Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-01363-e atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Kauno AVPK išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 17 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdyba Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdyba, atlikusi patikrinimus ir atsižvelgusi į pareiškėjo atžvilgiu inicijuotus ikiteisminius tyrimus, paskirtą ir atliktą laisvės atėmimo bausmę, skirtas baudas už administracinius nusižengimus, konstatavo, kad pareiškėjas, laikydamas (nešiodamas) ginklus, gali kelti grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 1996 m. jo atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiuoju, be to, nuo šio ikiteisminio tyrimo pradžios ir pabaigos iki prašymo atsakovui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo dienos praėjo 25 metai. Šis ikiteisminis tyrimas negali pagrįsti ar įrodyti pareiškėjo tariamo pavojingumo visuomenei. Be to, pareiškėjas teigė, kad Sprendime nėra nurodoma ir pagrindžiama, kaip prieš 25 metus pradėtas ir už kelių dienų nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti viena iš pareiškėjo asmenį charakterizuojančių aplinkybių.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 1 dalį (rengimasis padaryti nusikaltimą), 18 straipsnio 4 dalį (bendrininkavimas), 2321 straipsnio 5 dalį (neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas) ir jam buvo skirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas, veika perkvalifikuota, pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 18 straipsnio 4 dalį (bendrininkavimas), 2321 straipsnio 5 dalį (neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas), ir jam skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 31 d. panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota ir pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) 1 dalį, pareiškėjui skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris atmetė pareiškėjo skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjo teistumas išnyko 2018 m. gruodžio 23 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad, praėjus 2 metams ir 8 mėnesiams, jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos už gerą elgesį, pareiškėjas buvo prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos likusius laisvės atėmimo bausmės 8 mėnesius ir per visą 8 mėnesių laikotarpį tinkamai vykdė visas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14–15 straipsniuose numatytas pareigas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas, tinkamai įvykdęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, Sprendimo priėmimo metu nekelia ir ateityje nekeltų grėsmės savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo nepriekaištingos reputacijos.