Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-214-859/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-24
Bylos Nr.
1-214-859/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15106-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-214-859/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15106-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.20.13.; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

sekretoriaujant Dainorai Šuopytei, Gintarei Cicėnaitei, Evelinai Verbickaitei, Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamajam D. M.,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 30 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, D. M. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės;

Žemesnės instancijos teismas

3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 4 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir 290 straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, D. M. paleistas lygtinai, neatlikus 7 mėnesių 6 dienų bausmės dalies;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 2019 m. liepos 4 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; konfiskuota automobilio vertė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės

D. M. 2022 m. gegužės 1 d. apie 11.19 val., Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, ties pastatu Nr. 154,, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

D. M. tyčia vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2019 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą ketverius metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), nes tyčia šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo metu jos nevykdė, piktybiškai ir sistemingai naudojosi kelių transporto priemonėmis: 2020 m. spalio 19 d. apie 11.00 val., Vilniuje, Saulėtekio al. 57, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, nepasirinkęs saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės bortelį, dėl to, administracinio nusižengimo medžiagoje, jam buvo paskirta 500 eurų bauda; 2021 m. vasario 26 d. apie 17.06 val., Vilniaus r. Egliškių k. Mokyklos g. 2B, vairavo transporto priemonę „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, važiuodamas atbulas, kliudė ir apgadino automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio pasišalino, dėl to administracinio nusižengimo byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai paskyrė administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 36 mėn. laikotarpiui, nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2024 m. birželio 7 d.; 2021 m. gruodžio 5 d. apie 15.15 val., Vaivos g. 24, Vilnius, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,97 promilių girtumas, dėl to, administracinio nusižengimo medžiagoje jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas, teisė vairuoti transporto priemones 48 mėn., laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2026 m. sausio 19 d.; 2022 m. gegužės 1 d. apie 11.19 val., Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, ties pastatu Nr. 154, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, o po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus. Prokuroras sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, liudytojai nebūtų apklausiami, nes veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Teismas, nustatė, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje 2023 m. sausio 17 d. pripažino savo kaltę, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad automobilis „Opel Zafyra“ yra jo pažįstamos M., ji duoda jam automobilį kai reikia. Automobilį, su kuriuo važiavo įvykio metu 2022 m. gegužės 1 d. paėmė iš M. namų, (duomenys neskelbtini), iki kur nuo jo gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai skolinosi automobilį, buvo savo namuose. M. davė automobilį, nes yra geras pažįstamas. Asmeniškai paprašė M. automobilio. Iki M. pasiimti automobilio važiavo autobusu. Su M. automobiliu norėjo važiuoti nupirkti gėlių (duomenys neskelbtini). Paėmė automobilį, kuris stovėjo su rakteliais viduje, nes M. jam paliko su raktelius jau automobilio viduje. Automobiliu važiavo į parduotuvę Naujojoje Vilnioje. Važiuojant iš parduotuvės „Lidl“, Stepono Batoro g. jį sustabdė pareigūnai. davė prasipūsti. Jis buvo vienas išgėręs degtinės. Neprisimena kiek vartojo alkoholio tą dieną. Išvažiavo iš namų jau išgėręs. Įvykio metu pripūtė 1,71 promilių kažkur. Kada nustojo alkoholį vartoti neprisimena. Įvykio dieną vartojo degtinę. Nesididžiuoja, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Nepripažįsta, kad (duomenys neskelbtini). Alkoholio nevartoja kasdien, tik savaitgaliais ar per šventes. Gėles (duomenys neskelbtini) parvežė, bet be automobilio. Pažįstama M. jam nieko gero po įvykio nepasakė. Tuo metu neturėjo teisių vairuoti transporto priemonę. Niekada nėra turėjęs teisių variuoti transporto priemonę. Negali paaiškinti kodėl esant teistumui sugebėjo padaryti tokią pačią nusikalstamą veiką. Jo pažįstamą M., kuri jam davė automobilį, pažįsta daug metų. Normaliai bendrauja su M., ji pas juos su (duomenys neskelbtini) ateina. Pirmais kartais M. tikrai nežinojo, kad jis neturi teisių vairuoti transporto priemonę. Dar vieną automobilį „Opel“ yra paėmęs iš pažįstamos M. prieš daug metų, su juo atsitrenkė į kelio atitvarą. Jau nebeduoda M. jam automobilių.

Jį sustabdė, nes tikriausiai buvo iškvietimas. Gal norėjo sustabdyti jį. M. automobilio raktelius jam yra davusi du kartus. Paskambino M. ir pasakė palikti raktelius automobilyje ir viskas. Ankstesnės baudos nėra sumokėtos. Dirba (duomenys neskelbtini). Neišeina jam baudų sumokėti, nes yra nedirbantis. Su viskuo sutinka.

Automobilis „Renault Espace“ yra jo pažįstamos. Automobilis „Opel Vectra“, kurį vairavo 2020 m. spalio 19 d., yra M. Prieš įvykį M. jam davė automobilį „Opel Vectra“. M. davė automobilį ir viskas, jis jai nesakė, kad padarė administracinį nusižengimą su automobiliu „Renault Espace“. Nežino, kieno yra automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo 2021 m. vasario 26 d., tai yra jo pažįstamo. Automobilį „Peugot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo 2021 m. gruodžio 5 d.

Nežino ir negali paaiškinti kodėl ima svetimus automobilius ir vairuoja neblaivus. Suvokia, kad neturi teisių vairuoti transporto priemonę, ir ši teisė yra atima Teismo sprendimais. Negali paaiškinti kodėl taip elgiasi. Nuo (duomenys neskelbtini) nesutiktų.

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gegužės 20 d. apklaustas įtariamuoju D. M. su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltę pripažino visiškai. Motinos dienos išvakarėse gėrė degtinę. Atsikėlęs ryte, jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs ir, kadangi tai buvo Motinos diena, nusprendė nuvažiuoti nupirkti gėlių (duomenys neskelbtini). Parduotuvė nuo jo buvo maždaug (duomenys neskelbtini) atstumu, todėl paskambino pažįstamai M., ir paprašė paskolinti jam automobilį, kad galėtų nuvažiuoti nusipirkti gėlių. Jie sutarė, kad M. paliks raktus automobilyje, o jis, atėjęs į kiemą, paims automobilį. M. nežinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti, todėl leido pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu. Apie 10 val., jis nuėjo paimti automobilio „Opel Zafira“. Šiuo automobiliu nuvažiavo iki „Lidl“ parduotuvės, esančios Naujoje Vilnioje, nusipirko gėlių ir prie parduotuvės sutiko pažįstamus – S., S., A. ir dar vieną vyrą, kurio jis nepažįsta. Jie įsikalbėjo, pasakė, kad važiuoja namo link karjero, paprašė jo, kad jis juos pavežtų. Jis sutiko. Jie nežinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti ir nesuprato, kad yra pagiringas, nors to fakto jis ir pats nesuprato. Jie visi įlipo į automobilį, jis atsisėdo už vairo ir vos išvažiavo iš „Lidl“ stovėjimo aikštelės, kai jam iš paskos privažiavo policijos automobilis, pareigūnai liepė jam sustoti. Jis sustojo, prie jo priėjo policijos pareigūnė, patikrino jo dokumentus ir patikrino jo blaivumą, jis pripūtė vieną kartą 1,75 promilių. Jis prisipažino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, tik galvojo, kad yra jau pakankamai blaivas vairuoti. Taip pat pareigūnai nustatė, kad jam yra atimta teisė vairuoti, todėl jam buvo surašytas administracinės teisės protokolas už automobilio vairavimą neturint tam teisės. Negalėjo paaiškinti, kodėl vairavo automobilį, nors puikiai žino, kad to daryti kol kas negali, nes jam yra atimta teisė vairuoti. Taip pat pareigūnai paskambino M. ir jai gražino jos automobilį. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 47).

Apklaustas įtariamuoju 2022 m. birželio 21 d., parodė, kad 2019 metais Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones 4 metus. Jis tą suprto ir suvokė, tačiau vis atsirasdavo nenumatytų aplinkybių, kai jam buvo būtina kažkur nuvažiuoti. 2020 metais, jam reikėjo skubiai nuvažiuoti, tad pasiskolino automobilį „Opel Vectra“, iš pažįstamos M. M. Ji nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, ir kad jam apskritai yra uždrausta vairuoti transporto priemones, tad ji jam leido pasinaudoti jos automobiliu. Bevažiuojant Saulėtekio alėja, Vilniuje, minėtame automobilyje sulūžo granata ir nukrito ratas, tad įsirėmė į bordiūrą. Tuo metu, pro šalį važiavo kelių prižiūrėtojai ir iškvietė policijos pareigūnus, nes dėl įvykusio eismo įvykio buvo apgadintas bordiūras. Dėl šio įvykio jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda <...> po to įvykio, M. nesužinojo arba nesuprato, kad jam yra atimta teisė vairuoti. 2021 metais, jis pasiskolino iš draugo A. G. jo automobilį „Opel“, nes vėl reikėjo kažkur skubiai nuvažiuoti, nors ir suprato, kad jam negalima vairuoti transporto priemones. A. nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, todėl ramiai paskolino jam savo automobilį. Buvo jau link vakaro, jis išvažinėjo iš parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikštelės, esančios Mokyklos gatvėje, Egliškių kaime ir, apsisukdamas, užkabino kitą automobilį. Nepajuto, kad apsisukdamas užkabino kitą automobilį, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Netrukus nustatė, kas vairavo ir jam paskambino iš policijos, todėl kitą dieną, jis nuvyko į policiją, kur jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, paskirta baudai. Po to įvykio, A. sužinojo, kad jam yra uždrausta vairuoti ir daugiau niekada jam automobilio neskolino. 2021 metų gruodžio mėnesį, jam vėl reikėjo kažkur skubiai nuvažiuoti, tad atsisėdo už savo automobilio „Peugeot“, vairo. Jis minėtą automobilį pirko kaip metalo laužą, norėjo išparduoti detalėmis, tačiau dar važiavo ir kadangi jam skubiai reikėjo kažkur nuvažiuoti, nusprendė nuvažiuoti minėtu automobiliu. Tą kartą, jis suvokė, kad buvo ir išgėręs ir jam buvo uždrausta vairuoti, tačiau nusprendė vis tiek atsisėsti už automobilio vairo ir buvo sustabdytas, patikrinta policijos pareigūnų ir jam buvo nustatytas girtumas. Paskutinį kartą, jis buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę šių metų gegužės mėnesį. Jis suvokė, kad jam yra paskirta tiek administracinio poveikio priemonė, tiek baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, bet galvojo, kad greitai nuvažiuos sutvarkyti reikalų ir niekas nepastebės. Labai gailisi dėl savo elgesio <...> (b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gegužės 18 d. apklausta liudytoja K. Č. parodė, kad jai dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) D. K., 2022 m. gegužės 1 d., patruliuojant nustatytame maršrute, apie 11.20 val. pastebėjo automobilį „Opel“, kuris įtartinai manevravo, todėl buvo nuspręsta jį sustabdyti, patikrinimui. Sustabdžius automobilį, už jo vairo buvo asmuo, vardu D. M., kurio akys buvo paraudusios, kalba nerišli ir sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad vartojo vakare ir yra praėję jau daug laiko. Buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą. D. M. neprieštaravo, elgėsi ramiai. Abu kartus jis pripūtė virš 1,5 promilės. Patikrinus jį registre, buvo nustatyta, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės, todėl jam buvo surašytas administracinės teisės protokolas už automobilį vairavimo neturint teisės vairuoti. Taip pat buvo nustatyta, kad automobilis priklauso kitam asmeniui, todėl buvo susisiekta su automobilio savininke, kuri atvyko ir pasiėmė automobilį, automobilio savininkė nepaaiškino, kaip jai priklausantis automobilis atsidūrė pas D. M. Su D. M. automobilyje dar buvo 4 asmenys, jų asmens duomenų neužsirašė (b. l. 31).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gegužės 30 d. apklausta liudytoja M. M. parodė, kad pažįsta D. M. apie (duomenys neskelbtini), kažkada nuomojo jam butą, taip ir susipažino. Nuo to laiko ji ir jos (duomenys neskelbtini) su juo bendrauja, jis kartais atvažiuoja į svečius, jų santykiai yra draugiški, grįsti pasitikėjimu. Šiuo metu, D. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš mėnesį, savaitgalį, ryte, kai ji dar miegojo, į jos mobiliojo ryšio telefoną jai paskambino D. M. ir paprašė paskolinti jai priklausantį automobilį „Opel Zafira“. Prieš tai jis niekada nėra prašęs paskolinti jam automobilį. Kiek žino, jis vairuotojo pažymėjimą turėjo iki tol, kol jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nežinojo, kad vairuotojo pažymėjimas yra iš jo atimtas. Ji labai nesigilino, kur jis nori važiuoti. D. M. balsas nesukėlė jai įtarimų, kad jis gali būti neblaivus, be to, ji pati buvo apsimiegojusi. Ji jam pasakė, kad jis gali pasinaudoti jos automobiliu, o raktus paliks atrakintame automobilyje, nes ketino toliau miegoti. Kada D. atėjo ir kaip jis paėmė automobilį, ji nematė ir negirdėjo, nes tuo metu miegojo. Niekas iš namiškių, (duomenys neskelbtini), nematė kaip D. paėmė automobilį ir išvažiavo. Apie 13-14 val., policija jai pranešė, kad D. M. sulaikytas neblaivus, vairuojantis jai priklausantį automobilį, tad turėjo atvažiuoti atsiimti automobilio. Atvažiavus pareigūnų nurodytu adresu, ji parodė automobilio dokumentus ir negalėjo atsiimti automobilį, kadangi tuo metu pati buvo vartojusi alkoholį, D. surado blaivų vairuotojų, kuris parvairavo jos automobilį namo. Ji nežinojo, kad D. neturi teisės vairuoti, nes žinojo, kad ankščiau jis vairavo automobilį, <...> jis (duomenys neskelbtini) gyvena, visada (duomenys neskelbtini), kiek žino, savo automobilio jis neturi. Ji nežinojo, kad tą dieną jis buvo neblaivus, ji juo pasitikėjo (b. l. 36).

Objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota „Body“ kameromis padaryto vaizdo įrašo apžiūra:

- vaizdo įrašas „202_0501_1154_010“ - apatiniame kairiajame kampe yra matomas užrašas VLN_PR_60E510 vaizdo įrašo pradžioje matoma data ir laikas 2022/05/01 11:18:53. Vaizdo įrašo pradžioje girdima, kaip pareigūnė prieina prie automobilio, prisistato ir paklausia ar vartojo šiandien alkoholį, atsakymas negirdimas, bet pareigūnė pasikartoja „Ne?“. Po ko paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą, atsakymas nesigirdi, bet pareigūnė vis perklausia, „nėra?“, „neturit?“, „atimta?“, po ko, girdimas vyriškas balsas „nebuvo“, pareigūnė vėl paantrina ir „nebuvo“. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras - D. M. Į pareigūnės klausimą kada vartojo alkoholį šis atsako, kad „ryte“. Netrukus D. M. duodama papūsti į alkotesterį, jis papučia, jam yra parodomas rezultatas, bet vaizdo įraše nesimato, rezultatas yra neįgarsinamas, tik pareigūnas paprašo atiduoti jam automobilio raktus;

- vaizdo įrašas „202_0501_114101_011“ - apatiniame kairiajame kampe yra matomas užrašas VLN_PR_60E510 vaizdo įrašo pradžioje matoma data ir laikas 2022/05/01 11:40:57. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip D. M. pučia į alkotesterį. Pareigūnas pasižiūrėjęs į alkotesterį įgarsina „1,76“, vaizdo įraše alkotesterio rezultatai nesimato (b. l. 34-40).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. gegužės 1 d. 11.19 val., jam nustatytas 1,72 promilių girtumas, o 2022 m. gegužės 1, d. 11.40 val., nustatytas 1,76 promilių girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas buvo galiojantis (b. l. 11, 12, 13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole aprašytas automobilis, „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-19).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės „Opel Zefira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra M. M. (b. l. 20).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Opel Zefira“, kurios techninia parametrai analogiški automobilio „Opel Zefira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parametrams, kaina Lietuvoje su PVM - 2500 eurų (b. l. 21).

Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis šiame baudžiamajame proceso pripažino automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo esant neblaiviam faktą. Neblaivumą nustatė kaltinamąjį sustabdę policijos patruliai, kurie apie įvykio aplinkybes nurodė ir apklausoje. Kaltinamojo neblaivumo patikrinimas ir nustatytas rezultatas užfiksuotas ir apžiūrėtais policijos patrulių darytais vaizdo įrašais. Automobilio skolinimo kaltinamajam faktą ikiteisminiame tyrime patvirtino ir automobilio savininkė M. M. Pastarosios apklausti teisme dėl automobilio perdavimo kaltinamajam apklausti nepavyko, nes pastaroji vengė savo pareigos atvykti į teismą, dėl ko jai ne kartą buvo taikytos procesinės prievartos priemonės (bauda, vesdinimas), o galiausiai, buvo paskirta ir pati griežčiausia procesinė prievartos priemonė – 2 (dviejų) parų areštas (BPK 142 straipsnis, 163 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Aptartus šioje byloje ištirtus įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad D. M. 2022 m. gegužės 1 d. apie 11.19 val., Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, ties pastatu Nr. 154, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. M. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ketverius metus. Ikiteisminiame tyrime D. M. nurodė, kad <...> 2019 metais Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones 4 metus. Jis tą suprato ir suvokė, tačiau vis atsirasdavo nenumatytų aplinkybių, kai jam buvo būtina kur nors nuvažiuoti. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir teisiamajame posėdyje.

Pažymėtina, kad kaltinamasis po paskirtos jam baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, vairavo automobilį net tris kartus (vieno iš jų metu, buvo nustatytas 0,97 promilių neblaivumas), o ketvirtojo karto metu, kaltinamajam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir ženkliai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą. Šiuo atveju, toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis piktybiškai vengia vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairuoja neturėdamas tokios teisės ir tai daro būdamas neblaivus, tokiu būdu demonstruoja akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimui dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir jos vengė. Taigi ši D. M. veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Todėl kvalifikuota teisingai.

III. Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių

Spręsdamas dėl bausmių D. M. skyrimo teismas atsižvelgia (BK 54 straipsnio 2 dalis) į tai, kad jo padarytos dvi nusikalstamos veikos – baudžiamasis nusižengimas teisingumo srityje ir nesunkus nusikaltimas transporto saugumo srityje. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, draudimą naudotis tokia teise piktybiškai nuolat pažeidinėjo, kol galiausiai ir vėl buvo sustabdytas vairuodamas neblaivus 2022 m. gegužės 1 d.

D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, nes pastarojo prisipažinimas nėra niekuo vertas. Pirmiausia, atkreipiamas dėmesys, kad ir be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės buvo nustatytos policijos patrulių, kurie savo greitu reagavimu užkardė negrįžtamų pasekmių galimą keliamą dėl neblaivaus vairuotojo keliamo pavojaus kitiems asmenims bei pačiam neblaiviam vairuotojui. Be to, nėra pagrindo konstatuoti ir faktą, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, nes jo charakterizuojantys duomenys, ypač tie, kurie apibūdiną jo pomėgį vis vairuoti automobilį, kai tokia teisė jam ne kartą atimta ir administracinių nusižengimų teisenoje, paneigia vien tik žodžiais teismui išreikštą apgailestavimą, kuris veikiausiai labiau sietinas su apgailestavimu, kad buvo policijos sustabdytas. Antra. Kaltinamasis teisme neigė (duomenys neskelbtini), pateikdamas tik subjektyvią nuomonę tuo klausimu. Nesutiko ir (duomenys neskelbtini) laisvanoriškai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. M. (duomenys neskelbtini) amžiaus, SODROS duomenimis nedirba, anksčiau teistas ne kartą už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. M. baustas daug kartų už administracinius nusižengimus, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą, nėra. Kaltinamasis už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau buvo baustas paskiriant arešto bausmę bei laisvės atėmimo bausmę, tačiau paskirtos bausmės kaltinamojo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – trumpalaikis laisvės atėmimas - areštas, kuri yra adekvati bausmė asmeniui, teisiamam antrą kartą už tyčinį automobilio vairavimą neblaiviam, daugiau nei 1,50 promilės neblaivumui bei kuris tyčia nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimą naudotis specialia teise. Bausmės terminas už abi nusikalstamas veikas jam skirtinas lygus maksimaliam atitinkamos rūšies bausmės dydžiui: Už BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 parų areštą, o už BK 243 straipsnį – 45 paras arešto. Minėta, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti viena aplinkybė. Vertinamas ir jo pavojingumas visuomenei ir ankstesnių bausmių neefektyvumas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiai sutapčiai, ir kaltinamajam skirtina subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 60 parų arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. ne pirmą kartą skirtina arešto bausmė, todėl šiuo atveju, atidėti jam skirtos bausmės vykdymo, nėra teisinio pagrindo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui, t. y. M. M., kuri ikiteisminiame tyrime nurodė, kad nežinojo, jog vairuotojo pažymėjimas yra iš kaltinamojo atimtas. Nesukėlė jai įtarimo kaltinamojo balsas telefonu. Teisiamajame posėdyje panašias aplinkybes dėl automobilio pasiskolinimo nurodė ir kaltinamasis. Kitų duomenų, kad automobilio savininkė žinojo, jog šis bus naudojamas nusikalstamai veikai, nėra. Todėl nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalies išlygos, kai galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas. Todėl, vadovaujantis aptartu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – turto konfiskavimas taikytina, tačiau taikomas ne trečiajam asmeniui priklausantis turtas, o išieškoma šio turto vertė iš kaltinamojo.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel Zefira“, gamybos periodo pasirinkti metai 2006, kaina Lietuvoje su PVM 2 500 EUR. Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Dėl aptarto reglamentavimo, nustatytų byloje įrodymų teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju iš kaltinamojo D. M. turėtų būti išieškota 2500 EUR.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad D. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, mieste, ryto metu, be to, automobilyje buvo 4 keleiviai, taigi kėlė pavojų ne tik sau, bet ir su juo kartu važiavusių, bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei. D. M. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą jau ne pirmą kartą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad D. M. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, mieste, ryto metu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 5 (penkerių) metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Byloje 2022 m. gegužės 20 d. D. M. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas. Tačiau nusikaltimo padarymo metu jam jau galiojo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad nauja nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu, šiuo teismo nuosprendžiu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas ne nuo minėtos kardomosios priemonės paskyrimo dienos, o nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų.

Kaltinamajam D. M. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui paskelbus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307, 432 straipsniais,

nusprendžia:

D. M., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir D. M. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „Regitra“;

2) išieškoti iš D. M. Valstybės naudai automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 500 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teises sustabdymą, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

D. M. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij