Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti kitą būtiną paramą vaikui, o būtent:

jis gyvendamas (duomenys neskelbtini), ir žinodamas savo pareigą pagal 2015 m. kovo 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti kas mėnesį 115 eurų mažamečio A. J., gimusio 2013 m., gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2015 m. vasario 14 d. iki sūnaus A. J. pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, šios pareigos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. spalio 28 d. vengė, nors turėjo objektyviais galimybes ją vykdyti,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

A. J. teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad E. Š. yra jo buvusi žmona, su kuria gyveno nuo 2012 metų iki 2015 metų. Santuokoje 2013 m. sausio 21 d. gimė sūnus Armandas, 2015 metais pavasarį, dabar tiksliai mėnesio nepamena, žmona padavė pareiškimą skyryboms ir dėl vaiko išlaikymo priteisimo. Posėdis vyko Panevėžio apylinkės teisme. Juos išskyrė, sūnus liko gyventi su mama, o jam priteisė kas mėnesį sūnaus išlaikymui mokėti 115 eurų. Kiek pamena, po skyrybų praėjus kažkur vieneriems metams, jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) ir jam nuo atlyginimo buvo atskaičiuojami alimentai sūnui išlaikyti. Toje įmonėje pradirbo apie vienerius metus. Iš darbo išėjo, nes buvo mažas uždarbis, netenkino darbo sąlygos. Išėjęs registravosi darbo biržoje ir nuo to laiko niekur nedirba. Sūnui alimentų nebemoka. Sūnaus po skyrybų nebematė, jo nelankė, kur sūnus gyvena, nežino. Sūnaus nematė jau apie 4 metus. Su sūnumi nebendrauja, nes po skyrybų E. Š. iš karto jam pasakė, kad nenori, kad jis bendrautų su sūnumi, nori, kad tėvu vaikas laikytų kitą jos vyrą, nenori, kad jis (teismo pastaba: A. J.) kištųsi į jų šeimą, gyvenimą. Kaip suprato, ji skyrėsi su juo, nes turėjo kitą vyrą. Po skyrybų praėjus kokiam pusmečiui jis sužinojo, kad ji ištekėjo už kito vyro. Kas jam tai pasakė, jis jau nepamena. Nenorėdamas traumuoti vaiko, matydamas E. Š. priešiškumą jam, jis neieškojo ryšio su sūnumi. Neturėjo jokių buvusios žmonos kontaktų: jos telefono, gyvenamosios vietos adreso, nežinojo sąskaitos, į kurią galėtų pervesti sūnui pinigus. Galėtų sūnui pervesti pinigų, kad ir ne 115 eurų, tai bent 50 ar daugiau, kiek jam leistų jo galimybės. Kol gyveno santuokoje, gimus vaikui, jis pastaruoju rūpinosi, rūpinosi ir žmona, bet teisme (kuris vyko 2015 metais dėl skyrybų) jam išlaikymą vaikui priteisė nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio. Jis teisme sutiko, bet sutikdamas manė, kad sutinka su priteisiamu vaiko išlaikymu nuo 2015 metų, o ne nuo 2013 metų, kol jie gyveno santuokoje. Santuokoje gyveno jo nuomojamame bute, jis dirbo, žmona buvo namuose su vaiku. Žmona, kai pagimdė, negavo jokių pajamų, nes ji prieš gimdymą niekur nedirbo. Kad dėl vaiko išlaikymo pinigų išieškojimo vykdymo byla yra pas antstolį, jis nežinojo. Joks antstolis su juo nebandė susisiekti, jokių laiškų iš antstolio jis negavo. 2019 m., tikslaus laiko ir datos neatsimena, bet jam atrodo, tai buvo pirmoje metų pusėje, kai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jam buvo pasiūlytas darbas, o tiksliau jis buvo nukreiptas į darbo pokalbį. Darbo atsisakė, nes nuėjęs pas darbdavį pamatė, kad šis sėdėjo nedideliame prirūkytame kambariuke, rūkė, nežinia su kuo kalbėjo telefonu ir į jį (teismo pastaba: A. J.) nekreipė dėmesio. Buvo pristatyta neplautų kavos puodukų. Matėsi, kad darbdavys turi problemų. Ta įmonė žinoma ilgą laiką. Penkerius ar septynerius metus jie neranda darbuotojų. Jam (teismo pastaba: A. J.) pasidarė baisu, dėl to jis tiesiog išėjo. Pasakė, kad nueis į kitą darbą. Nesutiko su ta darbo vieta, nes galvojo, kad gali rinktis, kur jam dirbti. Be to, dalyvavo kursuose, kuriuose sakė, kad reikia dirbti patinkantį darbą, ne nepatinkantis darbas prilygsta savižudybei. Jis nenorėjo žudyti savęs. Po darbo atsisakymo jį išregistravo iš Užimtumo tarnybos ir 9 mėnesius ar pusmetį jis negalėjo joje registruotis. Negalvojo, kad jį išregistruos iš Užimtumo tarnybos, darbo atsisakė nesąmoningai, nepagalvotai. Mano, kad reikėjo nueiti ir padirbti bent du mėnesius. Tuo metu, kai buvo išbrauktas iš Užimtumo tarnybos, jokių išmokų negavo, darbo neturėjo. Jis neturėjo lėšų, todėl negalėjo mokėti išlaikymo, jam buvo juodas laikotarpis. Jam pačiam daug pinigų nereikia. Turi Anglijoje dirbantį sūnų, tėvą, draugus, kurie padėjo jam po to, kai neteko bedarbio pašalpos. Be to ir pats bandė prasimanyti pinigų, todėl pardavė savo turėtus brangesnius daiktus (visą buitinę techniką, kompiuterius, kompiuterinius žaidimus ir visą kitą, kas turėjo nors kokią vertę ir ką galimą buvo parduoti), kad galėtų nusipirkti maisto ar patenkinti kitus būtinus žmogaus poreikius. Buvo laiko tarpas, kai apie 2 savaites (tuo metu, kai negavo bedarbio pašalpos) valgė tik obuolius, nes neturėjo kito maisto. Skolinosi. Po darbo atsisakymo taip gyveno apie 8 mėnesius. Jo išsilavinimas – technikas technologas. Pagal tą specialybę su drebančia dešine ranka sunku rasti darbą, be to, jau pamiršo tą specialybę, prarado įgūdžius. Anksčiau dirbo draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), kur išmoko parduoti produktą. Šioje bendrovėje buvo siųstas ir į įvairius mokymus pagilinti savo žinias pardavimų srityje. Vėliau dirbo pardavinėdamas paslaugas bei produktus, tai yra elektros instaliacijas, vandens filtrus, marketingo paslaugas ir kitas paslaugas. Dirbo pardavimų vadovu. Jis pats visada ieškosi darbo pasiūlymų laikraščiuose, internete, taip pat yra „CV banke“, tačiau kiek yra siuntęs savo gyvenimo aprašymų, nebuvo pakviestas į jokį darbo pokalbį. Bandė įsidarbintini ir į draudimo kompanijas, tačiau nepavyko dėl to, kad draudimo kompanijoje darbuotojai dirba pagal individualios veiklos pažymą, kurios jis negalėjo išsiimti, nes mokesčių inspekcija tos pažymos neišdavė dėl to, kad yra skolingas SODRAI. SODRA-ai negali mokėti įmokų dėl savo įsiskolinimo, nes iš tiesų neturi jokių pajamų, kadangi, kai gauna bedarbio pašalpą, ją iš karto antstoliai nuskaičiuoja, sąskaitoje nepalieka nei cento. Vėliau siuntė gyvenimo aprašymą, bet pokalbis neįvyko dėl Covid-19. Turi draugą, kuris žadėjo įdarbinti, bet prasidėjus pavasariui dėl Covid-19 neįdarbino. Pasakė, kad reikia palaukti rudens. Buvo vasara, bet pardavimai sumažėjo. Atėjo ruduo – vėl suintensyvėjo Covid-19. Taip pat turi sveikatos problemų, dėl to kažkiek atkrenta kai kurie darbo pasiūlymai, kuriuos randa laikraščiuose, internete ir kt. Jau kokius dvejus-trejus metus jam dreba dešinė ranka, negali su ta ranka netgi nulaikyti puodelio. Dėl to ne kartą kreipėsi į savo šeimos gydytoją (jo šeimos gydytoja dirba (duomenys neskelbtini), Panevėžyje), tačiau gydytojas jam išrašo tik vaistus, kurių ne visada gali nusipirkti, nes neturi pinigų, o prašyti draugės, artimųjų ar pažįstamų pinigų yra labai sudėtinga pačiam. Be to, jis sunkiai išgyveno skyrybų laikotarpį, išlipo iš depresijos, pradėjo keltis ant kojų. Sveikatos problemas turėjo seniai, bet kai neteko bedarbio statuso, vizitas pas daktarą kainavo 50 eurų, todėl niekur nėjo. Dabar jau nedirba nuo 2019 m. kovo 28 d. Nuo to laiko dar niekur nebuvo įsidarbinęs dėl anksčiau minėtų priežasčių. Nors ir turi pareigą išlaikyti vaiką, bet mano, kad ją vykdyti turi kažkiek padėti valstybė. Vaikas auga valstybei, o ne jam. Jis išlaikys valstybę. Jei gyventų santuokoje ir neturėtų darbo, niekas jo neteistų, kad negali prisidėti prie šeimos išlaikymo. Tam yra santuoka, jei vyrui sunkmetis, tai žmona galėtų padėti. Kažkada skambino žmonai, kai ši gulėjo Klaipėdos ligoninėje, klausė, ar gali kažkuo padėti, bet ji liepė eiti iš jų gyvenimo, nesikišti. Jis turi dar vieną sūnų. Pripažįsta, kad galėjo padaryti taip, kad turėtų galimybę mokėti alimentus. Nesigina. Buvo baustas administracine tvarka, bet nevairavo nei vieno automobilio. Turi draugą, kuris paprašė pabūti 4 automobilių valdytoju. Draugui reikėjo tuos automobilius išvežti į Ukrainą. Padėjo draugui neatlygintinai. Šis draugas verčiasi automobiliais, varo juos į Ukrainą, bet ten nėra kažko, ką galėtų dirbti. Jo vairuotojo pažymėjimas pasibaigęs prieš 4 – 5 metus. Visi nutarimai buvo siųsti į (duomenys neskelbtini) ir niekas jam neperdavė tų nutarimų. Kai pasibaigė apskundimo laikotarpis, tik tada sužinojo, kad yra tokie nutarimai. Kai jam pradėjo skambinti iš policijos, paprašė draugų paskolinti pinigų, dar gauna bedarbio pašalpą. Mato, kad į sąskaitą pereina 170, 140, 117 eurų, bet jų neima (b. l. 69-71, 76-78, 80-81, 88-91, 114-115).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad A. J. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo išsiskyrė 2015 m. Su A. J. turi bendrą vaiką - A. J., gimusį 2013 m. sausio 21 d. Po skyrybų A. J. pasakė, kad kai vaikas paaugs, ji pasakytų pastarajam, kad jo tėvas yra miręs. Vaiku buvęs vyras niekada nesidomėjo ir su juo nebendrauja, niekada jo nepasiimdavo, jokių dovanų nepirkdavo, su gimtadieniais nesveikindavo, jokių lėšų vaiko išlaikymui neduodavo. Nuo 2013 metų A. J. neteikia jokio išlaikymo sūnui. 2015 m. kovo 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo posėdis dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismas priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 115 eurų. Taip pat yra priteistas 2 070 eurų išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. vasario 13 d. Ar jos buvęs sutuoktinis žino apie teismo sprendimą, ji tiksliai nežino, teismo posėdis vyko už akių, ji ir sutuoktinis teismo posėdyje nedalyvavo. Tačiau jokių pinigų A. J. jai nepervesdavo, grynais neduodavo. Po to, kai ji gavo teismo sprendimą, kreipėsi į antstolį S. R., adresu Ramygalos g. 59-1, Panevėžys. Po teismo sprendimo, tikslios datos pasakyti negali, nes neatsimena, vaiko išlaikymui pinigus gauna tik iš vaiko išlaikymo fondo. Prieš savaitę skambino antstoliui pasidomėti, kodėl jie negali kiekvieną mėnesį išieškoti pinigų išlaikymui, antstolis teigė, kad yra siuntęs patvarkymus į darbovietes, tačiau pinigų negali išieškoti, nes jos buvęs vyras niekur nedirba, turto taip pat neturi. Kur šiuo metu gyvena jos buvęs vyras, tiksliai pasakyti negali, nes nežino, kontaktinio numerio taip pat neturi, jie visiškai nebendrauja (b. l. 1-2, 19-20);

- savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad E. Š. pateikė 2015 m. kovo 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo kopiją, kuriame užfiksuotas teismo sprendimas priteisti iš A. J., gim. 1971 m., išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. J., gim. 2013 m., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) dydžio išmokomis nuo 2015 m. vasario 14 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat teismo sprendimu buvo nuspręsta priteisti iš A. J. nepilnamečiui sūnui A. J. 2 070 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. vasario 13 d. įskaitytinai (b. l. 27-30);

- antstolio S. R. pažyma apie vykdomosios bylos vykdymo eigą, kurioje užfiksuota, kad pagal bylos duomenis išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. lapkričio 1 d. yra 7 841,23 Eur (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt vienas euras, 23 ct). Skolininkas savo vardu registruoto turto bei transporto priemonių neturi, bet yra kelių transporto priemonių valdytojas, SODRA duomenimis nedirba, lėšų negauna, sąskaitos areštuotos nuo 2018 m. vasario 1 d., tačiau nuskaičiavimų nėra (b. l. 32);

- UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. pažyma, kurioje užfiksuota, kad pagal antstolio S. R. 2017 m. kovo 1 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų išmokų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo išskaičiuota ir sumokėta 410,67 Eur (keturių šimtų dešimties eurų, 67 ct) suma (b. l. 34-43);

- Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 1-ojo skyriaus pranešimu, kuriame užfiksuota, kad A. J., gim. 1971 m., Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 1-ajame skyriuje buvo registruotas nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. kovo 28 d. Šiuo registracijos laikotarpiu A. J. buvo pateikti siūlymai įsidarbinti 2019 m. balandžio 27 d., 2019 m. sausio 22 d. pagal jo darbinę veiklą ir pageidavimą - pardavimo vadybininku, tačiau neįdarbintas. 2019 m. kovo 28 d. A. J. pateikto pardavimų vadybininko darbo pasiūlymo atsisakė, bedarbio statusas jam panaikintas ir registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta. Pakartotinai A. J. Užimtumo tarnyboje įsiregistravo 2019 m. spalio 28 d.. 2019 m. lapkričio 13 d. jam buvo pateikti du siūlymai įsidarbinti pardavimo vadybininku, tačiau neįdarbintas. Darbo paieška tęsiama (b. l. 45);

- „Perlas“ pinigų perlaidos kvitu, kurį elektroniniu paštu pateikė A. J., iš kurio matyti, kad 2020 m. sausio 27 d., 15:21 val., buvo padaryta 50 Eur (penkiasdešimt eurų) perlaida bei nurodytas gavėjo - E. Š. - telefono numeris (b. l. 46-47);

- UAB (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos I. Š. pranešimu, kuriame užfiksuota, kad A. J. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. spalio 28 d. jų gydymo įstaigoje nesilankė (b. l. 50);

- antstolio S. R. pateikta vykdomąja byla Nr. 0102/15/00766, kurioje užfiksuota, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 8 524,16 Eur (aštuoni tūkstančiai penki šimtai dvidešimt keturi eurai, 16 ct) (b. l. 52).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013, 2K-164-699/2017 kt.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – žinodamas, kad pagal įsigaliojusį 2015 m. kovo 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą turi pareigą išlaikyti sūnų A. J., ir galėdamas ją vykdyti (būdamas darbingas be pateisinamų priežasčių atsisakė jam siūlomo darbo), tyčia vengė išlaikyti vaiką - A. J.. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. J. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 164 straipsnį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas (b. l. 61), baustas administracine tvarka, baudų nesusimokėjęs (b. l. 57-60), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 56, 113). Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais, jos trukmę parenkant trumpesnę už įstatymo numatytą vidutinę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Vykdomosios bylos Nr. 0102/15/00766 kopija, saugoma voke prie bylos, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį.

Vykdomosios bylos Nr. 0102/15/00766 kopiją palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.