Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Macroton“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Macroton“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Macroton“ ieškiniu priteisti iš atsakovo V. D. 2 371 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas V. D. atsiliepime nurodė, jog jį ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykiai, jis buvo ieškovo darbuotojas ir visos iš ieškovės jo gautos sumos yra susijusios išimtinai su darbo teisiniais santykiais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, iš ieškovės UAB „Macroton“ atsakovo V. D. naudai priteista 750 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, ieškovei išaiškinta, kad dėl ginčo sprendimo galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.

4. Teismas nustatė, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, atsakovas pateikė 2021 m. sausio 8 d. darbo sutartį Nr. 3 ir 2022 m. vasario 7 d. prašymo atleisti iš darbo kopiją, neigė, kad su ieškove buvo sudaręs kokį nors civilinį susitarimą, o ieškovė reikalaujamą iš atsakovo priteisti sumą atsakovui pervedė 2021 m. balandžio 28 d., t. y. darbo teisinių santykių metu. Teismas konstatavo, kad ginčas yra kilęs iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių.

5. Teismas nurodė, jog CPK 412 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 412 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas pažymėjo, jog ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, dėl to atsakovas patyrė 750 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas nurodė, jog yra pagrindas šių išlaidų atlyginimą priteisti atsakovui iš ieškovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

7. Ieškovė UAB „Macroton“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, priimti nagrinėti ieškinį dėl 2 371 Eur skolos priteisimo.

8. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai atsakovo teiginiais, nepagrįstai konstatavo, ginčas byloje kilęs iš darbo teisinių santykių ir jokie kiti teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę. Neneigia fakto, kad su atsakovu buvo sudariusi darbo sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir kvalifikuotas reikalavimo atsiradimo pagrindą. Pažymi, jog nei DK, nei CK nedraudžia darbo santykiais susijusiems asmenims vystyti civilinių sutarčių pagrindu atsirandančius santykius.

9. Nurodo, jog prašoma priteisti iš atsakovo 2371 Eur suma jam buvo pervesta pagrįstai tikintis, kad atsakovas atliks darbus pagal suderintą, bet nepasirašytą sutartį. Atsakovui darbų neatlikus ir pinigų negrąžinus buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl nepagrįstai gautų sumų grąžinimo. Šis mokėjimas yra visiškai nesusijęs su atsakovo darbo pareigų vykdymu, jis atliktas civilinių santykių pagrindu.

10. Atsakovas V. D. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

11. Pažymi, jog jokie civiliniai sandoriai su ieškove niekada nesiejo, ieškovė nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų ir painioja reikalavimo pagrindus teigdama, kad šalis siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai bei kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Ta pati skolos suma negali būti kildinama kaip tariamo civilinio sandorio neįvykdymo pasekmė ir kaip nepagrįstas praturtėjimas. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, ji yra teisėta ir pagrįsta, o pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl šalis siejusių darbo teisinių santykių yra neabejotina ir pagrįsta įrodymais, todėl ieškovė pirmiausiai turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją.

12. Teigia, kad ieškovės suformuotas reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ir klausimo iš esmės išsprendimo yra ydingas. Apeliacinės instancijos teismas negali ginčo išspręsti iš esmės ir (ar) priimti ieškovės pareikšto ieškinio, todėl reikalavimas vien dėl to atmestinas.

13. Pažymi, kad pateiktame raginime dėl skolos sumokėjimo ieškovė nurodė dar kitokią tariamos skolos sumą – 2 855,94 Eur. Visa tai aiškiai rodo kad ieškovė piktnaudžiauja teise ir būtent ji nori neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka ir dar galima ja pasinaudoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. balandžio mėn. į ieškovę kreipėsi atsakovas, teigdamas, kad suteiktų tarpininkavimo paslaugas tarp ieškovės ir ieškovės kliento. Kadangi paslaugų reikėjo skubiai, o atsakovas sutiko jas suteikti, šalys žodžiu sutarė dėl esminių sutarties sąlygų ir ieškovė, nelaukdama, kol bus pasirašyta sutartis, atsakovui 2021 m. balandžio 28 d. banko pavedimu sumokėjo 2 371 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas paslaugų teikimo sutarties nepasirašė ir sutartų paslaugų nesuteikė, tačiau gautų pinigų negrąžino, todėl laikytina, kad nepagrįstai gavo 2 371 Eur. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šalis siejo darbo santykiai, jis su ieškove 2021 m. sausio 8 d. sudarė darbo sutartį Nr. 3, o 2022 m. vasario 7 d. parašė pareiškimą atleisti jį iš darbo, visi pinigai, gauti iš ieškovės, yra susiję tik su darbo užmokesčiu, jokių kitokių civilinių sutarčių su ieškove nesudarė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, todėl ieškovė turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, nes ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, ir nurodė teisės normas, kuriomis vadovaudamasis teismas atsisako priimti ieškinį – CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 412 straipsnio 1 dalis, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Informacinės teismų sistemos LITEKO bylos proceso duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog 2024 m. sausio 17 d. rezoliucija ieškovės ieškinys jau buvo priimtas, atsakovui nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Taigi, pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad ieškinį atsisakytina priimti. Nustatęs, kad nebuvo laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis dar nėra priimtas ir teismas dar sprendžia ieškinio priėmimo klausimą. Šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas, ieškinys priimtas, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą, nes byla jau yra iškelta (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei išaiškinti ieškovei teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje šiuo aspektu teisingai nurodytas procesinis rezultatas ir teisės norma nežiūrint to, kad motyvuojamojoje dalyje jie neteisingi, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje, t. y. atsakovui pateikus atsiliepimą, buvo teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra kilęs darbo ginčas dėl teisės, todėl ieškovė prieš kreipdamasi į teismą turėtų pasinaudoti privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreiptis į darbo ginčų komisiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino ginčo kilimo aplinkybes, rėmėsi išimtinai tik atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, bet nevertino teisinių santykių, kuriuos nurodė ir iš kurių ginčą kildina ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti, kokie teisiniai santykiai siejo šalis ir negalima daryti vienareikšmės išvados, jog šalių ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, nepaisant aplinkybės, kad praeityje šalis siejo darbo santykiai.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir atsiliepime) dėstomi argumentai iš esmės yra susiję su bylos dalyku, todėl jų pagrįstumas gali būti įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus byloje esančius įrodymus ir teismui kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Taigi, keliamas klausimas dėl teisinių santykių pobūdžio ir šalių statuso, t. y. civilinės sutarties šalys ar darbo santykių šalys, yra vienas iš esminių nagrinėjant ginčą dėl skolos priteisimo, būtent šios aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje ir jos negali būti nustatytos vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą remdamasis išimtinai atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kuri yra atsakovo gynybos nuo ieškovės pareikšto ieškinio būdas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį dėstomą šalių poziciją ir argumentus, pažymi, jog kilusių klausimų pobūdis ir apimtis tik dar labiau pagrindžia, kad byla turi būti nagrinėjama teisme iš esmės, kad būtų nustatyti ir kvalifikuoti šalis sieję teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas.

21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Pažymėtina, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas yra susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu.

22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuo šalių darbo santykių pabaigos yra praėję daugiau nei dveji metai ir neįvertino, kad šiuo atveju nurodymas ieškovei kreiptis į darbo ginčų komisiją vien dėl to, kad praeityje šalis siejo darbo teisiniai santykiai ir vien tik tam, kad būtų formaliai pasinaudota išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, nors yra akivaizdžiai praleistas kreipimosi į šią instituciją terminas (DK 220 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir nebūtų tikslingas ir protingas, neatitiktų civilinio proceso tikslų, o ieškovei būtų nepagrįstai apribota teisminės gynybos teisė, juo labiau, kad ieškovė savo reikalavimą kildina ne iš darbo teisinių santykių. Įstatymas nedraudžia darbdaviui ir darbuotojui sudaryti kitus sandorius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju vien faktas, kad šalis praeityje siejo darbo teisiniai santykiai, savaime nereiškia, kad ginčas yra kilęs dėl darbo santykių ir kad ginčą privaloma išankstine bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka turėtų nagrinėti darbo ginčų komisija.

23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą ir nepagrįstai nurodė ieškovei kreiptis į darbo ginčų komisiją nagrinėjamu atveju, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Panaikinus ginčijamą nutartį plačiau nenagrinėtinas klausimas dėl iš ieškovės atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šį klausimą išnagrinės pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės.

25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.