Alytaus apylinkės teismo sprendimas

vie­šame teismo posėdyje iš­nagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio padidinimo pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui Ž. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais ieškinyje nurodytais argumentais (b. l. 2-5) ir ieškovės paaiškinimais teisme. Ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės K. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. 2012-08-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-469-327/2012 iš atsakovo Ž. K. buvo priteistas išlaikymas jų dukrai K. K. po 220 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Priteisto išlaikymo šiuo metu nepakanka dukrai išlaikyti, nes ji auga ir didėjantiems jos poreikiams patenkinti reikia daug išlaidų. Iš priteisto išlaikymo, kuris dabar sudaro 63,72 Eur per mėnesį, ieškovė gali tik pamaitinti dukrą, o kitiems poreikiams tokios sumos nepakanka. Visus kitus vaikų poreikius tenkina ji viena, nes atsakovas neprisideda prie padidėjusių dukters poreikių patenkinimo. Dukra nori lankyti meno mokyklą ir buvo pradėjusi mokytis, bet negalėjo tęsti mokslų, nes ieškovė neišgali nupirkti gitaros, reikalingos mokymuisi, o atsakovas nesutiko prisidėti prie instrumento įsigijimo. Dukra nori nueiti ir į kiną, ir ekskursijas važiuoti, tačiau tam trūksta lėšų ir viena ieškovė neišgali patenkinti šių vaiko poreikių. Dukrai reikia dienpinigių į mokyklą, tačiau ji ne kasdien gali jų duoti, todėl kartais duoda po 1-2 eurus. Ieškovė turi dar vieną dukrą ir visas savo pajams išleidžia šeimos būsto išlaikymui, maitinimuisi, aprangai, o papildomiems dukros poreikiams patenkinti reikalinga vaiko močiutės parama. Už buto išlaikymo mokesčius ieškovė sumoka apie 40-50 Eur mokesčių per mėnesį, o šildymo sezono metu dar perka malkas ar kitą kurą šildymui. Internetas šeimai per mėnesį kainuoja 22 Eur, o dukros K. telefono sąskaita yra apie 3,5 Eur per mėnesį. Šeimai viską perka kuo pigiau, naudojasi akcijomis. Dukters poreikiai yra išaugę, o jos turtinė padėtis sunki, nes ji buvo atleista iš darbo mokykloje ir šiuo metu nedirba. Baigė darbo biržos mokymus siuvėjos profesijai ir nuo 2019-01-14 gavo individualios veiklos pažymą, tačiau darbo dar neturi. Jos pajamas sudaro tik socialinė pašalpa apie 170 Eur ir vaikų pinigai, kurie nuo 2019-01-01 bus po 50 Eur. Atsakovas priteistą išlaikymą dukrai moka, tačiau teigia, kad tai yra dideli pinigai gyvenant Lietuvoje ir atsisako teikti didesnį išlaikymą. Su dukra atsakovas gyveno iki 2012 metų pavasario kol neišvyko į užsienį. Nuo to laiko dukra gyvena su ieškove, o su atsakovu bendrauja retai. Dukra nori gyventi su ja, pasakojo, kad jai nepatiko kai atsakovas buvo pasiėmęs ją į Latviją pas jo gyvenimo draugę. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį dukrai ir nustatyti jos gyvenamąją vietą su ja.

Atsakovas Ž. K. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą įteikiant šaukimą (b. l. 35), ieškinio nuorašas jam yra įteiktas jo gyvenamojoje vietoje ir ieškovės reikalavimus jis žino (b. l. 27), bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, nes jis sąmoningai nesinaudoja savo teisėmis dalyvauti šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad daugiau kaip prieš šešis metus nepilnametei ieškovės ir atsakovo dukrai K. K. iš atsakovo priteisto po 63,72 Eur (220 Lt) dydžio išlaikymo akivaizdžiai nepakanka padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti, o ieškovė dėl savo turtinės padėties neturi galimybės toliau patenkinti padidėjusius dukters poreikius su priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžiu, todėl priteistas išlaikymo dydis turi būti padidintas. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes dukra jau septintus metus gyvena tik su ja, ieškovė savo dukra rūpinasi tinkamai, vaikas pats nori gyventi su motina, o atsakovas jau ilgą laiką gyvena užsienyje ir jo ryšys su dukra yra daug silpnesnis nei vaiko ryšys su motina.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir teismo motyvais.

Vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo duktė (b. l. 8). Vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą R. Ž. (b. l . 9). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad nepilnametės K. K. ir R. Ž. gyvena kartu su ieškove (b. l. 7). Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-469-327/2012 matyti, kad iš atsakovo Ž. K. priteistas išlaikymas dukrai K. K. po 220 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-07-10) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 14). Iš Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymos matyti, kad šalių dukra K. K. mokosi šios mokyklos 4 klasėje (b. l. 10). Pažyma apie pajamas patvirtina, kad ieškovė per mėnesį gauna 177,84 Eur socialinę pašalpą ir 90,44 Eur išmoką vaikams (b. l. 11). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad ieškovė nėra savo vardu įregistravusi transporto priemonių (b. l . 15). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) išrašų matyti, kad atsakovas ir ieškovė pagal darbo sutartį nedirba, o ieškovė nuo 2014-11-19 iki 2017-05-02 dirbo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) mokykloje (b. l. 38, 42-44). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir VSDFV išrašo matyti, kad atsakovas nėra savo vardu įregistravęs transporto priemonių ir nekilnojamojo turto Lietuvoje (b. l. 39, 40).

Vertinat ieškovės reikalavimo padidinti priteistą išlaikymą pagrįstumą pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba pasikeitę vaiko poreikiai. Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarys Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-216/2006; Nr. 3K-3-620/2005). Remiantis šiuo prioritetiniu principu teismų praktikoje laikoma, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priimdamas sprendimą išlaikymo dydžio klausimu, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarys 3K-3-1017/2003; Nr. 3K-3-231/2004; Nr. 3K-3-5/2004; Nr. 3K-3-286/2004).

Iš ištirtų įrodymų teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes per daugiau kaip prieš šešis metus nuo išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai, kurie reikalauja didesnio nei priteistas išlaikymo, ir šiuo metu pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis yra pagrindas padidinti šalių dukrai priteistą išlaikymo dydį.

Išlaikymo priteisimo metu šalių dukra K. K. dar neturėjo nei ketverių metų amžiaus, o dabar ji yra jau dešimties metų amžiaus. Paaugusi mergaitė lanko mokyklą, nori lankyti meno mokyklą, su klase nori vykti į mokinių ekskursijas, eiti į kiną, užsiimti kita pažintine, ugdomąja ir pramogine veikla, jos poreikiai lankant mokyklą yra akivaizdžiai didesni nei buvo priteisiant išlaikymą, todėl akivaizdu, kad jos poreikiai šiuo metu yra žymiai didesni. Be to, išlaikymas priteistas dar ankstesne valiuta litais ir galiojant žymiai mažesniam minimalios mėnesinės algos dydžiui nei dabar, todėl priteisto 220 litų dydžio išlaikymo perkamoji galia šiuo metu yra akivaizdžiai mažesnė nei buvo 2012 m. rugpjūčio 14 d. ir negali užtikrinti šalių dukters poreikių patenkinimo tokia pat apimtimi kaip anksčiau. Vaiko poreikių padidėjimas per šešis metus, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą ir atsiranda neišvengiamos išlaidos, susijusios su privalomu vaiko mokymu ir ugdymu, o priteisto išlaikymo perkamoji galia akivaizdžiai sumažėjusi, pripažintinas akivaizdžia ir visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Akivaizdu, kad augančio vaiko poreikiai ir mokyklinio amžiaus pasiekimas natūraliai ir neišvengiamai reikalauja didesnių išlaidų, kurių ieškovė nepajėgi padengti nepadidinus dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio. Šiuo metu iš priteisto išlaikymo (63,72 Eur) ieškovė galėtų skirti dukrai kasdien po 2 eurus dienpinigių mokyklai ir didžioji dalis viso išlaikymo (2 x 5 dienos x 4 savaitės = 40 Eur) jau būtų išnaudota. Tokiu atveju likusios dalies išlaikymo (63,72 Eur - 40 Eur = 23,72 Eur) akivaizdžiai nepakaktų kitiems būtiniausiems vaiko poreikiams per mėnesį patenkini. Ieškovė patvirtino, kad iš atsakovo mokamo priteisto išlaikymo ji gali tik pamaitinti dukrą, o kitiems jos poreikiams pinigų nelieka. Ji patvirtino, kad norėdama pragyventi jos šeima perka kuo pigesnius produktus, dienpinigių dukrai duoda tik kartais, nes kasdien duoti neturi galimybių, nurodė, kad negalėjo užtikrinti dukrai galimybės lankyti meno mokyklą, nes neturi galimybių nupirkti mokymuisi reikalingą muzikos instrumentą, o išleisti dukrą į ekskursijas ar kitokias išvykas gali tik su motinos pagalba. Toks minimalus vaiko poreikių tenkinimas, o kai kurių iš jų atsisakymas dėl lėšų trūkumo, nesudaro vaikui sąlygų ir galimybių visapusiškam lavinimui, ugdymui ir asmenybės formavimui, nors tai yra tėvų pareiga savo vaikams. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius, todėl nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Tuo tarpu nagrinėju atveju, dėl pasikeitusių aplinkybių ir pragyvenimo sąlygų, iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis iš esmės leidžia ieškovei užtikrini tik pačius minimaliausius dukters poreikius maistui ir būstui. Tačiau toks minimalus fiziologinių poreikių tenkinimas visiškai nesudaro sąlygų šalių dukrai adekvačiai socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, nesudaro realių prielaidų formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, neužtikrina vaiko teisės į kokybišką poilsį, laisvalaikį, kultūrinį ir kitokį neformalųjį ugdymą. Todėl padidėję dukters poreikiai ir sumažėjusi priteisto išlaikymo dydžio reali perkamoji galia sudaro pagrindą padidinti šalių dukrai priteistą išlaikymo dydį.

Ieškovės turtinė padėtis pastaruoju metu taip pat yra pablogėjusi, nes ji nuo 2017-05-02 prarado darbą Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) mokykloje ir pragyvena tik iš socialinės pašalpos bei vaikams mokamų išmokų. Tai, kad ieškovė pati tapo socialiai remtina valstybės sudaro ir antrąjį pagrindą padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį.

Taigi, išlaikymui padidinti byloje nustatyti abu įstatyme numatyti pagrindai – ir padidėję šalių dukters poreikiai, ir iš esmės pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis.

Duomenų apie atsakovo turtinės padėtis pablogėjimą po išlaikymo priteisimo šioje byloje nebuvo gauta, nes atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir kitokia forma nepateikė nei savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, nei duomenų apie savo turtinės padėties pasikeitimą. Pažymėtina, kad atsakovas visus procesinius dokumentus iš teismo yra gavęs, tačiau sąmoningai nesinaudoja savo teise dalyvauti šios bylos nagrinėjime ir neteikia jokių duomenų apie savo turtinę padėtį bei savo galimybes dirbti ir gaunamas pajamas. Pačiam atsakovui nebendradarbiaujant ir nesilaikant kooperacijos principo (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 8 straipsnis), byloje nėra gauti jokie duomenys, kad atsakovo turtinė padėtis būtų iš esmės pablogėjusi nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas jo dukrai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad priteisto išlaikymo dydžio padidinimas neatitiktų atsakovo turtinės padėties.

Be to, vertinant šalių turtinę padėtį svarbu ir tai, kad ieškovė gyvena su dviem nepilnametėmis dukterimis, o duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, su kuriais gyventų kartu, jis nepateikė. Tai reiškia, kad ieškovei tenka ir kasdienė šalių dukters priežiūra bei rūpinimasis, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, net ir išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja kasdienės vaiko priežiūros bei rūpinimosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Todėl vertinant atsakovo galimybes prisidėti prie savo dukters išlaikymo pripažintina, kad atsakovo įpareigojimas labiau prisidėti prie dukters išlaikymo, net nepriklausomai nuo jo turtinės padėties, yra pateisinamas ir tuo, kad ieškovei tenka daug didesnis kasdienis vaikų priežiūros bei rūpinimosi krūvis, kurį pinigine išlaikymo išraiška turi kompensuoti atskirai gyvenantis atsakovas.

Pabrėžtina ir tai, kad vertinant kiek atsakovo turtinė padėtis leidžia padidinti iš jo priteistą išlaikymą turi būti vertinamos ne tik jo gaunamos ar negaunamos pajamos ir dabartinė turtinė padėtis, kurios jis neatskleidė, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Nr. 3K-3-303/2008). Priteisiant 2012 m. išlaikymą šalių dukrai nebuvo ir šioje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus ir nedarbingas, priteistą išlaikymą iki šiol jis moka, todėl net ir aplinkybė, jeigu atsakovas šiuo metu galimai neturėtų darbo savaime nėra ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos visapusiškai rūpintis padidėjusiais dukters poreikiais nevykdymą. Per mažos pastangos pasirūpinti didesnėmis pajamomis arba visiškas tokių pastangų nebuvimas, kai vaiko tėvas nėra nedarbingas, negali būti pagrindas nustatyti tik minimalią jo pareigą išlaikyti savo vaiką, nes vaiko interesai, kaip minėta, yra prioritetiniai ir negali būti pažeidžiami net ir dėl tėvų turtinės padėties.

Vertinant ieškovės prašomą priteisti padidintą išlaikymo dydį pažymėtina, kad teismų praktikoje išlaikymo bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), kuri iki 2019-01-01 buvo 400 eurų, o nuo 2019-01-01 yra 430 eurų. Tai reiškia, kad tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms, vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 200 - 215 eurų. Ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti padidinta iki 200 eurų išlaikymo suma ne tik, kad visiškai atitinka teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį vienos minimalios mėnesio algos būtiną išlaikymo dydį, kurio pusę turėtų teikti vienas iš tėvų, bet net ir yra šiek tiek mažesnė nei nuo 2019-01-01 įsigaliojusi ½ minimalios mėnesinės algos. Todėl tokį išlaikymo dydį pripažinti nepagrįstai dideliu ar neatitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principo nėra jokio pagrindo net nepriklausomai nuo atsakovo turtinės padėties, kadangi vaiko interesų apsaugos principas yra prioritetinis ir jo negalima varžyti dėl tėvų interesų. Be to, atsakovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, kur darbo užmokestis ir pragyvenimo lygis yra kur kas didesnis nei Lietuvoje, todėl vykdydamas savo tėvo pareigą išlaikyti vaiką jis privalo skirti dukters išlaikymui pusę Lietuvoje galiojančios minimalios mėnesio algos.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškinys dėl išlaikymo dukrai dydžio padindinimo yra pagrįstas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei jo dukrai K. K. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis). Toks iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis neprieštarauja būtinų vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principui, nes atskirai nuo Lietuvoje gyvenančios dukters, atsakovas, gyvendamas Didžiojoje Britanijoje ir būdamas darbingas, turi didesnes galimybes labiau prisidėti prie savo vaikų išlaikymo nei nedirbanti ir su dviem vaikais gyvenanti ieškovė.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pažymėtina, kad vaiko aplinkos ir gyvenamosios vietos keitimas neišvengiamai paveiktų jo emocinę būseną, todėl vaiko gyvenimo stabilumas yra itin reikšminga aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus gyvenamąją vietą ir nustačius ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-320/2006, Nr. 3K-3-506/2008).

Byloje nustatyta, kad nuo 2012 metų pavasario atsakovui išvykus į užsienį ir pradėjus gyventi atskirai, šalių dukra K. K. visą laiką gyvena tik su motina, o atsakovas ją aplanko retai, daugiausia bendrauja ryšio priemonėmis. Nepilnametė K. K. savo raštu išdėstytoje nuomonėje patvirtino, kad su tėčiu susitinka vieną kartą per metus, nurodė, kad norėtų jog tėtis aplankytų dažniau, tačiau gyventi nori pas mamą, kur ji užaugo ir kur yra visi jos draugai (b. l. 25). Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodoma, kad nepilnametės K. K. gyvenimo sąlygos pas motiną yra tinkamos, motina ja rūpinasi tinkamai, mergaitė, kuri yra pajėgi išreikšti savo nuomonę, išreiškė norą gyventi su motina ir tai patvirtino raštu, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks vaiko interesus (b. l. 21-24). Šią išvadą teismo posėdžio metu patvirtino institucijos atstovė. Pats atsakovas jau daugiau kaip šešis metus gyvena kitoje valstybėje ir niekada nereiškė jokių reikalavimų nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. Jo ryšys su dukra natūraliai yra silpnesnis dėl didelio juos skiriančio atstumo, vaikas jaučiasi saugus dabartinėje aplinkoje, todėl nepilnametė dukra neišvengiamai patirtų stresą ir įtampa jeigu jos gyvenamoji vieta, kurioje ji gyvena visą savo gyvenimą, būtų pakeista. Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, pas kurią vaikas visada gyveno ir gyvena, nes ji tinkamai vykdo motinos pareigas ir visapusiškai rūpinasi dukra, o atsakovas niekada nesiekė, kad dukra gyventų su juo ir jo ryšys su dukra yra kur kas silpnesnis nei dukters ir jos motinos. Be to, tai atitinka paties vaiko norą, kuris šiuo atveju neprieštarauja ir jo interesams, todėl į nepilnametės K. K. norą teismas privalo atsižvelgti (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, nes ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 17-18), todėl savo bylinėjimosi išlaidų ji neturėjo. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį ir už procesinių dokumentų siuntimą bei įteikimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis skaičiuojamas nuo sumos, kuria padidinamas išlaikymas, pagal bendrą ieškomų už vienerius metus sumą, ir sudaro 49,06 Eur ((200 Eur – 63,72 Eur = 136,28 Eur) x 12 mėn. x 3 %). Žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti dukters gyvenamąją vietą sudaro 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, iš atsakovo priteistinos 10,02 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys). Viso iš atsakovo valstybei priteistina 159,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (49,06 Eur + 100 Eur + 10,02 Eur).

Iš atsakovo taip pat priteistinos ir 214,50 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei (b. l. 36), nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kai ieškovei prireikė kreiptis į teismą ir gauti tam reikalingą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Padidinti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-469-327/2012 priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018-09-27, iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 159,08 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąs­kaitą „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 214,50 Eur (du šimtus keturiolika eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos iš­lai­dų valstybei, jas su­mo­kant į jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąs­kaitą „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5630.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.