Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokant lėšas vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o būtent:

laikotarpiais nuo 2003-08-23 iki 2008-09-08, nuo 2008-09-21 iki 2009-03-24, nuo 2009-09-10 iki 2009-12-08, nuo 2012-02-01 iki 2012-03-07, nuo 2014-05-22 iki 2014-07-02, nuo 2014-10-22 iki 2014-12-01, nuo 2015-06-22 iki 2015-07-31, nuo 2015-08-12 iki 2015-12-10, nuo 2016-03-29 iki 2016-08-29, nuo2016-09-06 iki 2016-12-30, nuo 2017-01-20 iki 2017-05-19, nuo 2017-06-15 iki 2017-10-20, nuo 2017-12-11 iki 2017-12-15, nuo 2018-02-15 iki 2018-06-15, nuo 2018-07-13 iki 2018-09-29, vengė pareigos pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-07-24 sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), mokant vaiko motinai E. J. po 1 MGL (37,64 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės, o nuo 2016 m. spalio 3 d. 2017-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki A. K. pilnametystės, dėl ko susidarė 6960,01 Eur įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su E. J. susituokė prieš 19 metų. Santuoka buvo oficialiai registruota Santuokų rūmuose. Po metų gimė sūnus A. K.. Kai sūnui buvo metai, jie faktiškai nebegyveno kartu ir santuoka buvo oficialiai nutraukta. Teismas nustatė bendravimo tvarką bei paskyrė sūnaus išlaikymui mokėti alimentus. Kokio dydžio buvo alimentai ir kokiam laikotarpiui, nepamena. Nurodė, kad vaiko motina nuo pat pradžių neduodavo jam matytis su sūnumi. Jam atvažiavus aplankyti sūnaus, vaiką motina jam sūnų parodydavo tik per langą. Būdavo, kad maisto ir naujus rūbus vaikui atveždavo. Buvo tokia situacija, kai jis su savo tėvu atvažiavo aplankyti vaiko pas nukentėjusiąją, ji įleido, buvo atvežę naujus rūbus A., tačiau ji tiesiog paėmė tuos rūbus ir įkišo į petį, sudegino ir pasakė, kad jiems nieko nereikia, tokie buvo santykiai. Nurodė, kad geranoriškai teikė pagalbą sūnui, nupirkdamas rūbus, avalinę, drabužius, ir čia nebuvo iš antrų rankų, daiktai buvo nauji. Paaiškino, kad pradžioje E. J. darė karjerą ir užsiiminėdavo savo asmeniniu gyvenimu, o vaiką faktiškai prižiūrėdavo jos motina. Po to pas jį buvo antra santuoka, iš antros santuokos yra 2 vaikai, dvi mergaitės. Ta santuoka irgi truko neilgai, gal porą metų, po ištuokos žmona išvažiavo į užsienį, vaikai pagal teismo sprendimą liko pas jį. Kai A. buvo 4-veri metai, o jo dukroms 3-2 metai, pas jį buvo atvažiavusi E. J., su pasiūlymu, vėl kartu gyventi bei nurodė sutinkanti įvaikinti jo dvi mergaites. Tačiau po kurio laiko grįžo jos dabartinis vyras iš (duomenys neskelbtini) ir ji nusprendė gyventi su juo. Po kažkurio laiko ji ištekėjo iš minėto vyro ir susilaukė dar 2-jų vaikų. Tuo laikotarpiu kai buvo pagerėję judviejų santykiai, ji atvažiuodavo pas jį, dovanas jo vaikams atveždavo ir buvo pati pasakiusi, kad alimentų nereikia, kad ji viską sutvarkė. Kaip ji sutvarkė, jis nesigilino, nes tuo domėtis ar netikėti nebuvo priežasties. Apie 2017 m. sprendimą jam buvo žinoma, tačiau jis yra vienišas 2-jų vaikų tėvas ir vienam išlaikyti vaikus yra sunkoka, todėl neturėjo galimybės mokėti dar alimentus. Pagal (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti gal prieš penkis metus, anksčiau dar dirbo apsauginiu, dažniausiai oficialiai ir gaudavo pajamas apie 700 Eur. O nukentėjusioji gyvena su vyru, dar turi du vaikus, yra įsigijusi butą ir jai dar neužtenka pinigų. Bet nemokėdavo alimentų dar ir dėl to, kad ji neleido matytis su vaiku. Jam atvažiavus aplankyti, ji kviesdavo policiją, rašydavo pareiškimus, kad neva jis visus sumušė. Ji irgi nesilaikė teismo nustatytų reikalavimų. Pasitaręs su savo tėvais, nusprendė, kad dėl visų šitų ginčų kentės tik vaikas, jo psichika, geriau palikti kaip yra, apsiraminti ir nelįsti. Papildomai nurodė, jog jo sūnui gyvenant su mama teko apsigyventi (duomenys neskelbtini), dėl patirto smurto nuo patėvio. Vėliau A. K. per socialinį tinklą „Facebook“ susirado jo dukras ir pradėjo bendrauti. Ir vieną kartą jis atvažiavo pas juos vakare dėl to, kad patėvis jį sumušė ir tai jau buvo ne pirma byla, o antra ar trečia, advokatas geriau žino, jis jai visą gyvenimą atstovauja nukentėjusiajai. Sūnus buvo atvažiavęs pas jį ir jie kreipėsi į policijos komisariatą, o motina atvažiavusi nesutiko, kad jis važiuotų būtų pas jį, pasakė, kad tegul geriau jis važiuoja į (duomenys neskelbtini). Paskutinius porą metų A. K. gyvena pas jį su kitom dviem jo dukrom. Vaikas pabėgo iš motinos namų pas tėvą, su kurią gyveno visą gyvenimą. A. K. šiuo metu nedirba, jam nelabai sekasi dirbti, todėl, kad vaikas yra tiesiog neparuoštas gyvenimui. Vyresnė dukra dabar baigė (duomenys neskelbtini) klasių, stoja. Mažesnė mokosi. Dėl alimentų mokėjimo nurodė, kad kažkiek yra sumokėjęs, tačiau tiksliai nežino kiek. Jis nukentėjusiajai siūlė atidaryti banko sąskaitą sūnaus vardu, kad galėtų ten atlikti pavedimus, nes jis ja nepasitiki, tačiau buvusi žmona atsisakė. Norėtų, kad teismas priimtų tokį sprendimą, kad jis šituos pinigus galėtų sumokėti būtent vaikui. Pažymėjo, kad jei vaikas ateitų pas jį išauklėtas, viskuo aprūpintas, jis neatsisakytų, kad buvusi žmona dabar gautų tuos pinigus, bet kai vaikas atvyksta 17 metų nepasiruošęs gyvenimui, vaikas negali pats iki mokyklos nueiti, jis nenori, kad ji gautų tuos pinigus. Sutinka mokėti dalimis ir, kad pinigai eitų sūnui į sąskaitą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas A. K. nurodė, kad M. K. yra jo tėtis. Kiek jam žinoma, kai mama su tėčiu išsiskyrė, tėtis pagal teismo sprendimą turėjo mokėti alimentus, tačiau tėtis alimentų nemokėjo, o kiek tiksliai, nežino. Paaiškino, kad šiuo metu su seserimis, iš tėčio antros santuokos, gyvena pas tėvo mamą, t. y. močiutę, o tėtis gyvena kaimynystėje. Tėtis padeda močiutei. Duoda jai pinigų, kad nupirktų maisto. Jam pačiam tėtis beveik niekada neduoda pinigų ir jis dabar ieško darbo. Tik keletą kartų yra davęs, kad kažko nusipirktų. Kai dar gyveno su mama, ji nevisai kalbėdavo šia tema, tik kartais išgirsdavo, kad tėtis skolingas mamai apie 8 000 Eurų. Kai gyveno su mama, ji jam pirkdavo visko, bet ne visada, kartais pasakydavo, kad negali nupirkti, nes neturi pinigų, nors dirbo gerame darbe. Kai mama jam leisdavo susitikinėti su tėčiu, būdavo, kad likdavo pas jį visą savaitgalį ir tėtis maistu tikrai aprūpindavo, kartais duodavo pinigų, nedaug, bet duodavo. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, kad iki 15 metų apskritai nieko nežinojo apie tėvą. Mama taip pat jam nieko nesakydavo. Pradėjo domėtis, kai mama pasakė, kad turi tėtį, ir jis pats susirado mažesnę sesę, susirašė ir pradėjo bendrauti tiek su jomis tiek su tėčiu. Ar tėtis ieškojo jo, jam nėra žinoma. Kai susirado tėtį, jis noriai norėjo su juo susitikti, bendrauti. Tėtis duodavo pinigų po to laiko, kai jį atrado, kai pradėjo su juo susitikinėti. Su tėčiu negyvena, nes nelabai sugyvena, maždaug nuo to laiko, kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir atsikraustė pas jį gyventi, jie abu suprato, kad nelabai susigyvena. Po antro būvimo (duomenys neskelbtini) jis persikraustė pas močiutę. Kiek seniai sesės gyvena pas močiutę nežino, bet seniai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. J. paaiškino, kad M. K. yra jos pirmo vaiko tėvas, su kuriuo nuo 2002 m. nebegyvena kartu. Santuoka buvo sudaryta 2000 m., (duomenys neskelbtini) metais gimė vaikas A. K., o oficialiai išsituokė- (duomenys neskelbtini). Skiriantis ji išvažiavo pas mamą, o jis būdamas visiškai neblaivus dažnai atvažinėdavo, keldavo konfliktus, daužė stiklus, duris, ne kartą buvo kreiptasi į policiją, daug kartų jis buvo išvežtas iš jos namų, kur ji tuo metu gyveno. Skyrybos buvo sudėtingos, bet išsiskyrė taikos būdu. Vėliau buvo priteisti alimentai vaiko išlaikymui ir pasimatymų grafikas pagal judviejų pateiktą ir sutartą prašymą. Tuo metu jis pats savo iniciatyva nereiškė noro, nevažiavo, nežiūrėjo, neskambino. Jis tuo metu susipažino su kita moterimi ir kūrė savo gyvenimą. Ji savo iniciatyva keletą kartų vežė vaiką jo motinai, vaiko močiutei, su kuria palaikė gana gerus santykius. Būdavo, kad net palikdavo nakvoti, bet po to, kai pradėjo iš jos reikalauti pinigų ir maisto, drabužių ir dar primokėti už tai, kad jie pabūtų su savo anūku, nuo to laiko ji savo iniciatyva nustojo tai daryti. Be to, teismo sprendime buvo parašyta, kad tėvas pats turi važiuoti ir paimti, tad ji nustojo savo iniciatyva vežti ir derintis. Taip viskas ir nutrūko. Vaikui buvo apie 2-3 metukus. Po to, apie tą šeimą, išgirdo tik kai vaikui suėjo 17 metų. Nurodė, jog M. K. buvo paskęs: „aš tau niekada gyvenime alimentų nemokėsiu, aš tavęs neišlaikysiu, pinigų tau neduosiu“. Daug kartų buvo sakyta, kad tai ne man, tai yra vaikui, tai vaiko išlaikymui, tai yra svarbu, galų gale tai yra teismo sprendimas. Tačiau jis pinigų niekada nemokėjo. Jo ne kartą kreipėsi į antstolius, daug kartų jie bandė iš jo išieškoti tą sumą. Jis, jos manymu, tikslingai oficialiai nedirbo ir visaip vengė mokėti išlaikymą. Iki 2016-2017 metų nėra jo mačiusi, visą tą laikotarpį. 2017 metais kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei indeksavimo. Bet ir toliau jis nemokėjo. Vėl kreipėsi į antstolius, vėl bandė su juo kalbėti, antstoliai pasakė, kad negali nieko pakeisti. Ji buvo priversta kreiptis į vaikų išlaikymo fondą, kaip ir anksčiau, vaikų išlaikymo fondas skyrė pinigų. Jai žinoma, kad M. K. yra darbingas ir kad jis dirbo, jos pažįstami jį matė apsirengusį statybiniais drabužiais, parduotuvėje pirko sau pietus per pietų pertrauką darbo metu. Jeigu žmogus su draugais apsirengęs statybiniais drabužiais stovi kasoje, suprantama, kad jis kažkur darbo metu atėjo papietauti. O ir vaikas ne kartą jai yra sakęs, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) nelegaliai ir užsidirba. Oficialiai pagal darbo sutartį jis nėra įdarbintas. Per visą tą laiką M. K. nebuvo nieko. Net per gimtadienį jis neskambino vaikui, nesveikino, nevažiavo, nelankė. Jis viską žinojo ir nereiškė noro, žinojo kur vaikas mokosi. Jos telefono numeris nuo 2002 metų nesikeitė, jos tėvai ir sesės gyvena toje pačioje vietoje. Jis žinojo visas vietas, kur vaikas mokosi ir neteikė jokio noro nei skambinti nei važiuoti, nei bendrauti, nei prisidėti prie išlaikymo. Viskas jam buvo ir yra žinoma. Šiuo metu įsiskolinimas yra virš 6000 Eurų. Nuo to laiko, kai prasidėjo ši byla, M. K. nebandė taikiai išspręsti ginčo, nesikreipė į ją. Jos vertinimu visi piliečiai turi laikytis teismo sprendimo, jei teismo sprendimas netinka, turi teisę ginčyti. Jei neginčiji ir jis įsiteisėja, tai reiškia, kad reikia jį vykdyti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. K. parodė, kad su E. J. yra išsiskyręs nuo 2003 m., taikiai, bendru sutarimu, jam buvo žinoma, kad turi mokėti už savo sūnaus A. K. išlaikymą po 1 MGL. Mokėjo pagal galimybes, ne visada, pirkdavo rūbus, siūlė atidaryti sąskaitą, skirtą A. K. ateičiai, tačiau E. J. atsisakė. (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra S. ir po dviejų metų, (duomenys neskelbtini) kita dukra K.. Taip susiklostė situacija, kad jis abi dukras augino vienas, nes išsiskyrė su antrąja žmona 2007 m. Antroji žmona R. K. neprisidėjo prie dukrų išlaikymo, išvažiavo į užsienį. Jis neturėjo pajamų išlaikymui ne tik dukroms, bet ir sūnui. Apie 2017 m. teismo potvarkį jam buvo žinoma. Su sūnumi A. K. buvusi žmona E. J. neleisdavo bendrauti, matytis. Sūnus A. K. pats, kiek jam žinoma, socialiniame tinkle susirado jo dukrų profilius ir pradėjo su jomis bendrauti. Retkarčiais atvykdavo iki jų namų į svečius. 2018 metų pradžioje sužinojo, kad prieš sūnų galimai smurtauja jo patėvis, tuomet jis kartu su sūnumi kreipėsi į policiją. E. J. nesutiko, kad A. K. gyventų pas jį, sūnus buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pastovaus darbo neturi, tačiau dirba pagal (duomenys neskelbtini), kai gauna užsakymų, susijusių su statybomis. 2011 metais yra antstoliui parašęs prašymą, kad leistų įsiskolinimą mokėti dalimis pagal galimybes, kai jos bus. Nuo 2011 metų iki sūnaus pilnametystės neturėjo galimybės mokėti įsiskolinimo dėl sunkios finansinės padėties, neturėdavo pastovaus darbo. Jeigu ir pačioje pradžioje po išsiskyrimo su E. J. kažką nupirkdavo sūnui, buvusi žmona E. J. nepriimdavo. Dėl to, kad nemokėjo pinigų sūnaus A. K. išlaikymui, jaučiasi dalinai kaltas (b. l. 97-98; 103-105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusioji E. J. parodė, kad prašo vadovautis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra išdėstytos labai smulkiai ir pagrįstos dokumentų priedais. Nuo tada, kai sūnui A. K. buvo 6 mėn., su M. K. negyveno, jis neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo jokiu būdu iki pat pareiškime nurodytos datos, kai sūnus A. K. nustojo gyventi kartu su ja nuo 2018-11-15. M. K. visą ankščiau minėtą laikotarpį nėra davęs vaiko išlaikymui nei vieno cento ir jokiais daiktais nėra prisidėjęs, taip pat nedėjo jokių pastangų bendrauti su vaiku A. K.. Kiek jai yra žinoma, M. K. nelegaliai dirbo ir dirba (duomenys neskelbtini). Su M. K. jokio ryšio, kontakto nepalaiko, nebendrauja (b. l. 1-2; 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad gyveno su mama E. J. ir jos vyru L. J., taip pat su broliu A. J. ir A. J.. 2018 m., maždaug kovo mėnesį, neiškentęs patėvio smurto, kreipėsi į policiją, aiškinantis aplinkybes jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ten praleido 3 savaites. Mama atsisakė priimti jį atgal į namus. Jo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) atvyko tėvas – M. K. ir toliau gyveno pas jį. Maždaug po keleto mėnesių, kadangi stipriai susipyko su tėvu, kitą dieną susitiko su socialine darbuotoja, kuri buvo atsakinga už jų šeimą. Išdėstė savo poziciją dėl geriančio tėvo ir sąlygų gyventi pas jį. Soc. darbuotoja iškvietė vaikų teises, tuo pačiu atvyko motina E. J.. Mama atsisakė jį priimti pas save ir soc. darbuotoja su vaikų teisėmis nusprendė jį apgyvendinti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) praleido 3 mėnesius, iki liepos 26 dienos. Šiuo metu gyvena pas močiutę T. K., yra patenkintas gyvenimu ten, nes visada jam padeda. Kol gyveno pas mamą E. J., iki 15 metų nieko konkretaus apie savo biologinį tėvą nežinojo. Vėliau, kai pradėjo domėtis, sužinojo, kad yra tėvas M. K. ir pradėjo su juo bendrauti. Maždaug nuo 15 metų jis kartais nuvykdavo pas jį, nakvodavo, M. K. kartais duodavo pinigų, bet retai. Yra šventę metų šventes kartu su tėvu M. K., ten gaudavo dovanų ir kartu praleisdavo laiko. Su mama nenorėjo švęsti, nes norėjo pabendrauti su savo tėčiu, su juo pabūti. Mano, kad jo biologinis tėvas maždaug nuo 15 metų prisidėjo prie jo gėrovės ir išlaikymo, nėra taip, kad visai nesirūpino juo, rodė dėmesį. Šiuo metu gyvena su močiute, su mama E. J. visiškai nebendrauja, mama susidomėjimo jokio nerodo, jeigu ir paskambina tai pats savo iniciatyva, tačiau atgalinio ryšio nėra. Nebendrauja su mama nuo tada, kai antrą kartą išėjo iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-52).

2003-07-24 ir 2017-02-14 teismų sprendimų priteisti iš M. K. išlaikymą A. K. nuorašai (b. l. 5-11).

Iš Antstolio Dariaus Blizniko kontoros raštų dėl informacijos suteikimo matyti, kad skolininkas M. K. vykdomųjų bylų duomenimis pats išlaikymo tiesiogiai E. J. nemoka, Sodros duomenimis niekur nedirba, areštuotos banko sąskaitos, tačiau piniginių lėšų jose nėra, nurodytos išieškotos sumos (b. l. 56- 61).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto matyti, kad E. J., A. K., gim. 2001-07-26, naudai vaikų išlaikymo išmoka buvo paskirta ir mokama nuo 2011-07-19 iki 2018-10-31, išmokėta suma - 3611,44 Eur (b. l. 58).

M. K. teiktos metinės šeimos turto, pajamų deklaracijos už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. (b. l. 62-80).

Duomenys apie M. K. įvairiais laikotarpiais gautas išmokas (b. l. 86).

Duomenys apie M. K. bedarbio registravimo laikotarpius (b. l. 87).

M. K. Sodros duomenys (b. l. 108-109; 111-114).

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, kad A. K. nuo 2018-09-29 iki 2018-10-17 bei nuo 2019-04-26 iki 2019-07-26 gyveno Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini), po to grąžintas tėvui M. K. (b. l. 89-90).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014, 2K-164-699/2017).

Teismas, teismo posėdyje ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, įrodyta.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis M. K. dėl jam inkriminuoto kaltinimo pripažino iš dalies ir nors neneigė sūnaus išlaikymui nemokėjęs periodinių išmokų, taip kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, tačiau tikino, jog tokie jo veiksmai buvo netyčiniai, t. y. ne dėl to, kad jis sąmoningai vengė išlaikyti sūnų, o dėl to, kad neturėjo tam finansinių galimybių, nes vienas augina dvi dukras bei pati nukentėjusioji neleido matytis su vaiku bei nepriimdavo iš jo vaikui skirtų daiktų, netinkamai išaugino vaiką, norėtų susidariusį išsiskolinimą pervesti į vaiko sąskaitą.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus baudžiamoje byloje, sprendžia, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis M. K., žinodamas apie pareigą pagal 2003 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą teikti savo sūnui išlaikymą po 1 MGL (37,64 eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ir nuo 2016 m. spalio 3 d. pagal 2017 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą teikti savo sūnui išlaikymą po 150 Eur, laikotarpiu nuo 2003-08-23 iki 2008-09-08, nuo 2008-09-21 iki 2009-03-24, nuo 2009-09-10 iki 2009-12-08, nuo 2012-02-01 iki 2012-03-07, nuo 2014-05-22 iki 2014-07-02, nuo 2014-10-22 iki 2014-12-01, nuo 2015-06-22 iki 2015-07-31, nuo 2015-08-12 iki 2015-12-10, nuo 2016-03-29 iki 2016-08-29, nuo 2016-09-06 iki 2016-12-30, nuo 2017-01-20 iki 2017-05-19, nuo 2017-06-15 iki 2017-10-20, nuo 2017-12-11 iki 2017-12-15, nuo 2018-02-15 iki 2018-06-15, nuo 2018-07-13 iki 2018-09-29, nemokėjo iš jo priteisto nurodyto išlaikymo, vengė mokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė 6960,01 Eur įsiskolinimas.

Nagrinėjamoje byloje M. K. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti sūnui A. K. išlaikymą atskleidžia jo elgesys. Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, tačiau nurodė, kad jis žinojęs, apie jam priteistą sūnui išlaikymą ir supratęs, kad turi teikti išlaikymą sūnui, to nedarė, išlaikymo nemokėjo, nes tam neturėjo finansinių galimybių, o ir pati vaiko motina nesilaikė teismo sprendime nurodytos bendravimo tvarkos, nepriimdavo iš jo vaikui skirtų daiktų, netinkamai išaugino vaiką, norėtų susidariusį įsiskolinimą pervesti į vaiko asmeninę sąskaitą. Tai, kad M. K. neteikė išlaikymo pagal teismo sprendimą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. K., bei E. J., taip pat patvirtina byloje esantis raštas, jog ir iš Antstolio Dariaus Blizniko kontoros buvo gauta informacija, kad iki šiol nebuvo gautos jokios lėšos iš skolininko M. K.. Nors kaltinamasis nurodo, jog jo finansinė padėtis nebuvo gera, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog būtent inkriminuojamais kaltinime laikotarpiais jis darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) registruotas nebuvo, piniginė socialinė parama konkrečiai kaltinime nurodytais laikotarpiais nebuvo paskirta, duomenų, kad buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėra. Taigi duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis inkriminuojamu laikotarpiu negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, teisme nebuvo nustatyta, kas rodo, kad kaltinamasis iš esmės buvo ir yra darbingas. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. K. teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą iš esmės nevykdė, nesant jokių svarbių priežasčių. Paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad būdamas vienišas 2-jų vaikų tėvas, neturėjo galimybės skirti dar kito vaiko išlaikymui lėšų bei pati nukentėjusioji neleido matytis su vaiku ir nesutiko, kad alimentai būtų pervedami į asmeninę sūnaus sąskaitą per tą laikotarpį, nelaikytos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką, pervedant priteistą išlaikymo sumą nepilnamečio motinai. Be to, pritartina prokurorės teiginiams, kad nors kaltinamasis teisinasi, kad turi dar dvi dukras, tačiau 2017 m. vasario 14 d. teismo sprendime buvo atsižvelgta į šias aplinkybes ir išmokos sūnui dydis vis tiek buvo perskaičiuotas ir buvo nustatyta pareiga išlaikyti ne tik dukras, bet ir sūnų, kuris taip pat yra kaltinamojo vaikas. Iš Sodros išrašo duomenų matyti, kad M. K. oficialiai dirbo vairiose darbovietėse, nuo 2015 m. birželio 22 d. iki šiol dirba pagal (duomenys neskelbtini), duomenų, kad gauna socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas byloje pateikta nėra ir kaip nurodė pats kaltinamasis dažniausiai dirbo oficialiai ir gaudavo pajamas. Iš kaltinamojo paaiškinimų, jog jis teikė vaikui išlaikymą kitais būdais, t. y. atveždavo daiktų ir prašė nukentėjusiosios atidaryti vaikui sąskaitą į kurią galėtų pervesti priteistą išlaikymą, kaip tik galima daryti išvadą, kad jis turėjo galimybę teikti vaikui išlaikymą teismo sprendimu nustatyta forma. Be to, 2017 m. vasario 14 d., teismo sprendimu pavesta išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio motinai E. J., pažymėtina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina, o 2003 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimas nebuvo apskusti ir panaikinti, todėl šiuo sprendimu paskirtą pareigą kaltinamasis M. K. privalo vykdyti. Taip pat asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-246-648/2016, Nr. 2K-218/2012). Taigi nurodytais laikotarpiais kaltinamasis nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką ir mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tai reiškia, kad jis sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, tyčia vengė išlaikyti vaiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamojo M. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas jo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. M. K. anksčiau neteistas (b. l. 110), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 115-116), duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitoje, nėra, dirba – įsigijęs (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti laisvės apribojimo bausmė 12 mėnesių, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigoti kaltinamąjį M. K. per bausmės laiką sumokėti E. J. pusę susidariusios 6960,01 Eur nesumokėtos išlaikymo lėšų sumos.

Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto matyti, kad E. J., A. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai buvo paskirta vaikų išlaikymo išmoka ir mokama nuo 2011-07-19 iki 2018-10-31, išmokėta suma - 3611,44 Eur (b. l. 58). Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. Atsižvelgiant į tai, išmokų gavėjai, t. y. E. J., tenka pareiga apie priimtą nuosprendį ir gautus mokėjimus iš M. K. informuoti išmokų administratorių.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

E. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos pagal BK 164 straipsnį 6960,01 Eur sumai (b. l. 47).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtina, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Prašoma priteisti suma nėra turtinė žala dėl M. K. nusikalstamų veiksmų, o lėšos vaiko išlaikymui, kurios jau priteistos 2003 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir 2017 m. vasario 14 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl dar kartą priteistos būti negali. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje prašoma iš kaltinamojo M. K. priteisti nukentėjusiajai E. J. 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Advokatui, advokato padėjėjui mokėtinos sumos dydis yra advokato, advokato padėjėjo ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Advokato ar advokato padėjėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas E. Zaleskis. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai ir mokėjimo nurodymas (b. l. 148; 149). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Nukentėjusiosios atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ir jos priteistinos iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos (BPK 106 straipsnis).

Kardomoji priemonė skirta nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylika) mėnesių.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 6 dalies 3 punkto, 7 dalies nuostatomis, per visą bausmės vykdymo laiką įpareigoti: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per visą bausmės vykdymo laiką, t. y. per 12 (dvylika) mėnesių, sumokėti E. J. pusę susidariusio 6960,01 Eur nesumokėto išlaikymo lėšų vaikui įsiskolinimo, t. y. 3480,00 Eur.

E. J. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajai E. J. 600 eurų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti M. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.