Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės 2016 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 350 eurų bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulis A. A. 2016 m. vasario 6 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-50631110-16 dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, jog 2016 m. vasario 6 d., 15.26 val., Geležinio Vilko-Konstitucijos pr., A. K. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas buvo neatidus, persirikiuodamas nedavė kelio ta pačia kryptimi, gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė bei apgadino abi transporto priemones.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius vyr. specialistė A. G. 2016 m. balandžio 5 d. nutarimu pripažino A. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 350 eurų baudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. nurodė paduotą skundą palaikantis, prašė vadovautis išdėstytais argumentais. Dar kartą pažymėjo manantis, jog turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Japonijoje, tačiau buvo įsitikinęs, kad jis suteikia jam teisę vairuoti automobilį Lietuvoje. Jis buvo išsiėmęs naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galvojo, kad pusės metų vairavimo terminas skaičiuojamas iš naujo. Lietuviško vairuotojo pažymėjimo kol kas neturi. Lietuvoje gyvena nuo 2014 m. spalio, turi čia nuolatinę gyvenamąją vietą, verslą, į kurį įdėjo daug investicijų. Dėl eismo įvykio nori pažymėti važiavęs Geležinio Vilko g., pirma eismo juosta, įvažinėjo į žiedinę sankryžą., kurioje ketino važiuoti link prekybos centro „Panorama“. Prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, sustojo, toliau judėjo apie 20-30 km/h greičiu. Įvažiuodamas apsidairė ir jokio „BMW“ nematė. Kai jau rikiavosi į antrą eismo juostą, staiga pamatė atvažiuojantį „BMW“ markės automobilį, kuris važiavo greitai, viršydamas leistiną greitį. Būtent dėl viršyto greičio „BMW“ vairuotojas nesugebėjo sustoti, dėl ko automobiliai susidūrė. Tai, kad nukentėjusiojo automobilis važiavo per dideliu greičiu, patvirtina ir aplinkybė, kad būtent „BMW“ automobiliui buvo padaryti daug didesni apgadinimai. Po eismo įvykio „BMW“ automobilis niekur nejudėjo, liko stovėti eismo įvykio vietoje, t. y. antroje eismo juostoje. Jis tuo tarpu automobiliu „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu Bangladešo Liaudies Respublikos ambasadai, vežė ambasadorių, dėl ko trumpai stabtelėjo Konstitucijos pr., tuomet nuvežė ambasadorių ir sugrįžo atgal. Bylos nagrinėjime dalyvavo, jam buvo iškviesta vertėja.

Teismo posėdyje nukentėjusysis E. Z. parodė važiavęs leistinu greičiu, iki 50 km/h. Važiavo nuo PC „Panorama“ ir žiede turėjo pasirinkti kryptį, vedančią į Konstitucijos pr. Taigi įvažiavęs į antrą žiedinės sankryžos eismo juostą, važiavo šia juosta link pasukimo į Konstitucijos pr., kai staiga pirma eismo juosta nuo Geležinio Vilko g. atvažiavęs „VW Jetta“ įvažiavo į jo važiuojamąją eismo juostą. Ar vairuotojas rodė posūkio signalą, pasakyti negali. Eismo įvykis kilo antroje eismo juostoje, po susidūrimo jis ir liko stovėti įvykio vietoje (antroje eismo juostoje). „VW“ markės automobilis pavažiavo, sustojo Konstitucijos pr., jis kalbėjosi su vairuotoju, tačiau pastarasis kaltės nepripažino, dėl ko nutarė kviesti pareigūnus. Po to „VW Jetta‘ vairuotojas apskritai išvažiavo, dėl ko jis iškvietė pareigūnus dėl pasišalinimo, tačiau netrukus pastarasis sugrįžo. Eismo įvykis kilo dėl to, jog „VW“ markės automobilis užkirto kelią ir įvažiavo į jo važiuojamą eismo juostą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas atmestinas

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo

kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju A. K. savo skunde išskiria du esminius motyvus – pirmiausia nurodo esantis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti, bei tvirtinama eismo įvykį kilus dėl kito vairuotojo kaltės, akcentuojant, jog pareigūnai nepakankamai išsamiai ištyrė visas eismo įvykio aplinkybes.

Dėl teisės vairuoti

Kaip matyti iš A. K. skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina turintis teisę vairuoti transporto priemones, tokią teisę jam suteikia tarptautinis vairuotojo pažymėjimą, kuris yra galiojantis, teisė vairuoti jam nėra nei atimta, nei apribota. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1968 metų lapkričio 8 d. Vienos konvencijoje dėl kelių, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1991-11-20, numatyta, jog eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena. Nagrinėjamu atveju A. K. turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančios valstybės (Japonijos), ką patvirtina ir byloje esantis jo turimo vairuotojo pažymėjimo vertimas bei pridėta pažymėjimo kopija (b. l. 35, 36). Šis vairuotojo pažymėjimas suteiktų jam teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu A. K. nebūtų nuolatinis Lietuvos gyventojas anksčiau aptartų teisės aktų prasme. Tai, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra būtent Lietuvos Respublikoje, posėdyje parodė tiek pats skundą padavęs A. K., pažymėjęs Lietuvoje gyvenantis nuo 2014 m. spalio mėn., čia turi savo verslą, tiek minėta aplinkybė matyti ir iš pažymos apie asmens duomenis, kurioje užfiksuota, jog A. K. 2015-10-30 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, suėjus terminui 2015-11-11 išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis galioja iki 2018-10-30 (b. l. 33-34). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. K. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti (b. l. 29-30), teismo sprendimas įsiteisėjęs, kas tik patvirtina, kad teikdamas skundą A. K. gerai žinojo tą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikoje jis laikytinas asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau nepaisant to pakartotinai dėsto argumentus, dėl kurių yra pasisakyta įsiteisėjusiame 2016 m. kovo 7 d. nutarime, kurio A. K. net neskundė.

Dėl eismo įvykio aplinkybių ištyrimo

Nagrinėjamoje byloje A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. nesutinka, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltu pripažintas ir nubaustas būtent jis, tačiau akivaizdu, kad administracinė atsakomybė jam pritaikyta pagrįstai. Skundą padavęs asmuo iš esmės net nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, paneigiančių 2016 m. balandžio 5 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą. Teiginiai neva jis nematė atvažiuojančio „BMW“ markės automobilio ar tai, kad pastarasis neva važiavo per dideliu greičiu niekaip nepaneigia to, jog eismo įvykį sukėlė A. K. veiksmai. Kaip matyti iš byloje esančios eismo įvykio schemos, kurią pasirašė tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek nukentėjusysis, eismo įvykis kilo antroje žiedinės sankryžos eismo juostoje, kuria važiavo nukentėjusiojo E. Z. vairuojamas „BMW 528“ automobilis. Ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia galimybę, jog eismo įvykį sukėlė nukentėjusysis ir įrodo, kad tai A. K., važiavęs pirma eismo juosta ir ketinęs važiuoti link prekybos centro „Panorama“, ką jis galėjo padaryti persirikiavęs ir įvažiavęs į antrą eismo uostą, pažeidė KET 14 bei 101 punktų reikalavimus ir persirikiuodamas nedavė kelio ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusiam nukentėjusiojo automobiliui, dėl ko įvyko automobilių susidūrimas. Apklausiamas A. K. neneigė, kad po susidūrimo nukentėjusiojo automobilis niekur nejudėjo, liko stovėti eismo įvykio vietoje, t. y. antroje eismo juostoje. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė nematęs atvažiuojančio automobilio, anaiptol, nereiškia, kad neturi atsakyti dėl padaryto pažeidimo. Beje, jo teiginiai iš esmės yra prieštaringi – vienu metu A. K. teigia atvažiuojančio automobilio apskritai nematęs, tačiau čia pat teigia, jog nukentėjusysis važiavo dideliu greičiu. Tokia nenuosekli pozicija tik rodo, jog asmuo siekia sukelti abejones, tokiu būdu bandydamas išvengti administracinės atsakomybės. Teiginiai dėl to, kad nukentėjusysis E. Z. buvo neblaivus, atmestini kaip aiškiai deklaratyvūs. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo būsena būtų sukėlusi bent kokių įtarimų į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Po eismo įvykio nukentėjusysis iš vietos nepajudėjo, pats paskambino ir iškvietė pareigūnus, atvykus bendravo su jais, parašė paaiškinimą. Akivaizdu, jog esant įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus, būtų atliktas atitinkamas patikrinimas, kam šiuo atveju pagrindo nebuvo.

Priešingai nei nurodo skundą padavęs asmuo, eismo įvykio aplinkybės ištirtos išsamiai ir tinkamai. Prašydamas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės net nenurodė jokių argumentų, pagrįstai motyvuojančių būtinumą atlikti naują tyrimą. Neįvardintas nė vienas veiksmas, kurio pareigūnai neatliko ir kurį būtina atlikti. Vien tai, jog asmens netenkina sprendimas, kuriuo dėl eismo įvykio kaltu pripažintas jis, nereiškia netinkamą pažeidimo ištyrimą. Dėl teiginių, jog asmeniui nesudaryta galimybė ginti savo teises, pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. paaiškinimą davė dalyvaujant UAB „Vertimo namų“ vertėjui (b. l. 21), A. K. dalyvavo bylos nagrinėjime, išdėstė savo poziciją, bylos nagrinėjimo metu jam taip pat buvo užtikrintos vertėjo paslaugos (b. l. 12-13). Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad asmeniui buvo suteikta teisė duoti parodymus jam suprantama kalba, dalyvauti bylos nagrinėjime, dėl ko nėra jokio pagrindo išvadai, kad asmeniui nebuvo suteikta galimybė tinkamai apginti savo teises. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, A. K. pateikė skundą, kurį teismas priėmė ir išnagrinėjo, tačiau nenustatė jokio objektyvaus pagrindo abejoti išvadomis dėl eismo įvykio kalto asmens ar konstatuoti būtinumą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Skundžiamu nutarimu A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta bauda, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija nepagrįstai pripažino A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną (2016-02-06) A. K. laikytinas asmeniu, pažeidimą padariusiu pirmą kartą (2016-03-07 nutarimas dar nebuvo nei priimtas, nei įsiteisėjęs). Visgi ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti A. K. paskirtą administracinę nuobaudą, kadangi, kaip minėta, jos dydis ir taip nustatytas mažesnis už sankcijoje numatytos baudos vidurkį. A. K. kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagrindo skirti įstatyme numatytą minimalią baudą nėra. Paskirta administracinė nuobauda laikytina tinkama ir ne per griežta, jos švelninimui juridinis pagrindas nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,

nutaria:

A. K. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius vyr. specialistė A. G. 2016 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 10N-56238044-16, kuriuo A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 350 eurų dydžio bauda, panaikinimo, netenkinti

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.