Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei I. Š., atstovui advokatui Sauliui Kibildai, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus viešasis transportas“ atstovams J. F. ir K. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus viešasis transportas“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo ir drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Patikslino, kad dar iki įsakymo priėmimo patyrė psichologinį spaudimą. Nurodė, kad UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ dirba šeštus metus, iš pradžių priimta vairuotojos pareigoms ir po to perkelta į dispečerės pareigas. Nurodė, kad rastų daiktų priėmimo tvarkos jai nebuvo pateiktos susipažinti, tačiau patvirtino žinanti, kad rastus daiktus reikia užregistruoti. Pažymėjo, kad nenorėjo kompiuterių pasisavinti, kompiuteriai buvo laikomi po stalu, nes nebuvo jokios kitos vietos juos laikyti.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. J. parodė, kad UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ dirbo keleivių aptarnavimo ir kokybės skyriaus vadove nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. spalio 19 d., iš darbo išėjo savo noru. Liudytoja nurodė, kad gavus raštą iš policijos, ji peržiūrėjo vaizdo įrašus iš autobuso ir pamatė, kad kompiuteriai keleivės buvo perduoti vairuotojui. Iš kelionės lapo buvo matyti, kad vairuotojas perdavė kompiuterius dispečerinėje tuo metu dirbusiai ieškovei. Patikrinus radinių registrą, minėti kompiuteriai nebuvo jame registruoti, nors nuo įvykio buvo praėjusios trys paros. Liudytojai kilo abejonių dėl to, kodėl rasti kompiuteriai nebuvo užregistruoti, nes prieš kompiuterių gavimą ir po kompiuterių gavimo registre buvo įregistruoti kiti rasti daiktai. Pradėjus aiškintis situaciją, liudytoja kreipėsi į ieškovės porininkę, kompiuterių perdavimo metu kartu dirbusią dispečerinėje V. M.. Paklausus, kur yra kompiuteriai, V. M. nurodė, kad nieko nežino. Liudytojai apie kompiuterius paklausus ieškovės, ši iš pradžių taip pat atsakė, kad nieko nežino, tačiau patikslinus, kad dėl jų gautas policijos raštas, ieškovė nurodė, kad kompiuteriai dispečerinėje. Kompiuteriai buvo dispečerinėje, maiše. Atvykusi policiją juos pasiėmė. Ant maišo jokio lipduko nepastebėjo. Patikslino, kad lipdukai užklijuojami ant rastų daiktų tik įvedus rastus daiktus į duomenų bazę, nes tik tuomet gaunamas registracijos numeris, kuris turi būti rašomas ant lipduko. Nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą surašė vedama emocijų. Kadangi dispečerės darbuotojos nebuvo jos tiesioginės pavaldinės, jos pasiūlymas dėl griežtų nuobaudų skyrimo nebuvo galutinis. Dėl ieškovės argumentų, kad kompiuterių priėmimo metu buvo daug darbo, liudytoja nurodė, kad vairuotojas grįžo į parką ne piko metu. Dėl radinių saugojimo vietos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje, kur dirbo ieškovė, radiniams laikyti buvo atskiras kambariukas, didesni radiniai buvo perduodami į (duomenys neskelbtini) padalinį. Liudytoja nuomone, šiuo atveju ieškovė turėjo tikslą kompiuterius pasisavinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje, remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojos L. J. parodymais, nustatyta, kad ieškovė I. Š. dirba UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nuo 2015-01-29, dirbo iš pradžių autobuso vairuotoja, vėliau - Eismo valdymo dispečerinės dispečerės pareigose (el.b.apyrašo b.l.74-76). 2019-08-14 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl rašytinės pastabos skyrimo I. Š.“ ieškovei buvo skirta rašytinė pastaba (el.b. apyrašo b.l. 34).

Ieškovė, nesutikdama su skirta nuobauda, 2019 m. spalio 18 d. su prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nuobaudos panaikinimo. Tuo pagrindu, darbo ginčų komisija priėmė skundžiamą 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. DGKS-7643 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atmetė ieškovės prašymą dėl nuobaudos panaikinimo kaip nepagrįstą (el. bylos apyrašo b.l. 33, 84-86).

Kaip nustatyta byloje, pastaba ieškovei buvo skirta už tai, kad ji 2019 m. liepos 15 d. darbo metu neužregistravo rastų daiktų registre iš vairuotojo priimto 53 maršruto autobuse rasto krepšio su penkiais planšetiniais kompiuteriais.

Kaip nustatyta iš rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir liudytojos L. J. parodymų, 2019 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) maršrutu važiavusiame autobuse keleivis neapdairiai paliko krepšį (maišelį) su planšetiniais kompiuteriais, kurį radusi moteris perdavė autobuso vairuotojui R. K.. Vairuotojas apie radinį įrašė kelionės lape (el.b.apyrašo b.l.51), ir grįžęs po darbo pamainos į parką perdavė dispečerinėje budėjusiai ieškovei, kuri radinio neužregistravo bei niekam apie tai nepranešė.

Kaip nustatyta iš liudytojos L. J. parodymų, apie ieškomus kompiuterius atsakovas sužinojo iš policijos, kuri 2019-07-18 raštu kreipėsi į atsakovą dėl filmuotos medžiagos iš autobuso pateikimo, siekiant išsiaiškinti, kas pasisavino keleivio krepšį su kompiuteriais. Pradėjus tirti šią situaciją, liudytoja paskambino ieškovei ir sužinojo, kad kompiuteriai laikomi antro poskyrio dispečerinėje. Radinys nebuvo užregistruotas elektroniniame rastų daiktų registre. Dėl to ginčo tarp šalių nėra.

2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo skirta rašytinė pastaba už tai, kad ji pažeidė 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Eismo tarnybos eismo valdymo dispečerinės dispečerio pareiginių nuostatų 9.31 punkto reikalavimus, 2018 m. lapkričio 22 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonėse rastų daiktų priėmimo, išdavimo, saugojimo ir utilizavimo punktų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje laikosi nuostatų, jog darbdavys turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju, nebuvo pasirinkta griežčiausia drausminės atsakomybės forma, nesvarstytas atleidimo iš darbo klausimas, vadovautasi atsakovo vidaus norminiuose aktuose numatomomis drausminančio poveikio priemonėmis, kai darbuotojai savo veiksmais pažeidžia darbo pareigas.

Byloje pateikta UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinė sutartis (el.b.apyrašo b.l. 56-67). Jos sudedamoji dalis - UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų darbo apmokėjimo sistema, kurios 6 priede numatoma, kokiu būdu bendrovėje užtikrinama darbo drausmė (el.b.apyrašo b.l.42). Šioje tvarkoje numatyta, kad darbuotojams už pirmą kartą per paskutinius dvylika mėnesių padarytą darbo pareigų pažeidimą gali būti skiriama rašytinė pastaba, kuri laikoma drausminančio poveikio priemone (6 priedo I d. 2.1 papunktis). Ir būtent ši drausminančio poveikio priemonė nesukelia tokių teisinių padarinių, kaip rašytinis įspėjimas DK 58 str. 4 dalies prasme.

Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas.

Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms.

Kaip nustatyta iš paaiškinimų ir liudytojos parodymų, vairuotojo į dispečerinę perduoto radinio – penkių planšetinių kompiuterių – ieškovė elektroninių radinių registre neužregistravo, niekam apie jį nepranešė. Nors ieškovė teigė užklijavusi ant krepšio lipduką ir palikusi maišelį su kompiuteriais dispečerinėje radinių vietoje, jos teiginių apie lipduko klijavimą ir to įtaką registravimui nepatvirtina kiti įrodymai.

Pripažintina, kad savo veiksmais ieškovė pažeidė 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtintą atsakovo priklausančiose transporto priemonėse rastų daiktų priėmimo, išdavimo, saugojimo ir utilizavimo tvarką, konkrečiai, dispečerės pareigas, įtvirtintas Tvarkos 12 punkte (el.b.apyrašo b.l.44-45). Ieškovė, priėmusi radinį, jo neužregistravo, neinformavo kitų asmenų apie priimtą radinį. Ieškovė pareigų nevykdymo neneigia, tačiau teigia neatlikusi visų veiksmų dėl didelio darbo krūvio, žmogiškosios klaidos.

Ieškovė neginčijo fakto, kad jai buvo žinoma pareiga radinius registruoti elektroniniame registre. Taigi, tas argumentas, kad ieškovė galimai asmeniškai pasirašytinai su minėta Tvarka nebuvo supažindinta, šiame kontekste nešalina ieškovės atsakomybės, pareiga registruoti radinius elektroniniame registre ieškovei buvo žinoma. Ieškovė šią pareigą žinojo ir visada tinkamai vykdė. Iš paties elektroninio keleivių radinių registro matyti, kad ieškovė kelis kartus per savaitę jame registruodavo autobusuose rastus keleivių daiktus. Tą pačią 2019 m. liepos 15 d., kai ieškovė priėmė iš vairuotojo R. K. jo autobuse rastą krepšį su planšetiniais kompiuteriais, ji buvo užregistravusi rastą telefoną, o 2019 m. liepos 16 d. V. Š. vardu registruota rasta juoda piniginė.

Eismo tarnybos eismo valdymo dispečerinės dispečerio pareiginių nuostatų, patvirtintų generalinio direktoriaus 2017-09-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriais ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta 2017-10-27, 9.31 punkte numatyta, kad dispečeris turi priimti iš vairuotojų transporto priemonėse paliktus daiktus, registruoti juos radinių žurnale bei nustatyta tvarka perduoti juos saugoti. Taigi, ir pagal pareiginius nuostatus, ieškovė privalėjo iš vairuotojo perimtą radinį užregistruoti radinių žurnale (elektroniniame rastų daiktų registre), kad vėliau būtų galima rasti jo savininką. Ieškovė šios pareigos šiuo konkrečiu atveju neįvykdė.

Atsakovas apie tai, kad dispečerinėje yra didelės vertės radinys, sužinojo kreipusis policijai dėl filmuotos medžiagos pateikimo (el. b. apyrašo b. l. 49) ir tada Keleivių aptarnavimo ir kokybės skyriaus vadovei L. J. ėmusis priemonių, siekiant išsiaiškinti, kas galėjo pasisavinti keleivio krepšį su kompiuteriais, bei pradėjus tirti šią situaciją, paskambinus ieškovei ir iš jos sužinojus, kad radinys yra dispečerinėje, tačiau neužregistruotas elektroniniame rastų daiktų registre.

Kritiškai vertintini ieškovės nurodomi argumentai, jog perduoto radinio neužregistravo dėl didelio darbo krūvio vairuotojams grįžtant iš vakarinių reisų į parką. Iš (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso kelionės lapo matyti, kad R. K. vairuojamas (duomenys neskelbtini) maršruto autobusas į (duomenys neskelbtini) transporto departamentą grįžo 22.33 val. Toks laikas vertintinas jau ne transporto piko metas mieste, ir vien iš ieškovės paaiškinimų nėra pagrindo daryti išvados, kad radinys neužregistruotas dėl susidėjusio didelio darbo krūvio. Tokia pozicija neįtikima ir dėl to, jog kaip jau minėta, 2019-07-15/07-16 dienomis ieškovė užregistravo kitus radinius. Be to, kompiuterių pradėta ieškoti per policiją 2019-07-18, vadinasi, ieškovė 2-3 dienas neatliko jokių veiksmų, kad kompiuteriai būtų registruoti elektroniniame registre. Dėl užregistravimo ji nesikreipė ir į kolegę, dirbusią kitoje pamainoje V. M.

Pripažintina, kad ieškovė pažeidė pareiginių nuostatų 9.31 punktą, tai yra neužregistravo iš vairuotojo priimto radinio. Ieškovei pagrįstai skirta drausminančio poveikio priemonė – rašytinė pastaba. Teismas daro išvadą, jog ieškovė radinio neužregistravo, suvokdama savo tokio neveikimo pasekmes. Radinys – penki planšetiniai kompiuteriai niekaip negali būti laikomas menkaverčiu. Ieškovė, dirbanti dispečerės pareigose virš trijų metų, pastoviai savo darbe registruodama įvairiausius maršrutiniame transporte paliktus daiktus, turėjo suvokti, jog tokios vertės daiktų bus ieškoma. Neužregistravimas jų registre, iki pat kol daiktų pradėta ieškoti, pripažintinas tyčiniu ieškovės neveikimu.

Teismo vertinimu, ieškovei skirta pastaba yra proporcinga ir adekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį drausminė priemonė. Rašytinė pastaba laikytina švelniausio pobūdžio poveikio priemone, kuri ieškovei nesukėlė jokių neigiamų materialinių pasekmių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji yra neproporcinga ir neadekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį. Rašytinės pastabos tikslas - atkreipti darbuotojos dėmesį, kad jos elgesį darbdavys vertina kaip netinkamą, pažeidžiantį darbo tvarką ir pareiginius nuostatus. Pripažintina, kad rašytinė pastaba atlieka auklėjamąją ir prevencinę funkcijas tiek ieškovės atžvilgiu, tiek atsakovo, kuris po šio įvykio sugriežtino, perorganizavo radinių saugojimo tvarką įmonėje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008). Nematerialinė žala pasireiškia vien tuo, jog buvo pažeisti lokaliniai teisės aktai. Be to, dėl tokio pažeidimo buvo suabejota darbuotojų lojalumu, sumažėjo pasitikėjimas ieškove, kas taip pat daro įtaką bendrai atmosferai darbo kolektyve.

Atskirai plačiau nepasisakytina ir nevertinamos aplinkybės dėl skirtos nuobaudos ieškovės kolegei V. M., bei dėl Keleivių aptarnavimo ir kokybės skyriaus vadovės L. J. siūlymo V. M. atleisti iš darbo, o I. Š. pervesti dirbti autobuso vairuotoja, kadangi tai nėra nagrinėjamo ginčo objektas, tokių nuobaudų nebuvus paskirtų (el.b.apyrašo b.l.9). Kaip teismo posėdyje parodė liudytoja apklausta L. J., visa nagrinėta situacija buvo gana jautri, netipinė, ieškoti brangūs daiktai, ir tik po kelių dienų su ieškove išsiaiškinus, kad jie nebuvo užregistruoti, labiau emociniu pagrindu ji tarnybiniame pranešime ir pasiūlė skirti minėtas nuobaudas. Tačiau iš tiesų, nuobaudos buvo skirtos daug švelnesnės, dėl jų sprendžia ne jinai.

Atsakovo atstovas K. Š., tiesioginis ieškovės vadovas patvirtino, kad L. J. pasiūlius tokias griežtas nuobaudas, jis, grįžęs iš atostogų, įvertino visą situaciją, ieškovės paaiškinimus ir priėjo išvados, kad gali būti apsiribojama ir švelnesnėmis drausminamo pobūdžio priemonėmis, todėl jis generaliniam direktoriui nesiūlė skirti L. J. nurodytų drausminių nuobaudų, o pasiūlė rašytinę pastabą (el.b.apyrašo b.l.11).

Apibendrinant įvykio, dėl kurio ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda, vertinimą, konstatuojama, jog ieškovės, atsakovo atstovų paaiškinimai, liudytojos parodymai nepaneigia atsakovo išvados, kad ieškovė savo veiksmais (neveikimu) pažeidė atsakovo bendrovėje galiojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko atsakovui atsirado pagrindas ieškovei skirti rašytinę pastabą kaip darbo drausmę bendrovėje užtikrinančią pačią švelniausią priemonę.

Byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina, jog drausminančio poveikio priemonė ieškovei paskirta laikantis teisės normų reikalavimų, yra adekvati ieškovės padaryto pažeidimo pobūdžiui ir padariniams, todėl daroma išvada, jog pastaba ieškovei paskirta pagrįstai. Nenustačius pagrindų panaikinti ieškovei paskirtą drausminančio poveikio priemonę, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, teismui ginčą sprendžiant iš esmės, nelaikant darbo ginčų komisijos sprendimo apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalyku, net ir teismo sprendimui esant analogiškam kaip darbo ginčų komisijos sprendimui, darbo ginčų komisijos sprendimas, teismo sprendimui įsiteisėjus, netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas neteikė į bylą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

NUSPRENDĖ:

I. Š. ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą 2019 m. gruodžio 10 d. darbo byloje Nr.(duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.