Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-90388-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Č. 2023 m. kovo 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2023 m. kovo 10 d. 10:32 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę esant nustatytam greičiui 40 km/h, viršijo leistiną greitį 40 km/val. (įvertinus paklaidą), važiavo 80 km/val. greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir (ar) 131.3 punktą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23201589530 medžiagos 7–9 lapai).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Č. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jo turimas GPS prietaisas yra atsinaujinantis, kas reiškia, jog važiuojant jis kas 35 sekundes atsinaujina.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą, pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už minėtą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas M. Č. nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, teigdamas, jog greičio nurodytą dieną ir laiku neviršijo, pateikia paties turimu greičio matavimo prietaisu pažeidimo metu fiksuotus duomenis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateikė GPS prietaiso „Fleet Management System“, kuriuo naudojantis pažeidimo dieną pareiškėjas fiksavo savo vairuotos transporto priemonės važiavimo trajektoriją ir greitį, atitikties Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Direktyvai 2014/53/EU (RED) deklaraciją. Iš jos matyti, kad pareiškėjo naudotas prietaisas atitinka ES Direktyvos 3.1(a), 3.1(b) bei 3.2 straipsniuose numatytus reikalavimus ir yra Europos Sąjungoje sertifikuotas produktas. Tačiau, remiantis Institucijos teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais matoma, jog kitose valstybėse sertifikuoti matavimo prietaisai privalo būti sertifikuoti Lietuvoje – jie turi būti patikrinti ir turėti patikros sertifikatą, taip pat privalo būti periodiškai tikrinami, kitu atveju, patikros sertifikato neturinčiu prietaisu fiksuoti duomenys yra netinkami.

Iš teismui pateikto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. gruodžio 23 d. nurodymo Nr. 5-N-12 „Dėl transporto priemonių greičio matavimo mobiliosios įrangos PoliScan FM1 naudojimo“ pakeitimo“ 3 punkto matoma, jog pakeistas minėto nurodymo 1.6. papunktis ir jame nurodoma, kad „PoliScan FM1 prietaisas būtų naudojamas taikant PoliScan FM1 prietaiso naudojimo metodus (priedas) ir tik įsitikinus, kad PoliScan FM1 prietaisas tinkamai sureguliuotas bei teisingai nustatyti jo ir pažeidimo fiksavimo parametrai...>“.

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2019 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 11V—47 „Dėl greičio matavimo sistemos tipo „PoliScan FM1“ patvirtinimo ir įrašymo į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą“ matoma, jog Vokietijos Federacinės Respublikos patvirtintam greičio matavimo sistemos tipui PoliScan FM1 yra suteiktas Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro numeris bei išduotas matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatas Nr. 1711285, t. y. priemonė patikrinta Lietuvoje ir yra tinkama naudoti iki 2023 m. liepos 26 d.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matoma, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeidimą užfiksavęs pareigūnas V. B. 2020 m. spalio 29 d. baigė Mobilios greičio matavimo sistemos PoliScan FM1 operatoriaus mokymus, taigi yra sertifikuotas asmuo naudotis minėtu prietaisu.

Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjo naudotas greičio matavimo prietaisas ir yra sertifikuotas ES ir tinkamas naudojimui, tačiau įrodymų, jog minėtas M. Č. naudotas „Fleet Management System“ prietaisas sertifikuotas naudojimui Lietuvoje, yra tinkamai sureguliuotas bei teisingai nustatyti jo parametrai, teismui nepateikta.

Iš teismui pateikto prietaiso aprašymo taip pat matoma, kad „Fleet Management System“ prietaiso turimos savybės: karšta pradžia <1 s, šiltas startas <25 s, šaltasis startas <35 s. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino tiek pats pareiškėjas, tiek Institucijos atstovė, tai reiškia, jog pareiškėjo naudotas prietaisas yra atsinaujinantis ir važiuojant atsinaujina kas 35 sekundes. Remiantis Institucijos atstovės teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, matoma, kad tokio pobūdžio prietaisas nėra veikiantis „online“ režimu, o veikia periodiškai t. y. jis gali nustatytą greitį fiksuoti jį staigiai didinant ar mažinant, taip pat jo signalas netgi gali būti prarastas. Institucijos atstovė taip pat pažymėjo, kad tai įrodyta būtent ir paties pareiškėjo pateiktais jo vilkiko buvimo vietos pažeidimo padarymo dieną ir laiku duomenimis, iš kurių matoma, kad laiku, kuriuo Institucijos prietaisu buvo fiksuotas administracinis nusižengimas, pareiškėjo vilkikas buvo apie 3 km atstumu nuo administracinio nusižengimo vietos. Įvertinus šias Institucijos nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad pareiškėjo prietaisas šiuo atveju klaidingai fiksavo vietą, kurioje pareiškėjas buvo administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl teismas turi pagrindo abejoti pareiškėjo naudoto prietaiso patikimumu.

Atitinkamai, remiantis Institucijos atstovės paaiškinimais ir Institucijos pateiktais duomenimis bei dokumentais, darytina išvada, kad Institucijos naudotas prietaisas PoliScan FM1 yra sertifikuotas, Lietuvoje naudoti paruoštas prietaisas, turintis Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro numerį bei galiojantį patvirtinimo sertifikatą. Pareigūnas, užfiksavęs pažeidimą minėtu prietaisu, yra tinkamai apmokytas ir kvalifikuotas asmuo PoliScan FM1 prietaiso naudojimui, todėl šiuo atveju vertinant tiek Institucijos, tiek pareiškėjo pateiktus duomenis, teismui nekyla abejonių, jog administracinis nusižengimas Institucijos užfiksuotas tinkamai.

Atsižvelgiant į visumą aptartų įrodymų, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog M. Č. 2023 m. kovo 10 d. 10:32 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę esant nustatytam greičiui 40 km/h, viršijo leistiną greitį 40 km/val. (įvertinus paklaidą), važiavo 80 km/val. greičiu. Tuo jis pažeidė KET 127 ir 131.3 punktus. Pareiškėjas, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus neviršyti leistino greičio, pažeidė visuomenės interesą į saugų eismą, užtikrinantį tiek turtinio pobūdžio apsaugą, tiek ir eismo dalyvių gyvybės sveikatos saugumą. Tokiu būdu pareiškėjas kėlė realią grėsmę tiek savo, tiek ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Atkreiptinas dėmesys, kad už M. Č. padarytą administracinį nusižengimą 2023 m. kovo 21 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu jam buvo skirta 60 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Bylos duomenimis, protokolas M. Č. buvo išsiųstas jo el. paštu, iš kurio vėliau ir gautas paties M. Č. atsakymas. Kaip numatyta ANK 573 straipsnyje, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Taigi matoma, jog M. Č. procesiniai dokumentai buvo tinkamai išsiųsti ir jam buvo suteikta galimybė susimokėti pusę minimalios baudos bei gauti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, tačiau M. Č. to nepadarė, dėl ko, Institucijos nutarimu, jam buvo paskirta didesnė bauda – 145 Eur bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažymėtina, kad pareiškėjas anksčiau jau ne kartą baustas už nustatyto greičio viršijimą (5 metų laikotarpyje baustas 5 kartus (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23201589530 medžiagos 19–28 lapai)), kas jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti administracinius nusižengimus asmenį, todėl M. Č. pagrįstai skirta tiek sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, tiek ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Todėl konstatuojama, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė M. Č. skirta teisingai ir jas švelninti, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju tai, kad M. Č. teisės reikalingos atlikti darbinėms funkcijoms, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kadangi šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, bet nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Todėl skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti M. Č. paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-90388-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu

nutaria:

M. Č. skundo netenkinti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-90388-2023 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 23201589530 medžiagą grąžinti Lietuvos kelių policijos tarnybai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.