Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-633-657/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-04-11
Bylos Nr.: e2A-633-657/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03697-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žibutė Budžienė
Atsakovas: Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Ieškovas: V. B.
Advokatai: Aurimas Navikas

Civilinė byla Nr. e2A-633-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03697-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės atstovių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas 2006 m. kovo 23 d. įtariant nusikalstamos veikos padarymu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10002-06 ieškovui 2006 m. kovo 24 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK (duomenys neskelbtini) padarymo, o 2009 m. sausio 7 d. buvo laikinai sulaikytas jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų numatytų BK (duomenys neskelbtini), ikiteisminiame Nr. 06-1-11007-07. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. vasario 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11007-07 dėl ieškovui inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini) dalyje buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo požymių, dėl kitų inkriminuotų veikų išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00014-12. Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 18 d. nutarimu prie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00014-12 buvo prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10002-06 medžiagos dalis dėl ieškovui inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. vasario 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00014-12 buvo nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ar nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę. Ieškovas įtariamuoju buvo 8 metus. Nors ikiteisminis tyrimas nebuvo sudėtingas, jis ieškovo atžvilgiu buvo nepagrįstai ilgas, pažeidžiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2014 m. vasario 18 d. nutarimo priėmimo ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00014-12 buvo atlikti tik sekantys veiksmai: 2013 m. lapkričio 4 d. apklaustas liudytojas R. R., 2013 m. lapkričio 8 d. suformuluota užduotis specialistui, 2013 m. lapkričio 27 d. gauta specialisto išvada, t. y. per du paskutinius ikiteisminio tyrimo metus iš esmės nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, kas laikytina sunkiausia procesinio delsimo forma. Visus 8 metus ieškovas gyveno nuolatinėje įtampoje, negalėjo planuoti savo gyvenimo. Daugiau kaip 5 metus buvo areštuotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, įskaitant šeimos būstą, dėl to jis negalėjo disponuoti turtu, išgyveno nerimą ir kaltę prieš savo šeimą dėl grėsmės prarasti šeimos būstą. Buvo pažeista ieškovo savivertė, jis jautėsi pažemintas, dėl ko patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 500,00 Eur. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, egzistuoja prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą. Nurodomas neturtinės žalos dydis atitinka ieškovo patirtus išgyvenimus, pažeminą, nepatogumus ir teismų praktiką.

3. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Kauno apygardos prokuratūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2017 m. vasario 20 d., nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00014-12 priimtas 2014 m. vasario 18 d., todėl ieškinys teismui pateiktas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo, nes apie savo pažeistą teisę į greitą baudžiamąjį procesą ieškovas sužinojo ankščiau, negu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas ieškinyje konkrečiai nenurodė, kokios BPK normos buvo pažeistos ir kokiu būdu, jis nekelia klausimo dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo, ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas pilnai reabilituojant ieškovą ir konstatuojant, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vien ieškovo subjektyvus vertinimas, kad ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai, negali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas nepasinaudojo BPK 215 straipsnyje numatyta teise paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir nesikreipė į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu. Šios aplinkybės įrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas baudžiamojo proceso nelaikė per ilgu. Ikiteisminis tyrimas dėl jo sudėtingumo ir itin didelės apimties neužtruko pernelyg ilgai, procesiniai veiksmai buvo atliekami laiku. Vien aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiškia, jo atžvilgiu priimtų sprendimų neteisėtumo ir nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos atsiradimo faktą, jos dydį, o neturtinės žalos kilimą grindžia tik bendro pobūdžio išgyvenimais. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas ieškovo atžvilgiu yra tinkama ir pakankama satisfakcija už patirtus nepatogumus. Ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio palūkanas atmestinas, nes valstybės pareiga atlyginti žalą kylą iš delikto, o ne sutartinių santykių, todėl atsakovė ieškovui jokios vykdytinos piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu neturėjo ir nepraleido termino ją įvykdyti.

Atsiliepimas

4. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo didelės apimties, sudėtingas, nes apėmė daug epizodų, ieškovui inkriminuojamos veikos buvo sudėtingos, jų tyrimui reikalinga surinkti daug informacijos ir žmogiškųjų resursų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 20 liudytojų, pasitelkti specialistai, o kai kuriems įtariamiesiems atsisakius duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo operatyvumas buvo apsunkintas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų konstatuotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teisėjų veiksmų neteisėtumas. Aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Be to, ieškovas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik po 3 metų, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl ši aplinkybė kelia abejonių, ar ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai yra tokio mąsto, kaip nurodyta ieškinyje. Ieškovas nepasinaudojo BPK 215 straipsnyje įtvirtinta teise paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neturėjo pretenzijų dėl ikiteisminio tyrimo trukmės.

Šalies argumentai

5. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo. Ikiteisminis tyrimas truko nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2014 m. vasario 18 d., todėl ieškovui apie savo teisių pažeidimą buvo žinoma ankščiau, negu susipažino su prokuroro 2014 m. vasario 18 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą, nenurodė. Ikiteisminis tyrimas buvo ypač didelės apimties, buvo tiriama 14 asmenų veikla, tyrimas išskirtas į keturis ikiteisminius tyrimus, apklausti liudytojai, atlikti objektų ūkinės finansinės veiklos tyrimai, objektų apžiūra, ekspertizės, dokumentų vertinimas, kratos, jų metu išimtų dokumentų kiekis sudarė beveik 34 tūkstančius lapų. Ieškovas nepasinaudojo BPK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir nenurodė, kokie konkretūs neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ar neveikimas pažeidė jo teises į įmanomai trumpiausią procesą, ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl 8 metus trukusio ikiteisminio tyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui V. B. 1 833,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 483,33 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, sprendimo vykdymą pavedė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai; kitoje dalyje ieškinio netenkino.

7. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-9-00014-12 nėra duomenų, kad ieškovo ar jo gynėjo advokato Aurimo Naviko elgesys ikiteisminiame tyrime turėjo įtakos proceso trukmei. Teismas nesutiko su atsakovės atstovų teiginiu, kad ieškovo atsisakymas ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus vilkino atliekamą ikiteisminį tyrimą, nes pagal EŽTT praktiką, asmeniui negali būti priekaištaujama dėl sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, didelės apimties, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai iki 2012 m. vasario 23 d. veikė atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad ikiteisminis tyrimas vyktų sklandžiai. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl sunkių finansinių nusikaltimų, (duomenys neskelbtini); nusikalstamos veikos buvo tęstinės, atliekamos ganėtinai ilgą laiką – apie 1 metus 8 mėnesius; įtarimai buvo pareikšti 6 asmenims; ikiteisminis buvo didelės apimties; ikiteisminio tyrimo pareigūnams teko analizuoti Europos Sąjungos teisės aktus dėl Europos Sąjungos paramos gavimo, įsisavinimo, tirti ir vertinti sudėtingas buhalterinės apskaitos schemas, grobstant PVM, suklastotus dokumentus ir fiktyvius sandorius, apklausti 23 liudytojus; ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su užsienyje veikiančiais juridiniais asmenimis. Tai buvo vienas iš pirmųjų tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimo, nebuvo susiformavusi praktika tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismas šioje byloje vertino tik dalį ikiteisminių tyrimų Nr. 06-1-10002-06 ir Nr. 06-1-11007-07 medžiagos, esančios išskirtoje (nuo 2012 m. vasario 23 d.) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-9-00014-12. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl ikiteisminio tyrimo sudėtingumo. Tačiau ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00014-12 nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nustatęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nurodytu laikotarpiu vyko proceso delsimas ir tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą. Šis pažeidimas laikytinas atsakovės neteisėtais veiksmais. Tęstinis pažeidimas ieškovo atžvilgiu truko 1 metus 4 mėnesius 14 dienų; ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo; ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK (duomenys neskelbtini) dalyje buvo nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, t. y. nereabilituojančiais pagrindais; byloje nėra duomenų, kad ieškovo ar jo gynėjo elgesys ikiteisminiame tyrime turėjo įtakos proceso trukmei; ieškovui buvo apribota teisė laisvai judėti (rašytinis pasižadėjimas neišvykdyti); ikiteisminis tyrimas buvo 9 kartus pratęsiamas nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2014 m. sausio 21 d., tačiau jo metu iš viso atlikti vos trys ikiteisminio tyrimo veiksmai; ieškovui nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 27 d. buvo apribotos nuosavybės teisės. Ieškovas nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2014 m. sausio 21 d. būdamas įtariamuoju ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams neatliekant jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, reputaciją. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai vertintini kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Ieškovui neturtinė žala padaryta, nustačius pažeidimą dėl proceso delsimo, todėl konstatuotinas neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinis ryšys, todėl nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą neturtinę žalą sąlygos. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir dabartinę valstybės ekonominę padėtį, protingas priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra 1 833,00 Eur, t. y. 1/3 dalis ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamos bylos ir atsakovės atstovų ankščiau nurodyta EŽTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės nesutampa, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti tose bylose suformuluotas teisės taikymo taisykles. Iš FNTT 2014 m. vasario 27 d. lydraščio matyti, kad ieškovas apie 2014 m. vasario 18 d. nutarimą sužinojo 2014 m. vasario 28 d., tai patvirtina ieškovo parašas ir žyma „gavau“. Todėl ieškovas nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškinys Kauno apylinkės teisme gautas 2017 m. vasario 20 d. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 1/3 iš atsakovės ieškovui priteistina 483,33 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8. Apeliacinius skundus pateikė atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kauno apygardos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Apeliantės prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniai skundai grindžiamai šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo trukmės. Iš dalies tenkindamas ieškinį, teismas rėmėsi vienintele aplinkybe, kad nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau šis faktas nėra tokio masto ir tokios reikšmės, kad jo konstatavimas sukeltų valstybei deliktinę civilinę atsakomybę. Baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu truko nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2014 m. vasario 18 d. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai didžiąją šio termino dalį intensyviai dirbo, tikslu pareikšti ieškovui įtarimus arba nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl nesutiktina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Per minėtą laikotarpį ikiteisminiame tyrime buvo išsireikalauta papildoma rašytinė medžiaga, apklaustas liudytoju R. R. bei atliktas objektų tyrimas. Įtariamieji – ieškovas ir R. D. atsisakė duoti parodymus. Galutiniam procesiniam sprendimui priimti, prokurorui buvo būtina išsamiai susipažinti su bylos medžiaga bei ją nuodugniai išanalizuoti, o įvertinant bylos apimtį ir sudėtingumą tam buvo reikalingas ganėtinai ilgas laikotarpis. Taigi, minėtiems veiksmams atlikti sugaištas 1 metų 4 mėnesių 14 dienų laikotarpis nepagrįstai teismo buvo pripažintas kaip pernelyg ilgas. Savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmuose nebuvo, o ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į jo sudėtingumą (tiek faktinių bylos aplinkybių, tiek teisės taikymo aspektu) bei itin didelę apimtį, neužtruko pernelyg ilgai.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Teismas netinkamai nustatė valstybės civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, grindžiamą nepateisinamai ilga proceso trukme, neprivalo įrodyti pareigūnų kaltės, tačiau neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas netinkamai pasinaudojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, kaip precedentu, taikytinu neturtinės žalos ieškovui padarymo faktui pagrįsti. Faktinės aplinkybės minėtoje byloje nelaikytinos analogiškomis nagrinėjamai bylai. Ieškovas neįrodė žalos, o naudodamasis bendrojo pobūdžio, deklaratyviais teiginiais bei apsiribojęs CK 6.250 straipsnio 1 dalies citavimu, patirtai žalai pagrįsti rėmėsi išimtinai neturtinės žalos prezumpcija. Teismas nepagrįstai sprendimo vykdymą pavedė tik Teisingumo ministerijai. Šiuo atveju neteisėti veiksmai buvo konstatuoti tik dėl ikiteisminio tyrimo trukmės ir procesinių veiksmų neatlikimo atitinkamame laikotarpyje, todėl jeigu teismas ir nustatytų valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, turėtų nurodyti, dėl kokių institucijos (pareigūnų) veiksmų ieškovui padaryta konkreti neturtinė žala.

1.3. Teismas nepagrįstai nevertino, jog ieškovas ikiteisminio tyrimo metu neteikė skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, kas rodo, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovas neturėjo pretenzijų dėl galimo ikiteisminio tyrimo trukmės. Teismas nepagrįstai atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentus, kad ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė ir paties ieškovo veiksmai, nes jis atsisakė teikti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Šios teisės nereikia suabsoliutinti, nors įtariamojo bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis yra neprivalomas, tačiau jo stoka gali prisidėti prie proceso prailginimo.

1.4. Ieškovas į Kauno apylinkės teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2017 m. vasario 17 d., t. y. praėjus 3 metams nuo Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. vasario 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-9-00014-12. Šios aplinkybės kelia abejonių, ar teismas tinkamai vertino ieškovo dvasinių išgyvenimų mastą. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek apskritai neturtinės žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Sprendime apsiribojama tik įstatyminių nuostatų, apibrėžiančių neturtinės žalos sąvoką, ir teismų praktikos citavimu, tačiau jų nesusiejant su konkrečia Ieškovo situacija. Teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovas laikotarpyje, kol vyko ikiteisminis tyrimas, dirbo tą patį darbą, ieškovo vaikai gimė dar iki baudžiamojo proceso pradžios, medicininių dokumentų, patvirtinančių teiginius apie sveikatos pablogėjimą, pateikta nebuvo, nors neturtinė žala buvo siejama ir su laikinu nuosavybės teisių ribojimu, tačiau šios procesinės prievartos priemonės taikymas nebuvo kvestionuojamas. Teismas, priteisdamas 1/3 reikalaujamos neturtinės žalos sumos ir tokio sprendimo visiškai nemotyvuodamas, nesilaikė reikalavimų, keliamų teismo sprendimo pagrįstumui bei nuoseklumui.

1.5. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atstovų argumentų dėl palūkanų. Valstybė jokios vykdytinos piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu neturėjo, todėl negalėjo būti praleistas terminas piniginės prievolės įvykdymui, o reikalavimas priteisti palūkanas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

9. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus tenkinti.

10. Ieškovas V. B. atstovaujamas advokato Aurimo Naviko atsiliepime į atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodė:

Šalies argumentai

3.1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas ieškovo atsisakymą duoti parodymus ikiteisminiame tyrime turėjo vertinti kaip elgesį, darantį įtaką proceso trukmei. Teismas įtariamojo atsisakymo duoti parodymus reikšmę vertino remdamasis tiek Europos žmogaus teisių teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurias asmeniui negali būti priekaištaujama dėl sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Nesutiktina su apeliančių teiginiu, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00014-12 nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad aukščiau nurodytu laikotarpiu būtų buvę atliekami kokie nors proceso veiksmai, susiję su FNTT apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apie detalių įsigijimą tikslinimu. Be to, nurodyti proceso veiksmai – liudytojo R. R. apklausa ir objektų tyrimas – buvo atlikti arba paskutinę pastarojo laikotarpio dieną, arba jau po jos, todėl tų veiksmų atlikimo faktas teismo išvados, kad nepateisinamai ilgai nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, esmės nekeičia, o teiginiai, kad galutiniam procesiniam sprendimui priimti prokurorui buvo būtina išsamiai išanalizuoti bylos medžiagą ir kad tam buvo reikalingas beveik 1 metų 4 mėnesių ir 14 dienų laikotarpis, yra nepagrįsti tiek dėl to, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prokuroras tuo laikotarpiu ją nuodugniai analizavo, tiek dėl to, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad susipažinimui su byla reikėjo tiek laiko, tiek dėl to, kad toks laikotarpis susipažinimui su byla ir jos analizei yra tiesiog neprotingas. Atsižvelgiant, kad ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildino iš neteisėto atsakovės neveikimo, o atsakovė įrodinėjo veikusi tinkamai, ieškovo nepasinaudojimas BPK numatytomis teisėmis nepaneigia atsakovės pareigos įrodyti, kad ji laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. veikė tinkamai, todėl atsakovei tokios pareigos neįvykdžius teismas pagrįstai jai taikė neigiamas tokios pareigos neįvykdymo pasekmes.

3.2. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad ieškovas neįrodė patyręs neturtinės žalos, nors apeliantės nepaneigė ieškinyje nurodytų dvasinių išgyvenimų patyrimo fakto. Net be medicininių dokumentų bet kuriam vidutinio išprusimo žmogui yra žinoma, kad ilgalaikis gyvenimas tokioje būsenoje blogina savijautą, neleidžia patirti gyvenimo pilnatvės jausmo ir yra kenksmingas psichinei žmogaus sveikatai, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas dėl nepagrįstai ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso patyrė neturtinę žalą. FNTT nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017 pateikti išaiškinimai šiai bylai neturi precedentinės galios, kadangi nagrinėjamos bylos ir minėtos kasacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nesutampa.

3.3. Sprendime išsamiai nurodyta, kokie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai buvo taikomi, kokios aplinkybės buvo vertinamos ir kokia teismų praktika buvo remiamasi nustatant neturtinės žalos dydį. Ginčo šalių teisinius santykius reglamentuoja ne viešosios, o civilinės teisės normos, todėl skundų argumentai dėl palūkanų netaikymo viešojoje teisėje, šiam ginčui yra teisiškai nereikšmingi. Sprendimas priteisti procesines palūkanas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Procesinės palūkanos priteistos pagrįstai.

3.4. Teisingumo ministerijos reiškiamas nesutikimas, kad sprendimo vykdymas yra pavestas tik jai, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ reglamentuoja sprendimo vykdymui neaktualius klausimus, todėl jis nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

12. Nagrinėjimu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovo V. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatyta.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

13. Nagrinėjant bylą nustatytos šios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui:

- Ieškovui 2006 m. kovo 24 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10002-06 buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK (duomenys neskelbtini) dalyje, padarymo;

- Ieškovui 2009 m. sausio 7 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11007-07 buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK (duomenys neskelbtini) dalyje, padarymo;

- Ieškovui 2010 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11007-07 buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK (duomenys neskelbtini) dalyje, padarymo.

- Kauno apygardos prokuratūra 2012 m. vasario 23 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11007-07 nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje padarymo, ieškovui nepadarius šio nusikaltimo; iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-1-11007-07 išskyrė ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00014-12 dėl trijų įtariamųjų: ieškovo, R. D. ir T. N. nusikalstamų veikų, numatytų BK (duomenys neskelbtini) dalyje;

- Kauno apygardos prokuratūra 2013 m. sausio 18 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-1-10002-06 išskyrė atskirą medžiagą dėl įtariamųjų ieškovo V. B. ir T. N. nusikalstamų veikų, numatytų BK (duomenys neskelbtini) dalyje ir prijungė ją prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00014-12;

- Kauno apygardos prokuratūra 2014 m. vasario 18 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00014-12 dėl ieškovo nusikalstamų veikų, numatytų BK (duomenys neskelbtini) dalyje, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui;

- Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006 m. kovo 24 d. ir truko iki 2014 m. kovo 20 d. Bendra ikiteisminio tyrimo trukmė 7 metai 11 mėnesių 20 dienų;

- Ieškovo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-0014-12 buvo susijęs su dar trimis ikiteisminiais tyrimais: Nr. 06-1-10002-06, Nr. 06-1-11007-07 ir Nr. 06-1-01018-09;

- Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti 23 liudytojai, įtarimai pareikšti 6 asmenims. Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2014 m. sausio 21 d. devynis kartus buvo prašoma pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą;

- Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2014 m. sausio 21 d. buvo atlikti sekantys veiksmai:

a) Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2012 m. kovo 13 d. išsiuntė FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos viršininkui ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 06-1-11007-07 ir prašė pagal 2012 m. vasario 23 d. nutarimą organizuoti ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00014-12 atskyrimą ir ikiteisminio tyrimo atlikimą;

b) FNTT 2012 m. birželio 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama pateikti galutinio procesinio sprendimo, priimto ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-101018-09, kopiją, kurią gavo 2012 m. birželio 26 d.;

c) 2013 m. lapkričio 4 d. buvo apklaustas liudytojas R. R.;

d) 2013 m. lapkričio 8 d. suformuluota užduotis specialistams atlikti objektų tyrimą, išvada gauta 2013 m. lapkričio 27 d. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2014 m. vasario 18 d.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų

14. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.

15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Taigi, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima.

16. Pagal CK 6.272 straipsnyje įtvirtintą deliktą gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė tik neturtinės žalos atlyginimo, kuris grindžiamas iš esmės vienintelio pobūdžio argumentais, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.

17. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nustatęs, kad ieškovas įrodė, jog paskutinius du ikiteisminio tyrimo metus iš esmės nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai; dėl tęstinio pažeidimo trunkančio 1 metus 4 mėnesius 14 d., ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ir tai neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, reputaciją, kas iš esmės vertintina kaip neturtinė žala.

18. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, taip pat apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos pozicija vertinant susiklosčiusią situaciją.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-399-687/2016).

20. Tai, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.

21. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Taigi, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, jog net ir išteisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti nuo pradžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007;2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; kt.). Be to, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese Kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, vertintina kaip ir kiek proporcingai ikiteisminio tyrimo veiksmai suvaržė asmens teises, kiek tai truko, kokias pasekmes turėjo ir pan.

23. Pagal BPK 2 straipsnį, 171 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, jis paprastai yra pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, nes faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos. BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.).

24. Byloje nustatyta, kad buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, kuriuose ieškovui buvo pareikšti įtarimai: 2006 m. kovo 24 d. ieškovui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10002-06 dėl (duomenys neskelbtini); 2009 m. sausio 7 d. ieškovui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11007-07 dėl (duomenys neskelbtini); 2010 m. rugpjūčio 19 d. ieškovui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11007-07 dėl (duomenys neskelbtini).

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo uždelstas ir neefektyvus, nes sujungtame ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00014-12 nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, šis ieškovo teisių pažeidimas buvo tęstinis, t. y. truko 1 metus 4 mėnesius 14 dienų, ieškovo ar jo gynėjo elgesys ikiteisminiame tyrime neturėjo įtakos proceso trukmei, ieškovui buvo apribota teisė laisvai judėti, apribotos nuosavybės teisės, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2014 m. sausio 21 d. ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas 9 kartus, tačiau jo metu atlikti vos trys ikiteisminio tyrimo veiksmai

26. Apeliančių nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai turėjo išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes, nes tyrimas buvo didelės apimties, pradėtas kelių asmenų atžvilgiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo vilkinimo ar uždelsimo.

27. Iš prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, kurios truko nuo 2004 m. lapkričio mėnesio iki 2006 m. liepos 31 d.; nusikalstamos veikos buvo vykdomos organizuotoje grupėje, kartu su dar devyniolika asmenų. Ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu įgytų Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų įteisinimo, didelės vertės mokesčio prievolės valstybės biudžetui sumokėjimo išvengimo, pasinaudojant suklastotais dokumentais ir fiktyviais sandoriais tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio ūkio subjektų aštuoniolikos juridinių asmenų); ikiteisminio tyrimo metu du kartus buvo apžiūrėtos UAB „Plungės Bioenergija“ teritorija ir patalpos, kratos metu paimta apie 2 000 įvairių dokumentų; UAB „Aleksimas“ patalpose buvo atliekamos kratos metu taip pat buvo paimta apie 2 000 įvairių dokumentų; ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du objektų tyrimai, specialistams buvo perduota apie 6000 tūkstančius įvairių dokumentų; ikiteisminių tyrimo medžiagą sudarė 42 tomai; ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti 23 liudytojai, įtarimai pareikšti 6 asmenims. Taigi, šiuo atveju baudžiamojo proceso trukmė yra pateisinama.

28. Įvertinus ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas dėl šešių asmenų buvo sudėtingas, didelės apimties, gautą informaciją reikėjo susisteminti ir spręsti dėl to, ar yra nusikalstamas veikas individualizuojančių požymių. Įvertinus gautos operatyvinės informacijos apimtį, asmenų, kurių atžvilgiu taikyti veiksmai, skaičių, darytina labiau tikėtina išvada, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai viso ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2014 m. sausio 21 d. savo pareigas vykdė laikydamiesi įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, veikė atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad ikiteisminis tyrimas vyktų sklandžiai. Šiuo atveju sutiktina su apeliantėmis, kad pats ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neskundė, neprašė nutraukti ikiteisminio tyrimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

29. Nagrinėjamu atveju, reikšminga yra ir tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo nusikalstamų veikų buvo nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, kad ieškovas nesiekė bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, atsisakydamas duoti parodymus, todėl viena ta aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai savaime nereiškia, kad buvo delsiama atlikti ikiteisminį tyrimą ir buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad toks laikotarpis pats savaime nėra kriterijus, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti veiksmų (neveikimo) neteisėtumą. Tokiu būdu šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti valstybės pareigūnų veiksmai yra neteisėti civilinės atsakomybės taikymo prasme.

30. Ieškovui neįrodžius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 178 str., CK 6.246 str.), žalos atlyginimas negalimas, nes nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti.

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokurorų neteisėtus veiksmus (neveikimą), turėjusių esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat įrodė, kad jam dėl šio baudžiamojo proceso buvo padaryta neturtinė žala. Nesant bent vienos iš būtinų sąlygų, nėra pagrindo taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnį, todėl apelianto ieškinys tenkintas iš dalies neteisėtai ir nepagrįstai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė