Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-266-1124/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
e2-266-1124/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01439-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Ieškovas
akcinės bendrovės NEO Finance
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-266-1124/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01439-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 24 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo: 9 145,17 Eur negrąžinto kredito dalį; 750,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 7 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 145,17 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gegužės 27 d.; 2 222,02 Eur tarpininkavimo mokesčio; 21,12 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d.; 19 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 145,17 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gegužės 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (viso – 473 Eur).

2. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 5 564,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 19 proc.), 762,66 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. gegužės 27 d.

3. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. liepos 1 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas yra skolingas ieškovei 9 145,17 Eur negrąžinto vartojimo kredito sumą.

Šalies argumentai

4. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, papildomų paaiškinimų, nei nurodyti ieškovės ieškinyje, nepateikė.

5. Atsakovas pozicijos (atsikirtimų) dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, taip pat ir ieškovės ieškinyje dėstomas aplinkybes paneigiančių įrodymų, į bylą nepateikė – atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo (nors apie jį buvo tinkamai informuotas), atsakovas byloje taip pat nepateikė ir atsiliepimo į ieškinį.

Dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su atsakovo ieškovei negrąžinta vartojimo kredito suma, mokėjimo (pelno) palūkanomis, paskaičiuotomis iki Sutarties nutraukimo,

6. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas 2019 m. gegužės 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Eur vartojimo kredito suteikimo 60 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti viso 5 564,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 19 proc.).

7. Į bylą pateikti duomenys apie viso 10 000 Eur kredito suteikimą atsakovui.

8. Atsakovui netinkamai vykdžius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės pranešimu Sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2020 m. liepos 7 d. Taigi, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų prieš terminą pagal Sutartį visą likusią kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (mokėjimo (pelno) palūkanomis, paskaičiuotomis iki Sutarties nutraukimo) (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

9. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Taigi, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, vienas iš kreditoriaus teisių gynimo būdų – reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

11. Bylos duomenimis, atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nesumokėjo pagal Sutartį ieškovei mokėtinų sumų, t. y. negrąžino ieškovei 9 145,17 Eur vartojimo kredito, nesumokėjo 750,57 Eur pelno palūkanų iki Sutarties nutraukimo, todėl ieškinio reikalavimai dėl negrąžintos kredito sumos, pelno palūkanų iki Sutarties nutraukimo priteisimo iš atsakovo tenkinami. Šioje sprendimo dalyje aptartos sumos, kurių priteisimo iš atsakovo reikalauja ieškovė, yra pagrįstos bei priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo. Duomenys, sudarantys pagrindą priešingoms išvadoms (pvz. apie atsakovo visišką arba bent dalinį atsiskaitymą su ieškove šioje sprendimo dalyje aptartų ieškinio reikalavimų dalyje) į bylą nebuvo pateikti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo ir atitinkamų Sutarties sąlygų vertinimo

12. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 21,12 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d.; 19 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 145,17 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gegužės 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti 19 procentų kompensacinių palūkanų dydį, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, numatančiu, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo vertinimu, aptariama Sutarties nuostata suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą.

15. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas).

16. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. ESTT, pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, išaiškino, kad iš Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje BancoEspanol de Crédito SA prieš JoaquinCalderónCamino, C-618/10, 65 punktas). Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 19 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 19 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).

18. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo vertinimu, Sutarties nuostata (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas) dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, įtvirtina neproporcingai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir dėl to yra nesąžininga bei negaliojanti. Tokia teismo išvada, be kita ko, pagrindžiama toliau šiame sprendime pateikiamų motyvų pagrindu.

20. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 75 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

22. Pažymėtina, kad, nors sutarties šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šalims paliekama teisė susitarti ir dėl tokių kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

23. Šiuo atveju Sutarties 6.1 punkto nuostata dėl kompensuojamųjų palūkanų prieštarauja aptartoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms tuo aspektu, kad neriboja kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo 180 dienų laikotarpiu. Be to, ieškovė prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Šis palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc. metinių palūkanų). Taigi, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ir tuo aspektu, kad ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

24. Taigi, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta sąlyga yra nesąžininga ir negaliojanti.

25. Minėta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šioje sprendimo dalyje aptariami ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo iš atsakovo teismo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 222,02 Eur tarpininkavimo mokesčio.

28. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

29. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 4,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 punktas).

30. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu.

31. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

32. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

33. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 762,66 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Sutarčių 5.3.1, 5.3.2 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės, skirtingų taisyklių taikymo pagrindai.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis).

35. Teismo vertinimu, Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

36. Išanalizavus ir įvertinus aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktų sąlygų, taip pat 1.29 punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, be to, Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „A. V. kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“) turinį, pobūdį, yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

37. Šiame kontekste pažymėtina, kad Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 762,66 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Akcentuotina, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

38. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

39. Pagal pateiktą Sutarties mokėjimų grafiką iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) atsakovas ieškovei viso turėjo sumokėti 165,23 Eur tarpininkavimo mokesčio. Byloje nėra pateikti duomenys, kad atsakovas minėtą sumą ieškovei būtų sumokėjęs (CPK 178 straipsnis), todėl ji ieškovei priteistina iš atsakovo. Taigi, viso ieškovei iš atsakovo priteistina 165,23 Eur pagal Sutartį nesumokėto tarpininkavimo mokesčio suma.

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

40. Ieškovė ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą dėl 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 145,17 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 27 d.) priteisimo jos naudai iš atsakovo.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

43. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito Sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 19 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. gegužės 27 d.. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarčių vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

44. Nustatyta, kad nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 7 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. gegužės 27 d.) atsakovas pagal grafiką turėjo sumokėti viso 3 638,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

45. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

46. Pažymėtina, kad Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.

47. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

48. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 27 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesne nei 3 638,57 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 060,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. liepos 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 83 procentai ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 392,59 Eur (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas, advokato teisinės pagalbos išlaidos) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.29 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „A. V. kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance (juridinio asmens kodas – 303225546) iš atsakovo V. V. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 9 145,17 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų septyniolikos euro centų) negrąžinto kredito sumą, 750,57 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų penkiasdešimt septynis euro centus) palūkanų, 165,23 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus dvidešimt tris euro centus) tarpininkavimo mokesčio, 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki šios sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 27 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesne nei 3 638,57 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 060,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 392,59 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus penkiasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė