Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2023 m. vasario 27 d. dėl trūkus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šios patalpos buvo apdraustos ieškovės gyventojų turto draudimu. Ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą. Todėl ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 1 175,32 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo apdraustas gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas 220 0254129 / 2022).

6. 2023 m. vasario 27 d. dėl trūkus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

7. Įvykio metu pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo atsakovė UAB „Marijampolės butų ūkis“.

8. Ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą. Todėl ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 1 175,32 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog avarija įvyko dėl bendro naudojimo nuotėkų vamzdžio gedimo.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės

10. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).

11. CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis adresu esantis (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 27 d. buvo užlietas dėl šiame name trūkusio bendro naudojimo nuotėkų vamzdžio, kuris yra šio namo bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių dalis, o įvykio metu atsakovė buvo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė. Šalys neginčijo fakto, jog atsakovė įvykio metu teikė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas.

14. Teismas pažymi, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius (nagrinėjamu atveju – atsakovė) objektą administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai turėjo būti atliekami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, pagal kurio 34 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas.

15. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir konstatavus, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta tokios žalos.

16. Atsakovė nurodė, jog gavus buto Nr. 48 savininko pranešimą, avarinė tarnyba nedelsiant nuvykusi lokalizavo avariją, nustatė gedimą ir likvidavo avarijos padarinius, tai pat butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti įtvirtinta CK 4.83 str. 3 d., todėl atsakomybės be kaltės taikyti nėra pagrindo.

17. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Pagal jau minėtą įvykio metu galiojusį Reglamentą, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius.

18. Atsakovė, būdama namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, yra saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiūrą ir už ją atsakyti. Šiuo atveju atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovė nuosekliai ir periodiškai atliko jai pavestą funkciją. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovė privalėjo užtikrinti vamzdyno tikrinimą, priežiūrą, inicijuoti remontą ir taip užkirsti kelią avarinėms situacijoms. Atsakovė neįrodė, jog negalėjo dėl objektyvių priežasčių apžiūrėti bendrųjų inžinerinių sistemų, kas reiškia, jog iki 2023 m. vasario 27 d. įvykio šių sistemų neprižiūrėjo, taip pažeisdama aukščiau paminėtus Reglamento 88.1, 91 punktų reikalavimus (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-455-730/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-126-259/2017).

19. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė, įrodė jos apdrausto buto apliejimą iš bendro naudojimo vamzdžio, tuo pačiu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių tinklų nepakankamą priežiūrą. Reikalauti, kad ieškovė kažkokiu kitokiu būdu įrodytų atsakovės neveikimą, teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismas sprendžia, jog atsakovė nepaneigė savo neveikimo ir neįrodė jos atsakomybę galimai šalinančios aplinkybės – jog ji negalėjo vykdyti savo pareigos tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo inžinerinę įrangą – nuotekų vamzdį. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).

20. Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių tinklų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjai atsiradusios žalos yra nustatytas, todėl atsakovei tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės, t. y. atlyginti patirtą žalą. Kadangi ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudėjui, jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl žala priteistina ieškovei iš atsakovės.

Dėl padarytos žalos dydžio.

21. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai, todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t. y. ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

22. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu.

23. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1175,32 Eur žalos atlyginimą. Žalos dydį byloje patvirtina ieškovės pateikti dokumentai: pranešimas apie žalą turtui, turto apžiūros aktas, apgadinto turto nuotraukos, remonto sąmata ir mokėjimas.

24. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

25. Atsakovė žalos dydžio neginčijo, žalos dydį paneigiančių įrodymų į bylą neteikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 1 175,32 Eur dydžio žalą (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

26. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

27. Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 8 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“, juridinio asmens kodas 151005356, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai 1 175,32 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 32 ct) patirtą žalą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.