visus iššaudyti, prieš save pakelti ranką, piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus triukšmauja, daužo kumščiais stalus ir sienas, taip gąsdindamas mažametes dukras ir sutuoktinę. Teismas vertino, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendis bei jame nurodytos konflikto aplinkybės kelia abejones, ar turėdamas ginklą, pareiškėjas ateityje galės nekelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
15. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareigos įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus, aspektu ir vertino, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šiuo konkrečiu atveju nesuponuoja priešingos išvados prieš tai nustatytų aplinkybių kontekste.
16. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nes nusprendė, kad atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino GŠKĮ nuostatas, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimo ir Komisijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimo.
III.
17. Pareiškėjas Ž. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tik turėjo patikrinti, ar Sprendimo priėmimo metu jis turėjo teistumą, t. y. negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip nurodyta Sprendime. Teismas išsamiai išnagrinėjo ir detaliai aprašė, kodėl pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendį, įsiteisėjusį 2022 m. sausio 12 d. pareiškėjas turi teistumą, tačiau skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2021 m. lapkričio 9 d., t. y. iki Nuosprendžio įsiteisėjimo. Sprendime jokiais kitais argumentais pareiškėjo nepriekaištinga reputacija nebuvo motyvuojama. Pareiškėjas skundą teismui konkrečiai grindė aplinkybe, kad teistumas atsirado vėliau, bet neegzistavo Sprendimo priėmimo metu, dėl ko Sprendimas yra neteisėtas. Su aplinkybe, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neturėjo teistumo, savo atsiliepime sutiko ir pats atsakovas, nurodęs, kad atsakovas suklydo nustatydamas Nuosprendžio įsiteisėjimo faktą.
19. Pareiškėjas teigia, jog teismas teisingai nurodė, kad teistumas asmeniui atsiranda tik tada, kai įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, o Sprendimo priėmimo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs. Tačiau nustatęs tokią aplinkybę, teismas jos visiškai nesiejo su pareiškėjo skundo argumentais ir niekaip nepasisakė, kodėl Sprendimą (ir Komisijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimą), pagrįstą Sprendimo metu neegzistavusiu juridiniu faktu, laiko pagrįstu ir nenaikina. Nei Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas, nei ABTĮ, nei kitas teisės aktas nesuteikia Komisijai arba teismui funkcijos taisyti atsakovo priimtus sprendimus, papildant jų motyvus, sulaukiant juose klaidingai nurodytų aplinkybių įvykimo ar panašiais būdais. Komisija turėjo patikrinti, būtent ar Sprendimo priėmimo metu buvo priimtas teisėtas Sprendimas, o Komisijai to nepadarius, teismas turėjo panaikinti Komisijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimą.
20. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje (Įstatymo paskirtis, Sprendime nemotyvuota, kodėl Leidimas panaikintas, o ne neišduotas naujas leidimas, Sprendime nėra duomenų apie smurtą artimoje aplinkoje, išskyrus neįsiteisėjusį Nuosprendį, tiek Komisija, tiek teismas smurto artimoje aplinkoje faktą grindė neegzistavusiu juridiniu faktu, pareiškėjas su sutuoktine nebegyvena) ir akcentuoja, jog nei atsakovas Sprendime, nei Komisija, nei teismas nepasisakė, kodėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta dispozityvi galimybė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą taikytina, kuomet artima aplinka, kurioje praeityje kilo konfliktai, daugiau nebeegzistuoja.
21. Kadangi teismas, pareiškėjo nuomone, visiškai nepasisakė dėl pagrindinio jo argumento, kad Sprendimo priėmimo metu neegzistavo juridinis faktas, kuriuo grindžiamas Sprendimas, neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo ir nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjo skundo esminio pagrindo, todėl byla grąžintina nagrinėti teismui, taip siekiant neužkirsti pareiškėjui kelio teismų instancine tvarka ginčyti galimai jam nepalankaus sprendimo.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų, kuriame nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimu pareiškėjo probacijos priežiūra pagal Nuosprendį buvo nutraukta prieš terminą. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad jo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis pasibaigė, teigia, jog jis nebelaikomas turinčiu teistumą ir atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, todėl jam nebetaikomi GŠKĮ nustatyti apribojimai.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą, kad artimą aplinką sudaro ne tik kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį asmenys, bet ir aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais. Ši sąvoka įrodo, jog artimą aplinką sudaro ne tik gyvenimas kartu ir bendro ūkio tvarkymas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir tai įrodo, kad pareiškėjas yra nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 d., t. y. už smurtą ir grasinimus prieš sutuoktinę. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21-IL-30-015385-e „Dėl Ž. M. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ bei su juo susijusių kitų reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą Klaipėdos AVPK Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, konstatavęs, kad nors Sprendimo priėmimo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, tačiau jis faktiškai įsiteisėjo, todėl pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą asmeniu, o atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, panaikindamas pareiškėjui Leidimą.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis teistumą įgijo vėliau, tokia faktinė aplinkybė neegzistavo Sprendimo priėmimo metu, todėl toks administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis nebegyvena su sutuoktine, todėl objektyviai nėra nei artimos aplinkos, nei smurto artimoje aplinkoje galimybės ar rizikos, nėra pagrindo taikyti Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos.
28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
29. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus dokumentus. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 priimta jau po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, todėl ji prijungiama prie bylos.
30. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytus argumentus, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išdėstytų detalių ir išsamių argumentų nebekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendis, todėl Sprendimas, kuris grindžiamas neegzistavusiu juridiniu faktu, turėjo būti panaikintas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, sprendžiant konkrečius ginčus, turi būti vertinamas bylai aktualus teisinis reglamentavimas, bylai teisingai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, taip pat atsižvelgiama ir į teismo paskirtį spręsti viešojo administravimo santykių srityje tarp šalių kilusius ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.), o ne vien formaliai vertinti ginčijamus viešojo administravimo subjektų sprendimus, aktus, veiksmus ar neveikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą).
33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Sprendimo priėmimo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 nebuvo įsiteisėjęs, tačiau šiuo atveju vien formaliu pagrindu panaikinus Sprendimą ir neįvertinus, ar padarytas formalus pažeidimas turėjo kokią nors reikšmę byloje susiklosčiusios pareiškėjo individualios situacijos vertinimui, neužtikrintų teisingo ir efektyvaus ginčo išsprendimo teisme.
34. Skundžiamas Sprendimas grindžiamas dėl pareiškėjo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl kurio pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (GŠKĮ 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 6 p.), o taip pat ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu.
35. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. kovo 31 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal GŠKĮ 18 straipsnio 1 dalį šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius.
36. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją įgyvendina šias prevencijos priemones ir projektus – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus.
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią Įstatymo nuostatą, laikosi pozicijos, kad ji leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Todėl turint duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis įpareigoja instituciją imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-755-492/2019; ir kt.).
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų Nuosprendžiu, kuriuo rėmėsi atsakovas priimdamas Sprendimą, pareiškėjas nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui (2019 m. gegužės mėn. namuose smogė sutuoktinei kumščiu į veidą, pažeidė nosies kraujagysles ir sukėlė jai fizinį skausmą) bei terorizavimą, pasireiškiantį grasinimais ir sistemingu bauginimu, panaudojant psichinę prievartą artimoje aplinkoje. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad pareiškėjas elgiasi neadekvačiai, grasina sudeginti namus, nusišauti, demonstruodamas jėgą, daužo kumščiais namų inventorių ir sienas, taip gąsdindamas mažametes savo dukras ir sutuoktinę. Taigi Nuosprendyje, kuris įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m sausio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-361/2022 (kasacinius skundus atsisakyta priimti 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis), neginčijamai nustatyti smurtinio pobūdžio pareiškėjo veiksmai artimoje aplinkoje, šeimos gyvenamajame name, nakties metu ir rudens vakarais, todėl nukentėjusiajai su keturiais vaikais saugiai pasišalinti iš namų tiesiog nebuvo galimybių (Nutarties 22 p.), pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjas tapo teistumą turinčiu asmeniu.
39. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o smurto artimoje aplinkoje faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę ne tik GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisiniams gėriams (žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui), bet ir pažeisti žmogaus teises ir laisves (Įstatymo 1 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis su nuo smurto nukentėjusia sutuoktine kartu nebegyvena, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nebereikia taikyti Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytų prevencinių priemonių smurtui artimoje aplinkoje išvengti.
40. Akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019). Tačiau pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės (iš esmės dėl neįsiteisėjusio Nuosprendžio ir nebegyvenimo su nukentėjusiąja) nesuponuoja šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju priešingos nei pirmosios instancijos teismo išvados aptartų aplinkybių kontekste. Pareiškėjas dėl įsiteisėjusio Nuosprendžio neatitiko nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimų, todėl ir jo interesas naudotis specialiąja teise laikyti ginklą nėra ir negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, apsaugoti žmogaus teises ir laisves nuo pažeidimų, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos.
41. Atsižvelgiant į bylai aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog kritiškai vertintinas atsakovo elgesys priimti Sprendimą, nesant įsiteisėjusio Nuosprendžio pareiškėjo baudžiamojoje byloje, tačiau, įvertinus šio ginčo konkrečias aplinkybes, nagrinėjamu atveju tai laikytina pažeidimu, dėl kurio nėra pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti. Šiuo atveju keistinas tik jo įsigaliojimo momentas – Nuosprendžio įsiteisėjimo diena. Tuo pačiu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo veiksmai, vykdant jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, buvo būtini, nepažeidžiantys specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros (proporcingi).
42. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjo papildomai pateikti įrodymai (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 apie probacijos priežiūros vykdymo nutraukimą prieš terminą) nepaneigia, kad Nuosprendis įsiteisėjo ir tam tikrą laiką pareiškėjas turėjo teistumą, kas teisės aktų nustatyta tvarka sukėlė pareiškėjui Sprendimu nustatytas pasekmes.
43. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimamus sprendimus nėra suprantama kaip pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalies argumentą.
44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
45. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.