Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamojo akto surašymo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ajame, Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., teistas:

1) 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskirta sumažinta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2020 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2021 m. gegužės 4 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. 2021 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Bausmė atlikta 2021 m. spalio 11 d.

2) 2022 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą. Bausmė neatlikta, 2022 m. rugpjūčio 5 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos 3-iąjį sektorių, teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Z. , kaltinamas tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2022 m. birželio 27 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, dešinės rankos delnu sudavė sugyventinei J. K. į kairę ausį, padarydamas nukentėjusiajai J. K. poodinę kraujosruvą galvos srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis R. Z. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte (b. l. 111–118).

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, nukentėjusysis.

4. Be kaltinamojo R. Z. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena sode, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu R. Z., veda bendrą ūkį. Atskirame kambaryje gyvena draugas A. M., kuriam leido laikinai pagyventi. 2022 m. birželio 27 d. visą dieną po truputį su mama gurkšnojo alų, laikotarpyje nuo 17 iki 20 val. grįžo kaltinamasis bei A. M.. Visi grįžę vartojo alų bei degtinę. Maždaug apie 22 val. nukentėjusioji, kaltinamasis ir A. M. sėdėjo lauke. Kadangi kaltinamasis padaugino alkoholio, ėmė priekaištauti jai dėl to, kad su jais gyvena A. M., kėlė pavydo scenas. Konflikto metu nukentėjusioji kaltinamąjį „pasiuntė į keturias puses“, po ko kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė dešinės rankos delnu stiprų smūgį į kairę ausį. Tuo metu A. M. miegojo ir konflikto nematė. Po suduoto smūgio nukentėjusioji nuėjo namo paskambinti policijai, nes labai skaudėjo sumuštą ausį. Po skambučio, nukentėjusioji priėjo prie kaltinamojo, pasakė, kad laukia policijos, kad užfiksuotų įvykį, tačiau kaltinamasis ranka suėmė jai už kairės rankos, stipriai spausdamas, ją pastūmė, norėdamas praeiti pro nukentėjusiąją. Po suspaudimo nukentėjusiajai neskaudėjo, liko kraujosruva. Nukentėjusiajai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nukentėjusioji į ligoninę vykti atsisakė. Po įvykio ausis buvo pamėlusi, jaučiamas skausmas. Į teismo medikus nukentėjusioji nesikreips, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 44–47, 55–58).

4.2. Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš mėnesį pas liudytoją į sodą atvažiavo dukra su kaltinamuoju padėti sutvarkyti sodo sklypo aplinką. Per tą mėnesį liudytoja jokių konfliktų nei su dukra, nei su kaltinamuoju neturėjo. Maždaug prieš dvi savaites liudytoja jai priklausančiame sodo namelyje leido pagyventi savo pažįstamam A. M.. 2022 m. birželio 27 d. liudytoja su dukra buvo namuose. Dukra per dieną vis gurkšnojo alų, o liudytoja, kadangi alaus nemėgsta, išgėrė nedaug. Vakare į namus grįžo kaltinamasis, kuris parsinešė kelis butelius alaus. Tuo metu liudytoja virtuvėje valgė vakarienę, o dukra su kaltinamuoju gėrė alų. Po kurio laiko parėjo A. M., kuris taip pat parnešė alkoholio. Liudytoja nuėjo į savo kambarį, kur žiūrėjo televizorių, o dukra su kaltinamuoju ir A. M. išėjo į lauką parūkyti. Būdama savo kambaryje, liudytoja girdėjo, kad dukra su kaltinamuoju lauke barėsi, tačiau išėjusi į lauką pažiūrėti nebuvo, kadangi nesikiša į jų gyvenimą. Nežino, dėl ko jie barėsi ir kas ten lauke tarp jų įvyko, jų konflikto ji tą vakarą nematė ir nieko apie tai negali papasakoti (b. l. 61–64).

4.3. Liudytojas A. M. parodė, kad apie dvi savaites gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jį ten priėmė pagyventi pažįstama A. K.. 2022 m. birželio 27 d. maždaug po 20.00 val. liudytojas grįžo į namus neblaivus. Namo parsinešė alkoholio, kiek jo buvo nupirkęs, neprisimena. Namuose buvo nukentėjusioji su savo motina, kurios taip pat jau buvo neblaivios, ir kaltinamasis. Ar kaltinamasis buvo blaivus, negali pasakyti. Jie tada visi virtuvėje gėrė liudytojo parneštą alkoholį. Kiek prisimena, tuo metu jokių konfliktų nebuvo. Po kurio laiko liudytojas išėjo į lauką parūkyti ir sėdėdamas fotelyje užmigo. Jokio konflikto jis tą vakarą nematė ir nieko apie tai negali papasakoti (b. l. 66–67).

4.4. Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje teismas nustatė, kad ant nukentėjusiosios kairės ausies ir kairės rankos yra kraujosruvos (mėlynės). Nukentėjusiajai nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo R. Z. sulaikytas nebuvo, kadangi pabėgo iš namų iki atvykus policijos pareigūnams. Apie įvykį nukentėjusioji paaiškino, jog 2022 m. birželio 27 d. namuose kartu su savo sugyventiniu R. Z. vartojo alkoholį, t. y. alų ir degtinę. Apie 22.00 val. nukentėjusioji, kaltinamasis ir A. M. išėjo parūkyti į lauką. Lauke kaltinamasis pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiosios ir priekaištauti bei pavydėti dėl A. M. ir vieną kartą dešiniu delnu sudavė jai į kairę ausį. Po to, skambinant policijai, kaltinamasis ranka pačiupo nukentėjusiosios kairę ranką ir ją stipriai suspaudė, dėl ko atsirado mėlynė. Nukentėjusioji jautė fizinį skausmą (b. l. 8–12).

4.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra individualaus gyvenamojo namo (sodo namo), esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Apžiūrint nukentėjusiąją, teismas nustatė, kad ant nukentėjusiosios kairės ausies ir kairės rankos yra kraujosruvos (mėlynės) (b. l. 18–22).

4.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra „Body“ kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_0627_225520_004.MP4“. Vaizdo įraše nukentėjusiosios motina paaiškina, kad ji buvo namuose, žiūrėjo televizorių, o dukra su kaltinamuoju lauke barėsi. Prie pareigūnų priėjusi akivaizdžiai neblaivi nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis pabėgo. Dėl įvykio paaiškino, kad jie sėdėjo rūkė ir kaltinamasis trenkė jai vieną kartą delnu į ausį, skaudėjo. Ji jam pasakė palaukti, nes iškvietė policijos pareigūnus, viską išsiaiškinti. Tada jis paėmė jai už kairės rankos, pastūmė ir pabėgo (b. l. 23–24).

4.7. Iš medicinos dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra nukentėjusiosios medicinos dokumentai. Specialisto išvados duomenimis J. K. nustatyta poodinė kraujosruva galvos srityje, detaliau kraujosruvos lokalizacija nenurodyta. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 31).

4.8. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, nukentėjusiajai po įvykio nustatytas 2,55 promilių girtumas (b. l. 15–17).

Motyvuojamoji dalis

R. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam inkriminuota už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą šeimos nariui – sugyventinei – pagrįstai.

6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. Z. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusios jo sugyventinės J. K. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė sugyventinei J. K. į kairę ausį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai, t. y. sugyventinei, kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

7.1. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Teismo vertinimu, kaltinamasis pripažino esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes, pripažino, kad įvykio dieną, būdamas neblaivus, paėmė sugyventinei už rankų, prirėmė ją prie sienos ir sudavė į veido sritį. Tačiau iš parodymų matyti, kad kaltinamasis yra linkęs (su)menkinti savo atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nurodydamas, kad tokiu būdu siekė padėti nukentėjusiosios mamai. Įvertinus byloje esančius liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Nenustatyta, kad nukentėjusiosios mamos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, priešingai liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios metu liudytoja buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, kodėl susipyko kaltinamasis su nukentėjusiąja nežino. Šios aplinkybės taip pat nurodytos ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje bei kitų objektų apžiūros protokole. Kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad tarp nukentėjusiosios ir jos mamos buvo kilęs konfliktas, nėra.

7.2. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad buvo jam darė įtaką provokuojantys veiksmai. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusiosios provokuojantis elgesys pasireiškė psichologiniu ir fiziniu agresyvumu. Kaltinamasis pirmosios apklausos metu parodė, kad „Po kurio laiko J. išėjo į lauką, priėjo prie jo, jis pradėjo jai sakyti, kodėl ji taip elgiasi su savo motina, ji yra senyvo amžiaus, pensininkė. Tada J. pradėjo ant jo šaukti, daužytis, porą kartų delnu sudavė jam į veidą. Tada jis ją suėmė rankomis už pečių, prirėmė prie durų ir pasakė jai nusiraminti. Tada ji dar labiau pasiuto, isterikavo, šaukė, tada jis nesusivaldė ir vieną kartą rankos delnu sudavė J. į veido sritį“.

7.2.1. Visu pirma, kaip minėta, 7.1. punkte, bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusioji konfliktavo su mama, ar juolab, kad nukentėjusiosios mamai buvo kilęs pavojus. Antra, iš paties kaltinamojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis pirmas pradėjo pokalbį dėl nukentėjusios netinkamo elgesio su mama. Įvertinus tai, kad šalys buvo neblaivios, natūralu, kad vykstant tokio tipo pokalbiui, šalys negalėjo tinkamai suvokti nei savo žodžių reikšmės, nei veiksmų rimtumo. Nukentėjusioji neneigia, kad galėjo suduoti kaltinamajam, tačiau pats kaltinamasis nurodė, kad skausmo nejautė. Taigi, teismo nuomone, kaltinamajam būnant blaiviam, tikėtina, jog kaltinamasis situaciją būtų įvertinęs kitaip, t. y. susivaldęs ir netrenkęs nukentėjusiajai.

7.2.2. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamasis jau 3 kartus teistas už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui – sugyventinei, bei vieną kartą už BK 284 straipsnį, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą sukeliant fizinį skausmą taip pat savo sugyventinei J. K.. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamojo veiksmai yra sistemingi, piktybiškai nukreipti prieš nukentėjusiąją. Ankstesni teismo sprendimai kaltinamajam įtakos neturėjo, kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį, t. y. savo sugyventinę. Esant šioms aplinkybėms, bei įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas neturi pagrindo pasitikėti kaltinamojo žodžiais, jog jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, nulemta nukentėjusiosios provokuojančių veiksmų.

7.3. Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenys bei įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurių nustatyta, kad ant nukentėjusios kairės ausies yra kraujosruva. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina liudytojos ir nukentėjusiosios parodymus, kad konfliktas įvyko tarp nukentėjusios ir kaltinamojo. Be to, teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (poodinės kraujosruvos galvos srityje), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.

7.4. Nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nuoseklūs ir logiški. Be to, nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais. Kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis, norėdamas nuraminti nukentėjusiąją ir suduodamas delnu į veidą, neabejotinai suvokė, jog gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė, todėl, teismo vertinimu, nusikalstama veika padaryta tyčia.

7.5. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas, 5-erių metų bėgyje baustas administracine tvarka 5 kartus, nuobaudų nesumokėjęs, todėl laikoma, kad jos galiojančios, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (t. y. į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, jog kaltinamasis teistas 3 kartus už analogišką nusikalstamą veiką, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės kaltinamajam įtakos neturėjo, be to, nuobaudų, už administracinius nusižengimus nemoka) bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metus 3 mėnesius. Kadangi nusikalstama veika padaryta artimajam giminaičiui, t. y. sugyventinei, kaltinamajam paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės įvykdymo dienos.

16. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. Z. paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiško sudėjimo būdu sudedant – prie šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – 10 mėnesių laisvės atėmimo – pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytina atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį.

18. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės (b. l. 32–35, 36–39) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

19. Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 274,78 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

21. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, bei į tai, jog nuteistasis nedirba ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas nutaria neišieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nes tai šiuo atveju būtų nesuderinama su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Z. skirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės įvykdymo dienos.

R. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – R. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Pravieniškių pataisos namuose, palikti saugoti Pravieniškių pataisos namuose.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.