Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2022 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 21R2- (AG2-183/13-2021) jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas cituoja teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad tokio pat elgesio turėtų laikytis ir Administracinių ginčų komisija.

Pareiškėjo vertinimu, jam apskundus Spendimą, Komisija turėjo patikrinti Sprendimo teisėtumą jo skundo argumentų ribose, o ne spręsti klausimą, ar Komisijos sprendimo priėmimo dieną egzistavo kitos aplinkybės, dėl kurių atsirado pagrindas jo skundui atmesti.

Sprendimu pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas, vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius), 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos), 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 11 punktu (leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 str. 1 d. 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 str. 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms, bei kitais įstatymo nustatytais pagrindais) ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu (valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus).

Sprendimas priimtas, atsižvelgus į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir BK 145 straipsnio 2 dalyje (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Iš šio nuosprendžio turinio matyti, kad pareiškėjas nuteistas už tai, jog 2019 metais gegužės mėnesį savo namuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – sutuoktinei L. M., kumščiu smogė į veidą ir jai sukėlė fizinį skausmą.

Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjui priklausantis ginklas su šaudmenimis saugomi Klaipėdos apskrities VPK ginklų saugykloje. Iš pareiškėjo ginklas buvo paimtas, vadovaujantis Klaipėdos aps. VPK 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 19-IL-30-01827-e, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis GŠKĮ 41 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5- V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 126 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 13 d. nurodymo Nr. 5-N-3 „Dėl policijos licencijuojamos veiklos kontrolės) 1.6 punktu ir duomenimis, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paimtas ginklas yra saugomas policijos įstaigos ginklų saugykloje ir negali būti (ne)grąžinamas asmeniui be priimto atitinkamo sprendimo.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 priėmė 2020 m. gegužės 26 d., teistumo registre duomenų apie Plungės apylinkės teismo nuosprendžio apskundimą duomenų nebuvo, todėl buvo priimtas Sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21-IL-30-01538-e „Dėl Ž. M. leidimo l laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas (Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus), GŠKĮ, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas (B,C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius), 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3,4,7,9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms) ir 11 punktas (kitų įstatymų nustatytais pagrindais).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

VAĮ 10 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimą).

GŠKĮ reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse (toliau – ir Taisyklės, ginčui aktuali teisės akto redakcija).

Vadovaujantis Taisyklių 59.1 punktu neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas GŠKĮ 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3,4,7,9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatytomis sąlygomis (GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas). GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal GŠKĮ 18 straipsnio 1 dalį šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą.

LVAT yra nurodęs, kad GŠKĮ įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018 ir kt.).

Vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, vertinant pareiškėjo skundo bei atsakovo atsiliepimo argumentus pažymėtina tai, kad pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, sprendžiant dėl nepriekaištingos reputacijos tuo pagrindu, kad asmuo turi teistumą, svarbus pats teistumo buvimo, o ne nusikaltimo padarymo faktas.

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kokie asmenys laikomi, turinčiais teistumą: kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas (1 punktas); nuteisti už neatsargius nusikaltimus (2 punktas); nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę (3 punktas). BK 303 straipsnyje nurodytos nuosprendžių rūšys: teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis; be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla (BK 303 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 303 straipsnio 2 dalį apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad teistumas asmeniui atsiranda tik tada, kai įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, t. y. asmuo pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė.

Bylos duomenimis, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu pareiškėjui paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu pareiškėjas įpareigotas atsiprašyti nukentėjusiosios, tęsti darbą, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nesilankyti nukentėjusiosios L. M. gyvenamojoje vietoje.

Nors Sprendimo priėmimo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 nebuvo įsiteisėjęs, šiuo metu jis yra įsiteisėjęs, kas patvirtina, jog pareiškėjas yra turinčiu teistumą asmeniu.

Iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 turinio matyti, jog pareiškėjas nuteistas už smurtą, terorizavimą, pasireiškiantį grasinimais ir sistemingu bauginimu, panaudojant psichinę prievartą artimoje aplinkoje. Iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad pagalbos į policiją jis ryžosi kreiptis, sužinojęs apie besitęsiantį jo dukros engimą šeimoje, prašydamas iš pareiškėjo paimti ginklą, A. G. nurodė, kad namuose būdamas neblaivus, pareiškėjas elgiasi neadekvačiai, grasina sudeginti namus, visus iššaudyti, prieš save pakelti ranką, piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus triukšmauja, daužo kumščiais stalus ir sienas, taip gąsdindamas mažametes dukras ir sutuoktinę.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-1068/2021 bei jame nurodytos konflikto aplinkybės kelia abejones, ar turėdamas ginklą, pareiškėjas ateityje galės nekelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Nagrinėjamu atveju laikytina, kad tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019 ir kt.).

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šiuo konkrečiu atveju priešingos išvados prieš tai nustatytų aplinkybių kontekste nesuponuoja.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino GŠKĮ nuostatas, todėl Sprendimo ir Komisijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 21R2-(AG2-183/13-2021) panaikinimui pagrindo nėra. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.