- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- e2YT-8334-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00917-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, R. M.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. V., kreipdamasi pareiškimu į teismą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos V. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad V. M. turėjo tris vaikus: pareiškėją, R. M. ir G. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). G. M. vaikų neturėjo, nebuvo santuokoje. Nurodė, kad V. M. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po V. M. mirties paveldėjimo byla notarų neužvesta.
3. Nurodo, kad V. M. buvo susituokusi su V. M., jų santuoka buvo nutraukta. Po V. M. mirties palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėjusi valdyti palikėjos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Paaiškino, kad V. M. nuosavybės teise turėjo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas VĮ Registrų centre registruotas V. M. vardu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad mirus V. M. (duomenys neskelbtini), pareiškėja priėmė butą, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Po mamos mirties stengėsi išsaugoti butą, ūkinį pastatą. Šį butą tvarko bei prižiūri iki šiol. Paaiškino, kad pradėjo remontuoti butą: balino kambario lubas, įdėjo langą, lakavo buto sienas, kurios buvo medinės, nudažė grindis, pečių.
4. Pareiškėja nurodo nepateikusi pareiškimo notarų biurui palikimui priimti po V. M. mirties. Žemės sklypas po gyvenamuoju namu, kuriame yra butas, yra neprivatizuotas, jis yra valstybės nuosavybė. V. M. butas yra daugiabučiame gyvenamajame name. Nurodė, kad susitvarkiusi paveldėjimo teisės dokumentus, turės galimybę pradėti žemės įteisinimo reikalus kartu su kitais butų savininkais. Pažymėjo, kad ginčo su suinteresuotais asmenimis ir kitais trečiaisiais asmenimis dėl palikimo priėmimo nėra. Pareiškėja nurodo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus atlikusi iš karto ir iš šių veiksmų visi aplinkiniai suprato, kad pareiškėja priėmė palikimą (el. b. l. 1-2).
5. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus motinai, ji pradėjo mokėti visus mokesčius – už žemę, vandenį, šiukšles, elektrą. Nurodė, kad bute darė remontą, dažė, tvarkė. Prieš mirtį motina gyveno (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad kurį laiką pareiškėja gyveno nurodytu adresu, apie 5-6 metus. Paaiškino, kad nei sesuo R. M., nei kažkas kitas neturėjo pretenzijų dėl palikimo priėmimo.
6. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės atkartojo pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja mokėjo mokesčius, nebuvo susidariusių skolų.
7. Suinteresuotas asmuo byloje R. M. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant. Prašyme suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad ginčo dėl palikimo priėmimo nėra ir prašo tenkinti pareiškėjos prašymą (el. b. l. 97).
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs pranešimo dėl palikėjos V. M. palikimo perėjimo valstybei. Nurodė neprieštarausiantis pareiškėjos prašymo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (el. b. l. 78-80).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
9. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).
13. Nagrinėjamu atveju po motinos V. M. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja paveldėjo po motinos mirties likusį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Pareiškėjos motina V. M. testamento po savo mirties nepaliko, ką patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. liepos 15 d. Testamentų registro išrašas (el. b. l. 7). Mirties įrašas Nr. 571 ir Mirties išrašas Nr. 423 patvirtina, kad pareiškėjos brolis G. M. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8, 9). 2004 m. liepos 30 d. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad J. V. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. liepos 19 d. išrašas patvirtina, kad palikėjai V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10-16).
14. Pareiškėja kartu su suinteresuotu asmeniu R. M. yra pirmos eilės įpėdinės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo nurodė neprieštaraujanti, kad būtent pareiškėja priimtų palikimą, taip pat nesant kitų įpėdinių, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po V. M. mirties.
15. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 13 punkte, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. tvarkė likusį butą, ūkinius pastatus, mokėjo sąskaitas už komunalinius patarnavimus. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti mokėjimo kvitai už komunalinius patarnavimus laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2011 metų (el. b. l. ), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 30 d. pažyma apie tai, kad J. V. tvarko ir prižiūri motinos V. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 96), taip pat teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos paaiškinimai. Pareiškėja taip pat saugo likusius po motinos mirties dokumentus (el. b. l. 17-24). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėja perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.
16. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 15 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja po motinos mirties prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
17. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. V. priėmė palikimą po savo motinos V. M. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. M. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi V. M. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. M. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.