Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2S-413-826/2022 pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. sausio 24 d. po procesinio dokumento – skundo – trūkumų pašalinimo pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo ir skolininko G. M. patikslintas skundas (b. l. 12) dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio A. S. 2021 m. lapkričio 17 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti ekspertizę ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Pareiškėjas nurodė, jog antstolis A. S. vykdo dvi vykdomąsias bylas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27-777/2013 dėl 6 023,00 Eur skolos išieškojimo ir pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1296-991/2018 dėl 1 124,48 Eur skolos išieškojimo iš jo išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Antstolis 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė skirti ekspertizę jam priklausančio areštuoto turto – 0,1116 ha žemės sklypo, esančio Raseinių m., rinkos vertei nustatyti. Mano, jog antstolis yra suinteresuotas kuo skubiau skelbti varžytynes, todėl turto vertę (5 490,00 Eur) nustatė pagal seną valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro įvertinimą. Pažymėjo, jog jis antstoliui pateikė preliminarią turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad 0,1116 ha žemės sklypo, esančio Raseinių m., rinkos kaina yra 10 800,00 Eur. Mano, kad antstolis, nesutikdamas su jo pateiktu preliminariu įvertinimu, galėjo pats samdyti nepriklausomą ekspertą, o ne palikti galioti seną turto įvertinimą ar reikalauti, kad ekspertizę atliktų teismo ekspertas. Be to, pareiškėjas nurodė nesutinkantis su vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Mano, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, nusistatė per dideles vykdymo išlaidas, tuo šiurkščiai pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukciją, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijas dėl vykdymo išlaidų.

2. Antstolis A. S., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. S1f-70606 dėl skundo nagrinėjimo pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

3. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį pranešus viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo G. M. skundas atmestas. Nutarta įsiteisėjus nutarčiai vykdomąsias bylas Nr. 0010/13/01812 ir 0010/18/08509 grąžinti antstoliui A. S.. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai:

4.1 Antstolis A. S. pareiškėjui vykdo dvi vykdomąsias bylas: 1) Nr. 0010/13/01812, kuri pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27-777/2013 dėl 6 023,27 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; 2) Nr. 0010/18/08509, kuri pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1296-991/2018 dėl 1 124,48 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

4.2 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S1f-53S3S vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/01812 buvo nustatyta 0,1116 ha žemės sklypo, esančio Raseinių m., nuosavybės teise priklausančio skolininkui G. M., vertė – 5 490,00 Eur. Vertė nustatyta vadovaujantis VĮ Registrų centro savitarnos tinklalapyje išviešinta informacija (atlikta vidutinės rinkos vertės ir mokestinės vertės paieška).

4.3 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. S1f-57002 dėl ekspertinės įstaigos pareiškėjas buvo įpareigotas per 7 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su ekspertu dėl areštuoto turto išsamios ekspertizės rinkos vertei nustatyti; įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti. Antstolis nustatė, jog, neįvykdžius šių reikalavimų, bus vadovaujamasi 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo nustatyta parduotino iš varžytynių turto vertė – 5 490,00 Eur. Pareiškėjo prašymu terminas pateikti susitarimą su ekspertu pratęstas iki 2021 m. lapkričio 10 d.

4.4 Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. antstoliui pateikė preliminarią turto vertinimo ataskaitą dėl 0,1116 ha žemės sklypo, esančio Raseinių m., vertės, kurią atliko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agriva“ direktorius V. G.. Jo vertinimu, preliminari žemės sklypo rinkos kaina yra 10 600,00 Eur.

4.5 2021 m. lapkričio 17 d., pareiškėjui neįvykdžius 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. S1f-57002 reikalavimų (2021 m. lapkričio 9 d. pateikta preliminari ataskaita neatitinka turto vertinimui nustatytos vertinimo metodikos ir turto vertinimo įstatyme įtvirtintų nuostatų), priimtas sprendimas atsisakyti skirti skolininkui G. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 0,1116 ha, Raseinių m., ekspertizę rinkos vertei nustatyti.

4.6 2021 m. lapkričio 30 d. buvo priimti patvarkymai Nr. S1f-69119 dėl parduodamo turto kainos nustatymo, kuriuo buvo nustatyta iš pirmųjų varžytynių parduotino turto kaina, bei Nr. S1f-69120 dėl turto pardavimo iš varžytynių, kuriuo buvo paskirtos skolininko turto varžytynės (varžytynių pabaiga 2021 m. gruodžio 30 d. 10 val. 47 min. 59 sek.), pradinė parduodamo turto kaina – 4 392,00 Eur. Teismas pažymėjo, jog iš viešo registro sistemos www.evarzytynes.lt nustatyta, kad G. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 0,1116 ha, Raseinių m., pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis (varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis).

4.7 Dėl atsisakymo skirti ekspertizę patvarkymo panaikinimo teismas pažymėjo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/01812 buvo priimtas patvarkymas dėl skolininkui G. M. areštuoto turto įvertinimo ir nustatyta areštuoto turto vertė. 2021 m. rugsėjo 28 d. skolininkas pateikė prieštaravimus dėl atlikto įkainojimo, tačiau prieštaravimų objektyviais įrodymais nepagrindė, todėl 2021 m. rugsėjo 29 d. antstolis pasiūlė skolininkui G. M. pateikti susitarimą su teismo ekspertu pagal teismo ekspertų sąrašą, skelbiamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tinklalapyje, išsamios ekspertizės rinkos vertei nustatyti bei įmokėti sumą, būtiną turto vertinimo ekspertizės kaštams padengti, tačiau skolininkas susitarimo su ekspertu antstoliui nepateikė ir lėšų neįmokėjo. Kadangi skolininkas nesudarė susitarimo su ekspertu ir neįmokėjo pinigų sumos, būtinos už turto vertinimo ekspertizės atlikimą, antstolis 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo skirti ekspertizę.

4.8 Teismas nurodė, jog į bylą buvo pateikta UAB „Agriva“, besiverčiančios nekilnojamojo turto pardavimu, preliminari turto vertinimo ataskaita, tačiau tai nėra turto vertinimo ataskaita, kadangi ji nėra parengta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, todėl juridinės galios neturi. Teismas pažymėjo, jog turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti ekspertizės aktu.

4.9 Teismas pažymėjo ir tai, jog vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėjas per antstolio nustatytą terminą būtų į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjęs sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti. Taip pat nėra duomenų, kad skolininkas po 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. S1f-57002 dėl ekspertinės įstaigos skyrimo priėmimo būtų kreipęsis į antstolį su prašymu dėl mokėtinų už ekspertizę sumų atidėjimo. Atsižvelgęs į tai teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkyme Nr. S1f-57002 dėl ekspertinės įstaigos skyrimo numatytų įpareigojimų neįvykdė. Kadangi skolininkas antstolio 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkyme Nr. S1f-57002 dėl ekspertinės įstaigos skyrimo numatytų įpareigojimų neįvykdė, nepateikė motyvuoto prašymo dėl mokėtinų sumų atidėjimo, teismas nusprendė, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad 2021 m. lapkričio 17 d. priimtas patvarkymas Nr. S1f-66880 dėl atsisakymo skirti ekspertizę yra nepagrįstas ar prieštaraujantis CPK 682 straipsniui.

4.10 Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, su kokiomis antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis jis nesutinka, kokios vykdymo išlaidos, jo nuomone, neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų dydžių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog prašomame panaikinti 2021 m. lapkričio 17 d. patvarkyme Nr. S1f-66880 dėl atsisakymo skirti ekspertizę vykdymo išlaidos nėra apskaičiuotos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pareiškėjo skundas ir dėl šios dalies atmestas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. M. prašo panaikinti (pakeisti) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1 Apeliantas pažymi, jog ginčo sklypo, esančio Raseinių m., vertė VĮ Registrų centre nustatyta prieš daug metų, o antstolis neatsižvelgia į tai, kad nekilnojamo turto kainos vis didėja. Antstolis pandemijos metu įpareigojo apeliantą per kelias dienas kitame mieste surasti ne kokį nors vertintoją, o būtent teismo ekspertą. Mano, jog tai yra gerai antstolio paspęsti spąstai, kuriais patikėjo teisėjas, parodydamas savo šališkumą šiuo klausimu. Atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas skambino ne vienam antstoliui ir visi jie patvirtino, kad toks antstolio A. S. reikalavimas yra perteklinis, nes kainuoja trigubai brangiau.

5.2 Pažymi ir tai, jog turto vertintojas savo ataskaitoje net tris kartus nurodė, kad vadovaujasi oficialia vertinimo metodika.

5.3 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visų aplinkybių esmę, savaip ir tik antstoliui naudinga linkme aiškino kasacinio teismo praktiką. Mano, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nesivadovauta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat pažeisti bylos betarpiškumo, žodiškumo, koncentruotumo principai, tikėtinumo taisyklė. Mano, jog buvo pažeistas ir CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių interesai pažeisti, teises.

5.4 Apelianto nuomone, taip pat netinkamai buvo įvertinti įrodymai, įrodymai, esantys byloje, prieštarauja vieni kitiems, o jų visuma neleidžia daryti skundžiamoje nutartyje nurodytų išvadų. Be to, teismas vadovavosi netikrais faktiniais duomenimis. Mano, jog teismas neturėjo apsiriboti vien tik įrodymų išvardijimu, o privalėjo išdėstyti jų turinį, nurodyti jų įrodomąją reikšmę, argumentus, kodėl vienais iš jų remiasi, o kitus tiesiog atmeta.

5.5 Be to, apeliantui nebuvo tinkamai suteikta teisė pašalinti trūkumus ir suteikta teisė pateikti papildomus įrodymus, kreiptis į nemokamos teisinės pagalbos tarnybą, todėl skundžiama nutartis vien jau dėl to, apelianto nuomone, negali būti palikta galioti.

5.6 Anot apelianto, nurodyti pažeidimai sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S1f-53538, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro savitarnos tinklalapyje išviešintą informaciją (atliktą vidutinės rinkos vertės ir mokestinės vertės paiešką), buvo nustatyta skolininkui G. M. nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, kurio plotas 0,1116 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Raseinių m., – vertė. 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. S1f-57002 dėl ekspertinės įstaigos antstolis įpareigojo skolininką per 7 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su teismo ekspertu dėl areštuoto turto – žemės sklypo, kurio plotas 0,1116 ha, esančio Raseinių m., – išsamios ekspertizės rinkos vertei nustatyti; pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti. Taip pat buvo nustatyta, kad, neįvykdžius šio patvarkymo reikalavimų, bus vadovaujamasi 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S1f-53538 dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo nustatyta parduotino iš varžytynių turto vertė – 5 490,00 Eur. 2021 m. spalio 13 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininko prašymas iki 2021 m. lapkričio 10 d. pratęsti 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. S1f-57002 nustatytą terminą susitarimui su ekspertu pateikti. 2021 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S1f-61191 dėl termino pratęsimo antstolis pratęsė 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. S1f-57002 nustatytą terminą susitarimui su ekspertu pateikti iki 2021 m. lapkričio 10 d. 2021 m. lapkričio 17 d., atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas neįvykdė 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. S1f-57002 reikalavimų, buvo priimtas sprendimas atsisakyti skirti skolininkui G. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Antstolio nuomone, visi jo veiksmai atitinka CPK 681, 682 straipsnių reikalavimus.

7. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašė teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios aptartos šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 4.1– 4.6 punktuose, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi netikrais faktiniais duomenimis, tačiau jis neargumentavo ir konkrečiai neįvardijo, kokie pirmosios instancijos teismo nustatyti faktiniai duomenys yra netikri. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/01812 esančius duomenis, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas faktines bylos aplinkybes ar rėmėsi netikrais duomenimis.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų – dėl atsisakymo skirti ekspertizę patvarkymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pažymėtina, jog nors atskiruoju skundu prašoma panaikinti (pakeisti) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo motyvuojamosios dalies matyti, jog apeliantas iš esmės nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas panaikinti antstolio patvarkymą dėl atsisakymo skirti ekspertizę. Taip pat apeliantas atskirajame skunde nurodė, jo nuomone, teismo padarytus procesinius pažeidimus. O kadangi atskirajame skunde nėra jokių argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje pasisakyta dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.

Dėl antstolio 2021 m. lapkričio 17 d. patvarkymo Nr. S1f-66880 dėl atsisakymo skirti ekspertizę teisėtumo ir pagrįstumo

13. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

14. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

15. CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo ir šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

17. Iš aptartų CPK normų turinio bei kasacinio teismo išaiškinimų matyti, jog tik antstoliui suteikta teisė nuspręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo areštuoto turto vertei nustatyti. Jeigu skolininkas, kaip kad buvo nagrinėjamu atveju, prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, tačiau skolininkas turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, jeigu nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti.

18. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/13/01812 medžiagos matyti, jog antstolis, atsižvelgęs į tai, kad skolininkas prieštarauja antstolio atliktam turto (žemės sklypo) įkainojimui, suteikė galimybę, kad byloje būtų paskirta ekspertizė, tuo tikslu skolininkas G. M. privalėjo įvykdyti du antstolio įpareigojimus, t. y. 1) per 7 darbo dienas nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. S1f-57002 gavimo dienos pateikti susitarimą su teismo ekspertu dėl areštuoto turto, t. y. žemės sklypo, kurio plotas 0,1116 ha, esančio Raseinių m., išsamios ekspertizės rinkos vertei nustatyti; 2) pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia skolininko dėmesį į tai, jog jis šio antstolio 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. S1f-57002 dėl ekspertinės įstaigos neskundė, su šiuo patvarkymu sutiko, papildomai prašė antstolio pratęsti terminą specialistui surasti ir dokumentams pateikti iki 2021 m. lapkričio 10 d. Šis apelianto prašymas taip pat buvo tenkintas, antstolio 2021 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S1f-61191 dėl termino pratęsimo pratęstas terminas susitarimui su ekspertu pateikti iki 2021 m. lapkričio 10 d. Galiausiai pareiškėjas apsisprendė ne vykdyti antstolio įpareigojimus (t. y. susitarti su teismo ekspertu dėl areštuoto turto išsamios ekspertizės rinkos vertei nustatyti ir į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti), o nusprendė pateikti antstoliui savo iniciatyva pasirinkto kito subjekto turto vertinimo ataskaitą ir 2021 m. lapkričio 9 d. pateikė antstoliui UAB „Agriva“, atstovaujamos direktoriaus V. G., preliminarią turto vertinimo ataskaitą.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkte nustatyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytus reikalavimus. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog fiziniam asmeniui, išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija ir jam išduodamas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Turto arba verslo vertintojų, turinčių galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, sąrašą Priežiūros įstaiga skelbia savo interneto tinklalapyje; o 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba jo filialai ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų ministro patvirtintose Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklėse nustatyta tvarka įrašomi į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (toliau – Išorės vertintojų sąrašas). Pažymėtina, jog UAB „Agriva“ nėra įrašyta į viešai skelbiamą Išorės vertintojų sąrašą, o V. G. nėra įrašytas į viešai skelbiamus Vertintojų ekspertų, vertintojų, vertintojų asistentų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašus.

20. Sutiktina su apelianto argumentu, jog antstolio įpareigojimas sudaryti susitarimą būtent su teismo ekspertu dėl areštuoto turto išsamios ekspertizės rinkos vertei nustatyti buvo perteklinis, nes areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktas). Atkreiptinas antstolio dėmesys į tai, jog bendroji CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad teismas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 212 straipsnio 2 dalis numato, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti; teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme; kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese, ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. Pažymėtina ir tai, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Kaip minėta, Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys, atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus. Įvertinus aptartas normas darytina išvada, kad ekspertizę vykdymo procese vykdyti galima pavesti ne tik teismo ekspertams, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas. Tokios pozicijos dėl ekspertų skyrimą vykdymo procese reglamentuojančių nuostatų aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1556-656/2016). Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas antstolio 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. S1f-57002 dėl ekspertinės įstaigos, kuriuo jis buvo įpareigotas sudaryti susitarimą būtent su teismo ekspertu, neskundė. Apeliantas taip pat antstoliui nepateikė areštuoto turto vertinimo ataskaitos, surašytos subjekto, įrašyto į Išorės vertintojų sąrašą ar Vertintojų ekspertų, vertintojų, vertintojų asistentų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašus. Taip pat pareiškėjas nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, būtinos už ekspertizės atlikimą, ir motyvuotu prašymu nesikreipė į antstolį, kad šis atidėtų tokios sumos mokėjimą.

21. Skolininko prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie turto vertę, bet ir realiais, objektyviais skaičiavimais, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl antstolio nustatytos areštuoto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti antstolio nustatyta areštuoto turto verte ir kad būtų pagrindas skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, todėl antstolio 2021 m. lapkričio 17 d. patvarkymas Nr. S1f-66880 dėl atsisakymo skirti ekspertizę yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Ir nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje neįvertino visų įrodymų, tačiau nekonkretizuoja, kokie, jo nuomone, įrodymai liko neįvertinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminę reikšmę bylai turinčių įrodymų, juos aptarė ir motyvuotai įvertino. O ta aplinkybė, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Kitų objektyvių argumentų dėl teismo šališkumo atskirajame skunde taip pat nėra pateikta.

23. Pažymėtina ir tai, jog reali skolininko turto rinkos vertė nustatoma būtent per varžytynes – jei varžytynėse dalyvaujančių pirkėjų yra daug, viena galimų to priežasčių – turto kaina buvo nustatyta per žema. Tačiau jei varžytynėse nedalyvauja nė vienas pirkėjas, akivaizdu, kad nustatyta per aukšta turto kaina. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Kad antstolio nustatyta areštuoto turto kaina nebuvo per maža ir pagrindo skirti ekspertizę nėra, nagrinėjamu atveju patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog areštuotas turtas nebuvo parduotas pirmosiose varžytynėse, jos paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis.

Dėl apelianto nurodomų procesinių pažeidimų

24. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog, jo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nesivadovauta CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat pažeisti bylos betarpiškumo, žodiškumo, koncentruotumo principai, tikėtinumo taisyklė. Mano, jog buvo pažeistas ir CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių interesai pažeisti, teises. Be to, jam nebuvo tinkamai suteikta teisė pašalinti trūkumus bei suteikta teisė pateikti papildomus įrodymus, kreiptis į nemokamos teisinės pagalbos tarnybą, todėl skundžiama nutartis vien jau dėl to, apelianto nuomone, negali būti palikta galioti.

25. Tačiau pažymėtina, jog tokie apelianto argumentai yra deklaratyvūs ir visiškai neargumentuoti. Vien teisės normų ar teismų praktikos perrašymas į skundą nereiškia, kad teismas iš tiesų padarė procesinius pažeidimus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas suteikė pareiškėjui terminą procesinio dokumento – skundo – trūkumams pašalinti, pareiškėjas trūkumus pašalino, jis neprašė suteikti jam daugiau laiko, kad galėtų papildomai pateikti kokius nors įrodymus ar kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas neprašė bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teismas, remdamasis CPK 593 straipsniu, nepažeisdamas procesinių teisės normų, skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolio veiksmų, motyvuotai ir išsamiai atsakė į skundo argumentus, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.