Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), Bangladeše, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 12.18 val., Neringos sav. kelyje Smiltynė-Nida 18,05 km, vairavo automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 82 km/h greičiu. Taip A. K. pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad 2016 m. vasario 6 d. jis, vairuodamas automobilį, pateko į eismo įvykį. Įtaręs, kad į jį atsitrenkusio automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus, A. K. iškvietė policijos pareigūnus, kurie į eismo įvykio vietą atvyko po valandos. Į eismo įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. A. paprašė jo pateikti leidimą gyventi Lietuvoje, pasą ir vairuotojo pažymėjimą. A. K. teigimu, policijos pareigūnas A. A. elgėsi su juo nemandagiai, reikalavo, kad jis kalbėtų lietuviškai bei teigė, kad tai jis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Po to jis buvo nuvežtas į policijos nuovadą, kur jam buvo pakviesta vertėja. Nuovadoje jam buvo pateikta nuotrauka bei klausiama, ar tai jis vairavo automobilį bei viršijo greitį. Jam atsakius, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d. Neringoje jis vairavo įmonei priklausantį automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policininkas pasakė, kad jis neturi teisės vairuoti, nes per šešis mėnesius nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo jis nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Jo manymu, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas 2015 m. spalio mėnesį, todėl jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones su turimu tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu, kuris pažeidimo nustatymo metu buvo galiojantis. Pareigūnas atsakė, kad tai yra antras leidimas gyventi Lietuvoje, pirmas buvo išduotas 2014 m. spalio 31 d., todėl šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo pirmo leidimo išdavimo. A. K. teigimu, jis Lietuvoje su šeima – žmona, vaiku ir uošviene gyvena nuo 2014 m. spalio mėnesio, Lietuvoje vysto verslą, dirba savo įmonėje UAB „Ordina“. Jis nežinojo, kad Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, jog jis vairuotojo pažymėjimą turi pasikeisti per 6 mėnesius nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo ir manė, kad gali važinėti su tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu, kuris galioja dar vienerius metus. Jis bando laikyti egzaminus VĮ „Regitra“, tačiau dėl kalbos barjero jam tai sunkiai sekasi daryti.

Be A. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. A. 2016 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. vasario 6 d., apie 16.20 val., dirbant kartu su vyriaus. patruliu A. V., atvyko į eismo įvykį Konstitucijos pr., kuriame dalyvavo automobilio VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K.. Forminant eismo įvykį paaiškėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d. Neringos sav. kelyje Smiltinė- Nida, 18 km, 12.18 val. buvo užfiksuotas automobilio VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis – 85 km/h (paklaida - ± 3 km/h). Automobilį vairavo A. K., kuris gyvena Lietuvoje nuo 2014 m. spalio 31 d. Jis privalėjo pakeisti savo vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (b.l. 5);

- Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-38574408-15, iš kurio matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 12.18 val., Neringos sav., kelio Smiltynė-Nida 18,05 km, stacionariu greičio matavimo prietaisu MultaRadar S580, buvo užfiksuotas automobilio VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 85 km/h greitis (paklaida - ± 3 km/h), kurį vairavo A. K. (b.l. 6);

- 2016 m. vasario 6 d., 18.50 val. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7);

- asmens duomenų pažyma, iš kurios matyti, kad pirmas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2014 m. spalio 31 d., kuris galiojo iki 2015 m. spalio 30 d. Antras leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2015 m. spalio 30 d. ir galiojo iki 2015 m. lapkričio 16 d. bei trečias leidimas buvo išduotas 2015 m. lapkričio 11 d., kuris galioja iki 2018 m. spalio 30 d. (b.l. 9-10).

- A. K. vairuotojo pažymėjimo, išduoto Japonijoje, nuorašu, iš kurio matyti, kad jam vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2014 m. rugsėjo 2 d. ir galioja iki 2017 m. lapkričio 1 d. ;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. (b.l. 13).

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Egzamino nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje ir vairuotojų registre yra tai patvirtinanti informacija, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad A. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu Savanorių pr. 1-1, Vilniuje ir gyvena Lietuvoje. Pirmas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas 2014 m. spalio 31 d., vėliau jam buvo išduoti dar du leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, paskutinis išduotas 2015 m. lapkričio 11 d. ir galioja iki 2018 m. spalio 30 d. A. K. teigimu, Lietuvoje jis gyvena su šeima – žmona, vaiku ir uošviene, ką patvirtina byloje esantys asmens duomenys (b.l. 9-10), Lietuvoje vysto verslą. Taigi A. K. aukščiau aptartų teisės aktų prasme yra laikytinas nuolat Lietuvoje gyvenančiu asmeniu, todėl jo atžvilgiu netaikytina Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, kad nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams galioja jų turimi 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko 2015 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei 185 dienoms po pirminio leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo 2014 m. spalio 31 d., kai jau buvo pagrindas laikyti, jog A. K. nuolat gyvena Lietuvoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies prasme, pripažintina, jog jo turimas trečiojoje šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimas nepatvirtino jo teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, o šio vairuotojo pažymėjimo jis nepasikeitė į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad A. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje bei vairuodamas viršijo leistiną greitį, taigi yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 124 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 124 straipsnio 4 dalį, teismas atsižvelgia į nustatytą A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo atžvilgiu – dėl pažeidimo jis prisipažino (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padarytų pažeidimų pobūdžius bei byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. – administracine tvarka baustas nebuvo.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 289 iki 434 eurų arba administracinis areštas. ATPK 124 straipsnio 4 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – nuo 115 iki 173 eurų. Atsižvelgdamas į A. K. asmenybę bei jo nurodytas aplinkybes, jog jis manė, kad vairuodamas Lietuvoje automobilį, turėdamas galiojantį tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, jis neturi jo keisti į Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, į jo paaiškinimus, kad jam nebuvo aiškiai išaiškinta situacija dėl teisės vairuoti, be to, jis šiuo metu deda pastangas, siekdamas išlaikyti VĮ „Regitra“ vairavimo teorijos egzaminą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo A. K. atžvilgiu už pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje padarymą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę baudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numato pažeidimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtos baudos bendrintinos dalinio sudėjimo principu, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skirti:

pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį – 115 eurų baudą;pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, - 50 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16051753950, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.