Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės K. M. atstovui advokatui Erikui Rugieniui

ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, nedalyvaujant (apie teismo posėdį pranešta)

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą ieškinį atsakovei K. M. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.3 p taip pat įtvirtina draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti). Nagrinėjamu atveju, atsakovė vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti. K. M. vairuotojo pažymėjimas pasibaigė 2017-06-20, tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2017-07-18 dieną. Pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui, pažymėjimas automatiškai buvo pripažintas negaliojančiu pagal LR VRM įsakymo dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių Nr. IV-328, 48.3 punktą. Teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad „Teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 3 d. nurodyta, kad asmuo, siekdamas vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, privalo tenkinti abu įstatyme numatytus kriterijus: būti ne tik įrašytas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrą, bet ir turėti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio išdavimo data, be visa ko, yra nurodoma minėtame dokumente. Tam kad asmuo galėtų fiziškai pateikti vairuotojo pažymėjimą jį tikrinantiems pareigūnams, pirmiausia jis turi būti jam išduotas ir galiojantis. Nagrinėjamu atveju, pažeidimo padarymo metu atsakovė netenkino abiejų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 3 d. numatytų asmens, turinčio teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, kriterijų, taigi, negalėjo būti laikoma asmeniu, turinčiu teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-985-312/2014). Asmuo negali dalyvauti automobilių kelių eisme kaip vairuotojas, jeigu jo vairuotojo pažymėjimas negalioja. Tokiu būdu, kadangi eismo įvykio metu atsakovė neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, ieškovas įgijo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka reikalauti iš atsakovės sugrąžinti išmokėtą draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir LAT 2015 vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015, kuri laikoma precedentu nustatant teisę vairuoti transporto priemonę. “Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas”. Analogiška teismų praktika suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-2014, VAT 2017 lapkričio 29 d. nutartyje c.b. Nr. e2A-1431-794/2017, kur teismas pabrėžė, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo sankcijų taikymo (CK 1.6 str.). Prieš vairuodamas, vairuotojas privalo įsitikinti, kad jis turi teisę valdyti transporto priemonę. Šito nedarydamas jis veikia savo rizika.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovės atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017-07-18 Marijampolės m. P. Cvirkos g. autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Avarijos kaltininke pripažinta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. M.. Šiuo įvykiu padaryta žala sudaro 1104, 25 Eur. Tokio dydžio draudimo išmoką nukentėjusiems atlygino ieškovas. Automobilio (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovė, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomojo draudimo sutartimi Nr. 12 7157566. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išmokėtą draudimo išmoką LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kai draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikiama teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nes išduoto vairuotojo pažymėjimo laikas buvo pasibaigęs.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad jai teisė vairuoti transporto priemonę nebuvo atimta ar kitu būdu prarasta, tik formaliai buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir ji to nebuvo pastebėjusi, todėl negalima laikyti kad ji neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės ir jai neatsirado žalos atlyginimo pasekmės.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl draudimo išmokos grąžinimo tuo atveju, kai žalą padaręs asmuo neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo dėl jo termino pasibaigimo.

Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 1 d. nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Pagal to paties įstatymo 2 str., vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Minėto straipsnio 3 p. nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai. Tokiu būdu asmuo, siekiantis įrodyti, jog turi teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, privalo tenkinti abu įstatyme numatytus kriterijus: būti ne tik įrašytas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrą, bet ir turėti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio išdavimo data nurodoma minėtame dokumente.

Šiuo konkrečiu atveju atsakovė eismo įvykio metu galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturėjo, nes anksčiau išduoto pažymėjimo laikas jau buvo pasibaigęs. Dėl kokių priežasčių jai nebuvo išduotas galiojantis pažymėjimas, atsakovė nepateikė. Teismo reikalavimu pateikti duomenis apie išduotą sveikatos pažymėjimą pateikti negalėjo, todėl neaišku, ar ji gauti vairuotojo pažymėjimo negalėjo dėl sveikatos būklės ar kitų nenustatytų priežasčių. Atsakovės atstovas teigia, kad K. M. tiesiog pamiršo prasitęsti vairuotojo pažymėjimą, be to, ji nebuvo nubausta administracine tvarka už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo, todėl laikytina jog ji turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Tačiau administracinės ar baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir atsakomybė yra skirtingos prigimties ir šiuo atveju analogijos taikyti negalima. Atsakovė teigia, jog išlaikius vairuotojo egzaminus ir gavus pažymėjimą, laikoma kad asmuo visam gyvenimui įgyja teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, jei ji neatimama. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas”. Tačiau ne be reikalo pažymėjime nurodomas jo galiojimo terminas ir kt., nes vairuoti transporto priemonę praėjus nustatytam terminui gali neleisti asmens sveikatos būklė ar kitos svarbios priežastys ir pratęsiant jo galiojimą, būtina atlikti sveikatos patikrinimą ir pateikti sveikatos pažymėjimą. Tokių duomenų atsakovė pateikti negalėjo, taigi gailima daryti prielaidas, kad vairuoti transporto priemonę galėjo trukdyti ir jos sveikatos būklė ar kitos svarbios aplinkybės. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad įvykio metu atsakovė negalėjo būti laikoma turinčia teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones.

Be to, pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui, pažymėjimas automatiškai pripažįstamas negaliojančiu pagal LR VRM įsakymo dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių Nr. IV-328, 48.3 punktą.

Todėl įrodžius aplinkybę, kad eismo įvykio metu atsakovė neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, ieškovas įgijo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka reikalauti iš atsakovės sugrąžinti išmokėtą draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LAT 2015 vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Kaip matyti iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos (2017 lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1431-794/2017), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, sukelia pasekmes pagal TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 3p. nustatyta tvarka. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo sankcijų taikymo (CK 1.6 str.). Prieš vairuodamas, vairuotojas privalo įsitikinti, kad jis turi teisę valdyti transporto priemonę, t.y. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šito nedarydamas jis veikia savo rizika.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovui priteistina 1104, 25 Eur žalai atlyginti.

LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovės priteistina įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės K. M. ieškovui priteistina 25 Eur sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą , juridinio asmens kodas 40103840140, filialo Lietuvoje kodas 300665654 buveinės adresas Viršuliškių skg. 34 Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1104, 25 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturis eurus, 25 ct) draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.