Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą teisme – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad privalo būti tenkinami ne tik minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai, bet, esant galimybei, turi būti siekiama sukurti tokią padėtį, kurioje nepilnametis vaikas galėtų visapusiškai ugdytis ir vystytis.

Teismo posėdyje ieškovė E. B. prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad po ankstesnio sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patvirtintas išlaikymas dukrai Amandai, padidėjo kainos, pasikeitė mergaitės poreikiai, mergaitei būtina kasmet keisti akinius, kurie kainuoja apie 500 Eur, be to, ji susilaukė sūnaus, kuriam dar nėra dviejų metų, todėl ji negali dirbti. Jos vyresniąją dukrą Austėją bei sūnų padeda išlaikyti vaikų tėvai, kurie skiria pakankamą išlaikymą vaikams, tačiau atsakovas neskiria pakankamai pinigų dukters Amandos poreikiams, ja visiškai nesirūpina. Atsakovas yra skolingas 250 Eur išlaikymo sumą, nes nėra pervedęs išlaikymo dukrai už 2019 m. rugpjūčio mėn., o taip pat iki šiol už vasario mėn. sumokėjo tik 100 Eur. Pinigus dukters išlaikymui jis moka dalimis, todėl jai sunku planuoti išlaidas. Dukra norėjo lankyti dramos būrelį, tačiau dėl pinigų stygiaus to negali daryti, mergaitė turi regos sutrikimą, dėl ko būtina korekcija akiniais, dėl ko santuokos nutraukimo metu su atsakovu buvo sutarę, kad akinius kiekvienas tėvų pirks kas antrus metus, tačiau atsakovas iki šiol yra nupirkęs vienus akinius, nors po santuokos nutraukimo jis turėjo nupirkti jau antrus, Be to, Amanda yra judri, dažnai suplėšo kelnes, sudėvi batus, buvo sulaužiusi akinius. Mergaitei stiprinti perka vitaminus, žuvų taukus, tačiau renkasi pigesnius, nes geresnių neišgali nupirkti. Šiuo metu jai su vaikais daugiausia padeda sūnaus A. R. tėvas, kuris yra palikęs automobilį, tačiau ji privalo pirkti degalus, nes reikia Amandą vežti į mokyklą ir pasiimti iš jos, kadangi mokykla yra toli nuo gyvenamosios vietos. Butą, kurį nuomojasi, padeda išlaikyti jos sūnaus tėvas, daug padeda ir vyresniosios dukters A. M. tėvas bei seneliai. Vykstant teismo procesui Amandą buvo pasiėmusi atsakovo mama, tačiau tai buvo vienkartinis atvejis. Atsakovas visiškai nesirūpina dukra, nemoka sutartimi dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių sutartyje susitartos 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis sumos, yra susidaręs apie 500 Eur įsiskolinimas. Be to, jau trečias mėnuo ieškovei nemokama Valsybės nustatyta vaiko pinigų suma – kas mėnesį po 100 Eur, nes atsakovas deklaravo Norvegijoje dukrą Amandą ir ten gauna išmokas už ją, o šių pinigų dukrai neperveda.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei santuokoje 2010 m. rugsėjo 20 d. gimė dukra A. B.. Skuodo rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai) 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-26-884/2017, buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.7. punktu susitarta dėl nepilnametės šalių dukters A. B. išlaikymo – atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant į E. B. asmeninę sąskaitą. 2.9. punktu šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti jos motinai E. B..

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Eur dukrai. Ieškinio pagrindu nurodo nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimą, teigdama, kad dukters išlaikymui reikalinga bent 450 Eur kas mėnesį išlaikymo suma.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas laikosi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, taip pat vadovaujasi nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, privalo atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes, į šalių turimą nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti didesnes pajamas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Šioje nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas pasikeitusiais vaiko poreikiais, t. y. dėl vaiko amžiaus atsiradusiomis (padidėjusiomis) išlaidomis vaiko priežiūrai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis, o taip pat pasikeitusia pačios ieškovės galimybei teikti didesnį išlaikymą dukrai dėl dar vieno vaiko gimimo.

Nustatant, ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-495/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, nustatyta, kad teismui priimant sprendimą šalių dukrai buvo 6 metai ir 6 mėnesiai. Akivaizdu, jog mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, todėl tai objektyviai padidino vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą. Be to, ieškovės šeimoje gimė dar vienas vaikas, kurio išlaikymui, pasak ieškovės paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, jo tėvas skiria pakankamas sumas – kas mėnesį po 200 Eur. Ieškovė nurodė, kad tiek vyriausiosios dukters, tiek mažojo sūnaus tėvai pakankamai prisideda prie jų vaikų išlaikymo ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus – bankų išrašus, tačiau iš ieškovės pateikto banko išrašo apie R. B. teikiamą išlaikymą matyti, jog atsakovas neskiria pakankamai lėšų dukters išlaikymui.

Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję daugiau kaip treji metai, per šį laikotarpį pasikeitė ne tik šalių dukters amžius, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Taigi, teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius visuma, sprendžia, kad po šalių susitarimo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, dukters poreikiai išaugo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena užsienyje ir nedalyvauja dukters auginimo, mokymo, ugdymo procesuose, šią naštą perkeldamas vien ant ieškovės pečių.

Teismas pripažįsta, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus ir nebendradarbiavo tiek su ieškove, tiek su teismu, nors tokią pareigą jam numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 8 straipsnis, nesistengė pagrįsti atsiliepime į ieškinį išdėstytų teiginių apie ieškovės nesugebėjimą tinkamai naudoti dukros išlaikymui skirtus pinigus. Teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, joje augančius kitus mažamečius ar nepilnamečius išlaikytinius, turimus įsipareigojimus, nors teismas buvo jį įpareigojęs tai padaryti, priimdamas 2020 m. kovo 3 d. nutartį. Ši nutartis atsakovui (jo pageidavimu) buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2020 m. kovo 4 d., prašant patvirtinti elektroninio laiško gavimą, t. y. dar iki paskelbiant karantiną tiek Lietuvoje, tiek Norvegijos Karalystėje. Atsakovas į šį elektroninį laišką sureagavo tik 2020 m. gegužės 5 d., nurodydamas, jog dėl karantino negali pateikti kūdikio gimimo liudijimo bei nurodė, kad yra nuolatinis Norvegijos gyventojas ir nenori grįžęs į Lietuvą karantinuotis 14 dienų. Duomenų apie nurodytus jo turimus įsipareigojimus teismui nepateikė iki pat bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdžių sekretorė išsiuntė atsakovui teismo šaukimą ir priminė apie teismo skirtus įpareigojimus, tačiau atsakovas tik patvirtino teismo šaukimo gavimo faktą ir nutartyje nustatytų įpareigojimų pateikti įrodymus nevykdė.

Teismas pažymi, jog jau 2020 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – Valstybės lygio ekstremalios situacijos Valstybės operacijų vadovas Sprendimu Nr. 1344 „Dėl valstybių sąrašų nustatymo“ nusprendė, jog grįžusiems ir atvyjusiems Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, J. D. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims nuo 2020 m. birželio 1 d. netaikoma 14 dienų izoliacija – 24 išvardintų valstybių sąraše 16 eilės numeriu nurodyta Norvegijos Karalystė (http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/D%C4%96L%20VALSYBI%C5%B2%20S%C4%84RA%C5%A0%C5%B2%20NUSTATYMO%20(V-1344).pdf). Be to, atsakovas savo interesus galėjo ginti ir atstovo pagalba.

Teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, pripažįsta, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, nes gimus sūnui A. R., ji privalo skirti išlaikymą trims vaikams. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė nekilonojamojo turto neturi, jos gaunamos išmokos iš valstybės balandžio mėnesį buvo 100 Eur mažesnės nei iki tol. Teismas neabejoje, kad ieškovei, kuri viena augina tris nepilnamečius vaikus, yra sudėtinga susirasti darbą. Jos teikiami banko išrašai pagrindžia, kad kitų dviejų vaikų tėvai teikia išlaikymą savo vaikams, o atsakovas paskutiniu metu neteikia net susitarto 150 Eur išlaikymo.

Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nors šiuo metu ieškovė E. B. nedirba, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi, akivaizdu, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas dukrai Amandai, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu dukters auginimu, auklėjimu, rūoinimuoi ja. Ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, jos paskaičiavimu per mėnesį dukters Amandos išlaikymui reikia 450 Eur.

Byloje nenustatyta, kad nepilnametė šalių dukra turėtų kokių tai išskirtinių negalavimų, kurių nebuvo ankstesnio sprendimo priėmimo metu, tačiau teismo vertinimu, susitarta 150 Eur išlaikymo suma yra per maža vaiko poreikiams patenkinti. Per pastaruosius trejus metus įvyko pokyčių ir Lietuvos ekonomikoje, kilo kainos, todėl sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog dukters poreikiai padidėjo tiek, kad atsirado būtinybė priteisto išlaikymo sumą didinti jos prašoma 100 Eur suma. Preziumuojant, kad ieškovė elgiasi sąžiningai, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji pati realiai galėtų vaiko išlaikymui skirti per mėnesį 250 Eur. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad ieškovei priklauso valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės lėšomis apmokama už advokato suteiktas teisines paslaugas bei žyminis mokestis. Atsakovas R. B. nurodė, kad yra nuolatinis Norvegijos Karalystės gyventojas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie negalėjimą teikti 100 Eur didesnio išlaikymo dukrai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas gyvena Norvegijos Karalystėje, ir kaip visuotinai žinoma, jog minimali alga šioje valstybėje yra ženkliai didesnė nei Lietuvoje. Teismas pažymi, kad atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nevykdyti pareigos tinkamai išlaikyti dukrą, rūpintis ja. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės, neįgalumo ir pan.), negali susirasti gerai apmokamo darbo, kad galėtų teikti pakankamą, vaiko poreikius pagal amžių atitinkantį išlaikymą. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus žmogus, gyvendamas turtingoje užsienio valstybėje, kurioje, kaip nurodė pats, nuolat gyvena, (kurioje įsitvirtino ir dirba bei gyvena nemenka dalis emigrantų iš Lietuvos), privalo dėti maksimalias pastangas gauti tokias pajamas, kad galėtų tinkamai prisidėti prie dukters išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nebendrauja su dukra, yra nusišalinęs nuo jos auginimo, ugdymo, lavinimo, auklėjimo, todėl jis privalo bent daugiau materialiai prisidėti prie dukters išlaikymo, mokėdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Vertindamas tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, teismas pripažįsta, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnamečio vaiko poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti, be to jai tenka didesnė atsakomybę ir našta vaiko auginime, jo lavinime ir auklėjime Teismas pripažįsta, kad ieškovės prašoma 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo dukrai suma yra daugiau kaip 50 Eur mažesnė, nei rekomenduojama ½ minimalios algos dalis, todėl sprendžia, kad tokia suma atitinka vaiko poreikius, kurį mokėti, teismo įsitikinimu, atsakovas yra pajėgus, nes, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų aplinkybių jis yra nedarbingas ir negalintis teikti reikalingo dukrai išlaikymo.

Vertindamas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikui 250,00 Eur dydžio išlaikymą. Tokią išvadą teismas daro vertindamas visas abejones, kylančias dėl šalių pateiktų paaiškinimų bei įrodymų pagrįstumo, nepilnametės dukters naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį bei galimybę gauti pakankamas pajamas, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas daro išvadą, kad iki 250,00 Eur padidintas išlaikymas užtikrins būtinas kokybiškas vaiko augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, užtikrins kokybiškesnį būtinų, ne tik minimalių, poreikių patenkinimą – vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė, teikdama ieškinį už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo 100 Eur turėjo sumokėti 27,00 Eur (250 Eur – 150 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2020 m. birželio 27 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagal bos išlaidų Nr. (12.34) PT-220/8, kad valstybė už ieškovei suteiktas advokato paslaugas patyrė 276,42 Eur išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintas pilnai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 27 Eur žyminio mokesčio ir 276,42 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dlimi, 259-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-26-884/2017, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. gruodžio 31 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 276,42 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 42 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.