- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-946-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02314-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui D. M. dėl leidimo išsivežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl leidimo išsivežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi tenkino bylos šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, patvirtino tarp bylos šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 7 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti, ar 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis suteikia teisę ieškovei be atskiro atsakovo sutikimo priimti sprendimus susijusius su nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, įskaitant, bet neapsiribojant, priimant sprendimus dėl jo gydymosi ar mokymosi įstaigos parinkimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl nutarties išaiškinimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai:
4.1. Teismas padarė išvadą, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis yra aiški, ieškovė šios nutarties esmę suprato, dėl taikos sutarties, kuri patvirtinta teismo nutartimi, sąlygų abipusiu sutarimu susitarė su atsakovu. Sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir aiškinti 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.
4.2. Pažymėjo, kad teismas negali plečiamai aiškinti pačių bylos šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų. Atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad institucijos, veikdamos atitinkamai pagal jų valstybėse galiojančius teisės aktus, turi teisę reikalauti iš ieškovės pateikti tam tikrus reikiamus dokumentus.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir išaiškinti, ar 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis suteikia teisę ieškovei be atskiro atsakovo sutikimo priimti sprendimus susijusius su nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, įskaitant, bet neapsiribojant, priimant sprendimus dėl jo gydymosi ar mokymosi įstaigos parinkimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad esant neaiškumams, ieškovė negali užtikrinti net minimalių, bet itin svarbių nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų švietimo, gydymo ir kt. srityse.
5.2. Nesant išaiškinimo apie tai, kad ieškovė gali viena priimti sprendimus dėl būtiniausių sūnaus poreikių, nepilnamečiui vaikui bus apribota teisė įgyti išsilavinimą, gauti kvalifikuotą sveikatos priežiūrą ir kt. Pažymi, kad atsakovas visiškai nebendrauja, todėl jo sutikimo gavimas yra neįmanomas, o tai daro didelį neigiamą poveiki nepilnamečiam vaikui, jo poreikių užtikrinimui.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
6. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
8. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino bylos šalių sudarytą taikos sutartį bylos šalių sutartomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė. Bylos šalys taikos sutartimi susitarė dėl atsakovo leidimo ieškovei išsivežti bylos šalių nepilnametį vaiką gyventi į Norvegiją, taip pat dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė išaiškinti 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, nurodydamas, kad teismo procesinis sprendimas yra aiškus, šalys abipusiu susitarimu susitarė dėl taikos sutarties sąlygų.
9. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris yra grindžiamas argumentais, jog teismo nutartį būtina išaiškinti, nurodant, jog apeliantė, vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi gali viena priimti sprendimus dėl būtiniausių sūnaus poreikių.
10. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
11. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.
12. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 4 punktą ir jame nurodytą praktiką). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui, jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta, kaip vykdyti sprendimą, ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą – teismo sprendimas (nutartis) turi būti neaiški. Kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas, neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties (CPK 278 straipsnis). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš apeliantės prašymo išaiškinti teismo nutartį matyti, kad ji nekelia abejonių dėl prašomos išaiškinti nutarties neaiškumo, ji prašo plečiamai išaiškinti pačių bylos šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas.
14. Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Teismo sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, šis sprendimas negali būti pildomas naujais motyvais. Nagrinėjamu atveju šalių taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas, įtvirtintas šalių susitarimas, taigi, pasinaudojant teismo sprendimo išaiškinimo institutu negali būti įtvirtinta daugiau susitarimų nei šalys dėl jų susitarė, ko atskiruoju skundu prašo apeliantė.
15. Konstatuotina, kad teismo nutartis, kuria tarp šalių patvirtinta taikos sutartis yra suprantama, apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl teismo nutarties, kurią prašoma išaiškinti, nevienareikšmiškumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė pateiktu prašymu dėl nutarties išaiškinimo siekia keisti nutarties turinį ir esmę, išeiti už byloje, kurioje priimta nutartis, išspręstų klausimų ribų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nutartis, kurią yra prašoma išaiškinti, yra aiški, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
17. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.