Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui A. K. dėl draudiminės išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 1 041,49 Eur draudimo išmokos ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovas ir UAB ,,Autobanga“ buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta automobilio VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB ,,Autobanga“, valdytojo civilinė atsakomybė. 2016 m. vasario 6 d., G. V. g., Vilniuje įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas išmokėjo 1 041,49 Eur dydžio draudimo išmoką už autoavarijos metu padarytą žalą, o atsakovas A. K. buvo avarijos kaltininkas, pasišalinęs iš įvykio vietos. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog papildo ieškinio faktinį pagrindą, nes įsiteisėjusiu teismo nutarimu nustatyta, jog eismo įvykį atsakovas sukėlė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, o tai suponuoja atsakovo prievolę grąžinti draudikui sumokėtas sumas.Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nesutiko su pareikštu ieškiniu. Pažymėjo, kad ieškovas grindžia ieškinį tuo, jog atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės. Pabrėžė, jog ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Atsakovas A. K. nesutiko su ieškiniu atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu turėjo galiojantį tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą Japonijoje. Taip pat nurodė, kad už pažeidimą jau buvo nubaustas administracinėje byloje, o ieškinio tenkinimas būtų dvigubas atsakovo baudimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, jog A. K. 2016 m. vasario 6 d. eismo įvykio metu buvo laikytinas asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, todėl remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas grąžinti nukentėjusiai išmokėtą 1 041,49 Eur dydžio draudiminę išmoką yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo persvarstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir iš naujo išnagrinėti civilinę bylą, rasti bendrą sutarimą, vesti derybas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Eismo įvykio metus turėjo tarptautinį galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išduotą Japonijoje, kuris, manė, jog galioja visose šalyse. Suvokia, kad be galiojančio vairuotojo pažymėjimo negali dalyvauti eisme, tačiau remiantis tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu, galėjo vairuoti. Įvykus eismo įvykiui iškart apie tai pranešė policijai, nuvyko į komisariatą, kur užpildė autoįvykio deklaraciją. Šios šalies įstatymus žino tik dalinai, todėl deklaravo, kad buvo jo kaltė, ko pasėkoje gavo baudą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Įstatymų nežinojimas neturėtų būti pagrindu atleidžiant atsakovą nuo civilinės atsakomybės.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-296-932/2016, nustatė, kad A. K. eismo įvykį sukėlė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nutarimo neskundė, paskirtą baudą nemokėjo. Nutarime pažymėta, kad A. K. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. 2016 m. kovo 7 d. teismo nutarimas įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 26 d. ieškovas ir UAB „Autobanga“ sudarė įprastinę transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 5851276, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2016 m. vasario 6 d. Vilniuje, G. V. ir Konstitucijos pr. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė V. J. (identifikavimo Nr. 3VWLL7AJDM414482), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. WBADH61040BX30460), alstybinisNr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. K. buvo pripažintas kaltu dėl 2016 m. vasario 6 d. eismo įvykio ir jam paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – neturinčio teisės vairuoti transporto priemones asmens kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Ieškovas dėl 2016 m. vasario 6 d. įvykio metu apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis, (duomenys neskelbtini) išmokėjo I. M. 1 041,49 Eur dydžio draudiminę išmoką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3519-1015/2016 pripažino A. K. kaltu padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus – apeliantas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje bei vairuodamas viršijo leistiną greitį. Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 29 d. Apeliantas skirtą baudą sumokėjo, nutarimo neginčijo. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Jau minėta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimu konstatuota, kad apeliantas 2016 m. vasario 6 d. Vilniuje, G. V. ir Konstitucijos pr. sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu, vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir šioje civilinėje byloje laikytinos įrodytomis, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai kvestionuojantys apelianto teisę vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius – įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Taigi, apeliantas, teigdamas, kad jam nėra pakankamai gerai žinomi Lietuvos Respublikos įstatymai privalo aktyviai domėtis jam neaiškiais klausimais, o ne veikti rizikingai. Prieš vairuodamas UAB „Autobanga“ priklausantį automobilį V. J., privalėjo įsitikinti, kad jis turi teisę valdyti minėtą transporto priemonę. Šito nedarydamas, jis veikė savo rizika. Įstatymų galimas nežinojimas ar nesidomėjimas jais neleidžia išvengti TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reglamentuojamų pasekmių, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti civilinę žalą. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, o tokios aplinkybės kaip policijos, nukentėjusio vairuotojo veiksmai, jų elgesio vertinimas nagrinėtinos atsakovo administracinės atsakomybės byloje, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės bei procesines teisės normas ir dėl to teisingą ir pagrįstą sprendimą, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliktina nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.