Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Vilija Valantienė Civilinė byla Nr. 2A-434-440/2013

Teisėja Irena Narbutienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00031-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija 77.6; 77.7; 78.2.1; 121.14; 121.21

N U T ARTIS

2013 m. birželio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. N. ir J. N. ieškinį atsakovams D. J., Raseinių lopšeliui – darželiui (duomenys neskelbtini), Raseinių vaikų globos namams, tretiesiems asmenims Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Raseinių lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) administracija nurodė, kad pareikšto ieškinio nepalaiko, nes tėvai neatliko pareigos auklėti ir prižiūrėti vaikus. Ieškovai yra nedirbantys, todėl negali užtikrinti vaikų fiziologinių poreikių tenkinimo, be to tėvai per retai lankė vaikus. Mano, kad per anksti spręsti vaikų grąžinimo klausimą, nes ieškovai neišsprendė visų jiems keliamų reikalavimų. Nurodė, kad susitikimų su vaiku metu rūpinosi juo, atnešdavo lauktuvių.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nepateikė įrodymų, kad pasikeitė situacija ir išnyko tėvų valdžios apribojimo priežastys. Ieškovai nesikonsultavo su specialistais, nematė poreikio lankyti pozityviosios tėvystės kursų, nesilankė Raseinių krizių centre, netobulino tėvystės įgūdžių, nesimokė bendravimo su vaikais ir auklėjimo metodų, nesikonsultavo dėl destruktyvių tarpusavio santykių, nesidomėjo vaikų sveikata. Tėvai padarė ypatingą žalą vaikų raidai. Šeimoje situacija iš esmės nepasikeitė, todėl neišnyko tėvų valdžios apribojimo priežastys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių - žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt., užtikrinimą Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (LR CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (LR CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (LR CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos. LR CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu neterminuotai apribojo tėvų valdžią apeliantui ir jo sutuoktinei jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vaikų L. ir V. globėju nustatė Raseinių lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) administraciją, V. rūpintoja paskyrė D. J.. Teismas nurodė, kad tėvai neatlieka pareigų auklėti ir prižiūrėti vaikus, nesirūpina jų materialine ir dvasine gerove, piktnaudžiauja tėvų valdžia, pažeidžia vaikų teises į tinkamas gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, tinkamą sveikatos apsaugą, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką jiems, šeimoje gresia pavojus vaikų sveikatai ir gyvybei. Teismas padarė išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pakeitė ir nustatė, kad tėvų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribojama laikinai, likusią sprendimo dalį paliko nepakeista (12-14 b.l.).

Pirmosios instancijos teismas 2013m. vasario 27 d. sprendimu atmesdamas ieškovų reikalavimus panaikinti terminuotą tėvų valdžios apribojimą, iš esmės rėmėsi nepakankamu ieškovų pasirengimu vykdyti savo, kaip tėvų, pareigų vaikams. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad apeliantas ir ieškovė yra bedarbiai, gaunamos pastovios pajamos socialinės išmokos nedidelės (50-51, 89 b.l.). Ieškovai įrodymų kaip sugebėtų patenkinti bent minimalius vaikų poreikius byloje nepateikė. Be to, byloje nustatyta, kad vaikus, gyvenančius Raseinių lopšelyje – darželyje (duomenys neskelbtini) ieškovai lankė retai - 1-2 kartus per mėnesį (44 b.l.), apsilankymai būdavo trumpi, apeliantas apsilankymo pas sūnų metu daugiau rūpinosi jo apsilankymo užregistravimo registracijos žurnale nei bendravimu su vaiku, vaikų auklėjimu ir ugdymu nesidomėjo, vaikų gydymo įstaigose nesilankė (49,101 b.l.). Tik po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo apeliantas vieną kartą sūnų lankė ligoninėje bei domėjosi sūnaus sveikata telefonu (128 b.l.). Iš sūnaus gydytojos apeliantas reikalavo jo apsilankymo patvirtinimo, todėl neatmetama galimybė, kad tėvas sūnų lankė norėdamas gauti įrodymą apie jo rūpinimąsi sūnaus sveikata. Dukrai mokantis (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, tėvai jos elgesiu, mokymusi nesidomėjo (102 b.l.). Sūnaus L. mokymosi įstaigoje - (duomenys neskelbtini) - nė karto nesilankė ir vaiko ugdymu nesidomėjo (48 b.l.). Ieškovai bylos duomenimis nesikonsultavo su Raseinių pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais ir Raseinių krizių centre nesilankė (46, 47 b.l.), neišklausė jiems skirto kurso elgesio keitimo programoje. Teismo priteisto išlaikymo savo noru vaikams neteikė, bylos duomenimis V. N. išlaikymui skola iš J. N. 2013-02-01 sudarė 1609,00 Lt, iš V. N. 1618,00 Lt. V. ir L. išlaikymui iš V. N. skola sudarė 2736,58 Lt, iš J. N. 1926,76 Lt (103,104 b.l.). Viešosios įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ specialistų nuomone šeimoje socialinė aplinka vis dar yra nesaugi, tėvai nėra pasiruošę vaikų sugrįžimui į šeimą, ieškovų požiūris į vaikų auklėjimą, tarpusavio santykius yra nepasikeitęs (100 b.l.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone ieškovai iki šiol nevykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepateikė objektyvių duomenų, kad turės lėšų išlaikyti vaikus, kad sudarys tinkamas, sveikas ir saugias vaikams gyvenimo sąlygas, auklės juos, rūpinsis jų lavinimu, sveikata ir kita.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad apelianto dukra išreiškė aiškų norą gyventi kartu su savo teta D. J., o ne su tėvais. Bylos nagrinėjimo metu pateikti mergaitės ir jos rūpintojos paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametė rūpintojos šeimoje jaučiasi saugi ir mylima, o tėvų namuose nurodė, kad vaikai būdavo skriaudžiami, iš jų tyčiojamasi (52-53 b.l.).Teismo posėdžio metu mergaitė nurodė, kad su mama bendrauti nori, tačiau abejoja ar tėvas leis joms bendrauti. Mergaitės nurodytos aplinkybės, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad dukrą ir motiną sieja emocinis ryšys, tačiau bendravimas su tėvu yra nutrūkęs, mergaitė tėvo bijo, jaučia jam neapykantą ir kerštą (53 b.l.). Mergaitės nuomonę, atsižvelgiant į jos tėvų elgesį bei gyvenimo būdą ir sąlygas, palaiko vaikų teisių apsaugos institucija, teikusi šioje byloje savo išvadas (54-56 b.l.).

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai esminį dėmesį skyrė teismo posėdyje dalyvavusiai ieškovų dukrai ir jos duotiems parodymams. Apelianto manymu, dukros parodymus teisme įtakojo ir jos nusiteikimą prieš ieškovus skatino jos globėja D. J.. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad mergaitė būtų įtakojama duoti konkrečius paaiškinimus.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2013 m. balandžio 24 d. pranešimo kopiją, kurioje nurodyta, kad Raseinių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiriamoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl J. N. sukelto fizinio skausmo. Ikiteisminio tyrimo metu įtariama, kad 2013 m. balandžio 15 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), V. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu suko ranką bei rankomis sugriebęs už kaklo smaugė žmoną J. N., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ( 146 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 314 straipsniu priima ir vertina papildomai pateiktą rašytinį įrodymą, kadangi jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nei byla buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme ( 2013 m. vasario 27 d. ) ir šis įrodymas yra itin reikšmingas vertinant ieškovų elgesį nagrinėjamoje byloje. Papildomai pateiktas įrodymas patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, kadangi apelianto elgesys sutuoktinės atžvilgiu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vaikus grąžinus į šeimą, jų gyvenimo sąlygos gali būti nesaugios, pavojingos sveikatai ir socialiniam vystymuisi. Pateiktas įrodymas leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas alkoholio vartojimo problemų nėra išsprendęs, todėl jo argumentai dėl teigiamų elgesio pokyčių vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovų noras rūpintis vaikais, juos lankyti, juos prižiūrėti, ketinimai ateityje keisti gyvenimo sąlygas, požiūrį į įstatymo numatytas pareigas savo vaikams, realiai neatliekant ir nesiimant daugiau jokių konkrečių veiksmų, neleidžia padaryti išvados, kad esant dabartiniam ieškovų gyvenimo būdui situacija iš esmės būtų pasikeitusi, kad ieškovai dėjo dideles pastangas siekiant susigrąžinti vaikus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys atsakovų D. J., Raseinių vaikų lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini), Raseinių vaikų globos namų ir institucijų, teikiančių išvadas, paaiškinimai, apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti rašytiniai duomenys, sudaro pagrindą išvadai, kad neišnyko aplinkybės, dėl kurių apeliantui ir ieškovei J. N. buvo terminuotai apribotos teisės jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, kad situacija šeimoje pasikeitė. Minėtas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pranešimas dėl 2013 m. balandžio 15 d. galimai įvykusio šeimyninio konflikto ieškovų šeimoje, (146 b.l.) patvirtina, kad apeliantas ir toliau vartoja alkoholį, triukšmauja namuose bei naudoja smurtą prieš savo sutuoktinę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų vaikų interesams, o aplinkybė, kad ieškovai siekia vykdyti savo pareigas vaikams bei lanko vaikus globos įstaigose, registruojasi darbo biržoje, charakterizuojami teigiamai, nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių jog ieškovai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, sudaryti jiems saugias bei sveikas gyvenimo sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, vaiko nuomonę, globos, kitų institucijų pateiktą informaciją ir Raseinių bei Prienų rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktą medžiagą ir paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu tenkinti apelianto ir ieškovės J. N. reikalavimus dėl laikino tėvų valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu panaikinimo nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tėvų elgesio pasikeitimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarautų vaikų interesams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir nenustatęs aplinkybių, reikšmingų laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimui, priėmė pagrįstą, motyvuotą, nepažeidžiantį vaikų teisių bei interesų sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apelianto V. N. apeliacinis skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.