- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-181-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23610-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- R. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. Z. nuteistas už tai, kad jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2022 m. birželio 27 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, dešinės rankos delnu sudavė sugyventinei J. K. į kairę ausį, padarydamas nukentėjusiajai J. K. poodinę kraujosruvą galvos srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Z. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės, kuri buvo subendrinta. Prašo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti jam švelnesnę bausmę, nei skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta.
2.1 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už suduotą antausį yra per griežta bausmė. Apeliantas sutinka, kad pasielgė negerai, alkoholis neturėjo įtakos šiems jo veiksmams.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakai) prokuroras G. V. prašo nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.
3.1 Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Z. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog R. Z. padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, į tai, kad veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Be nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino ir R. Z. asmenybę, t. y., kad niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, teistas tris kartus už analogišką nusikalstamą veiką bei vieną kartą pagal BK 284 straipsnį, t. y. už viešosios tvarkos pažeidimą, sukeliant fizinį skausmą taip pat savo sugyventinei (ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės R. Z. įtakos neturėjo), per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka 5 kartus (nuobaudų nesumokėjęs). Įvertinęs šias nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, kurios rodo, kad nuteistojo veiksmai yra sistemingi, piktybiškai nukreipti prieš sugyventinę ir ankstesni teismo sprendimai R. Z. įtakos neturėjo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai R. Z. atžvilgiu bus pasiekti jam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metus ir 3 mėnesius. Nors R. Z. savo apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, o tai turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau, prokuroro manymu, į šią aplinkybę teismas jau atsižvelgė ir vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. Z. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. Z. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam nepagrįstai griežtą bausmę, kuri buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, ir prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).
8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
9. Nagrinėjamu atveju R. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir jam paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, ir jam paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas R. Z. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir R. Z. asmenybę – nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau teistas, per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 5 kartus, nuobaudų nesumokėjęs, todėl laikytina, kad jos galiojančios, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės R. Z. įtakos neturėjo ir sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. Z. paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas R. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmės dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistajam skirtinos bausmės rūšį, tačiau nepakankamai įvertino R. Z. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis skundžiamu nuosprendžiu nustatytas netinkamai, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą laikytina per griežta, prieštaraujančia teisingumo principui, todėl švelninama.
11. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. Z. tiesiogine tyčia įvykdė vieną baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimais žmogaus sveikatai, veika padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę. Nors R. Z. nusikalsta sistemingai ir jau 3 kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra didelis. Kaip matyti, R. Z. asmeninio konflikto metu, dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė sugyventinei J. K. į kairę ausį, padarydamas nukentėjusiajai J. K. poodinę kraujosruvą galvos srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog konflikto metu ji R. Z. „pasiuntė į keturias puses“, po ko R. Z. jai sudavė dešinės rankos delnu stiprų smūgį į kairę ausį. Kaip matyti, nukentėjusioji ne tik atsisakė vykti į ligoninę, tačiau ji nesikreipė ir į teismo medikus. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, nukentėjusiajai po įvykio nustatytas 2,55 promilių girtumas. Be to, kaip matyti, nukentėjusioji neneigia, kad ji galėjo suduoti R. Z., tačiau pats R. Z. nurodė, kad skausmo nejautė. Visa tai rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. R. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi (kas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Nors pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatė dvi R. Z. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įvertino, kad R. Z. anksčiau teistas (taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą), per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 5 kartus, nuobaudų nesumokėjęs, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (R. Z. yra jauno, darbingo amžiaus, turintis vidurinį išsilavinimą, duomenų apie tai, kad R. Z. būtų įrašytas į psichiatrinių ligų ar priklausomybės ligų įskaitas, baudžiamojoje byloje nėra), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmės terminas yra per griežtas ir iš esmės užtikrina tik nuteistojo nubaudimą, o ne bausmės tikslų visumos įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės paskirtį gali užtikrinti ir švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu R. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą ir pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį sumažinus iki vienerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bausmės dydis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, asmenybės pavojingumui, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), o nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas tenkintinas.
13. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir R. Z. nustatytina galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo
14. Atsižvelgiant į tai, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą R. Z. paskirta bausmė yra keičiama, reikalinga iš naujo spręsti bausmių bendrinimo klausimą.
15. Bausmių bendrinimo tvarka ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojami BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023).
16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu R. Z. paskirtą sumažintą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes sudedant visiško sudėjimo būdu – prie skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – 10 mėnesių laisvės atėmimo – pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir R. Z. paskyrė galutinę subendrintą – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį. Visgi, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, todėl padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam R. Z. bausmes, paskirtas skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, turėjo taikyti ne BK 63 straipsnio, o BK 64 straipsnio nuostatas.
18. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2008). Jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to vadovaudamiesi BK 64 straipsniu šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik tada, kai ankstesnis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-220/2008, 2K-133/2010, 2K-323/2011, 2K-280/2012).
19. Pažymėtina ir tai, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne dėl naujai padarytos veikos priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-495/2022).
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu R. Z. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2022 m. birželio 27 d., t. y. jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo ir neatlikus paskirtos bausmės. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo vadovautis būtent BK 64 straipsnio nuostatomis, o ne BK 63 straipsniu.
21. Kaip jau minėta, pagal BK 64 straipsnio nuostatas, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 26 d. informavo Vilniaus apygardos teismą, jog 2023 m. sausio 26 d. nuteistasis R. Z. buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini), atlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (b. l. 190), taigi, jis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl skirtingais procesiniais sprendimais R. Z. paskirtų bausmių subendrinimo panaikinama (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
22. Priimant tokį procesinį sprendimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018).
23. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, įvertinus tai, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl skirtingais nuosprendžiais R. Z. paskirtų bausmių subendrinimo šiuo nuosprendžiu panaikinama, tikslinga patikslinti ir šiuo nuosprendžiu nustatytą bausmės pradžią, ją skaičiuojant nuo faktinio nuteistojo sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje dienos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
tenkinti nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Z. nustatyti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį.
R. Z. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. Z. sulaikymo dienos.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.