Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovo UAB „Terra IT“ atstovui direktoriui E. G., atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovės UAB „Tvintransus“ atstovei direktorei R. L., atstovei advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Terra IT“, ieškinį atsakovei UAB „Tvintrasus“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu ir atsakovės UAB „Tvintrasus“ priešieškinį atsakovei UAB „Terra IT“ dėl sutaries nutraukimo pripažinimo teisėtai ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei 19 160,32 Eur skolos už atliktus darbus, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012-04-20 su atsakove sudarė sutartį Nr. 2012-04, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sukurti ir įdiegti Keltų rezervavimo verslo valdymo sistemą (sutarties 1.1 p., toliau Kūrinys) pagal darbų specifikaciją (sutarties priedas Nr. l. 3) iki 2012-12-28, neskaitant užsakovo sugaišto laiko programos peržiūrėjimui, o atsakovas įsipareigojo priimti skurtą programinį kūrinį ir už jį sumokėti 76 641,28 Eur (sutarties 6.1. p. 63 339,90 Eur plius PVM 13 301,28 Eur). Už atliktą darbą atsakovas pagal sutartį privalėjo mokėti lygiomis dalimis per keturis kartus po sąskaitos gavimo per 5 darbo dienas. Galutinis apmokėjimas nustatytas 5 darbo dienos po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos arba kūrinio perkėlimo į viešąją erdvę. Atsakovė už atiktus darbus per tris sutartyje numatytus etapus apmokėjo, o likusios sumos pagal 2012-04-20 sutartį Nr.2012-04, 2013-02-22 darbų perdavimo priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą TR Nr.0002563 neapmokėjo ir atsakovės skolą sudaro 19160,32 Eur. Nurodo, kad 2013-05-08 pranešimu atsakovė informavo, kad po 30 dienų nutraukia 2012-04-20 sutartį Nr.2012-04. Ieškovė įsipareigojimus pagal 2012-04-20 sutartį Nr.2012-04 įvykdė, todėl vienašalis sutarties nutraukimas po to, kai ieškovė įvykdė įsipareigojimus pagal sutartį, yra neteisėtas ir nepagrįstas (t. 1. b. l. 1-4; t. 2, b. l. 1-3).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jo netenkinti, nesutikimo motyvus nurodė šiuos: 2012-04-20 sudarė sutartį su UAB „Terra IT“. Sudaryta sutartimi Nr. 2012-04 ieškovas įsipareigojo sukurti ir įdiegti Keltų rezervavimo verslo valdymo sistemą remdamasis darbų specifikacija bei sutarties sąlygomis ir perduoti šio darbo rezultatus atsakovei naudotis, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai sukurtą sistemą ir už ją sumokėti sutartyje numatytą kainą. Be to, ieškovė įsipareigojo suteikti programinės įrangos daliai programinio kodo klaidų taisymo garantiją ir 12 mėnesių nuo perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos įsipareigojo neatlygintinai ištaisyti visas rastas klaidas, kurios yra užregistruotos sistemoje www.supportterrait.net. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra mišri – paslaugų sutartis (CK 6.716 str.), jai taikytinios atlygintinų paslaugų teikimą reglamenduojančios normos bei bendrosios sutartims taikytinos teisės normos. Teigė, kad ieškovė perdavusi sistemą nurodė atsakovei, kad ji privalo pati tikrinti ar sistema veikia ir nurodyti kokios funkcijos neveikia ar kokių operacijų Kūrinys neatlieka. 2013-02-14 ir 2013-02-19 UAB “Tvintransus” darbuotojų mokymų metu paaiškėjo, kad ši sistema stringa, pati automatiškai nevykdo reikiamų funkcijų, t.y. ji neatitiko darbų aprašyme kelemiems reikalavimams, kurie buvo pateikti LVPA. Nustačius, kad naudojantis šia sistema, įmonės dabuotojų darbas nepalengvėtų, nusprendė, kad tokia sistema atsakovei nereikalinga. Nurodė, kad ieškovė į atsakovės prašymus ir pastabas nereaguodavo. Sukurta sistema neatitiko nei sutarties sąlygų, nei atsakovės teisėtų lūkesčių, kadangi ji buvo sukurta ne atsižvelgiant į atsakovės įmonės veiklą, reikalavimus, sistemoje buvo kitos įmonės duomenys, todėl nesant kitai išeičiai, nutraukė su ieškove pasirašytą sutartį Nr. 2012-04. Nurodė, kad supratus, kad Keltų rezervavimo verslo valdymo sistema nėra pagal sutartį Nr. 2012-04 sukurtas originalus kūrinys, pritaikytas atsakovės įmonei ir negalės ja naudoti įmonės veikloje, 2013-04-24 pateikė prašymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl projekto nutraukimo, ir grąžino sumokėtas lėšas į jų nurodytą sąskaitą, ir 2013-05-06 išsiuntė ieškovei UAB „Terra IT" pranešimą dėl 2012-04-20 sutarties Nr. 2012-04 nutraukimo. (t 1, b. l. 49-54)

Trečias asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio dalykas nėra susijęs su Ūkio ministerijos kompetencija, todėl neteikia išsamių paaiškinimų dėl ieškinio dalyko (t. 2., b. l. 11-12).

Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priešieškinį prašė atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai pažymėjo, jog aplinkybę, kad programa baigta, programą ruošė remiantis sutartimi, prie jos pridėtu priedu ir visos programos kūrimo metu savalaikiai, glaudžiai ir geranoriškai bendradarbiavo su užsakove (atsakove), reagavo į pastabas, atliko netgi tokius veiksmus, kurie sutartimi nebuvo aptarti. Pažymėjo, kad net atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, siūlė, atlikti programos kūrimo darbus, kurie nenumatyti sutartyje, tačiau atsakovė principingai nutraukė jų tolimensį bendradarbiavimą. Taip pat nurodė, kad ekspertizės akto išvadose iš esmės nurodoma, kad Kūrinys atliktas pagal Sutartį ir jos priedus, o esami atliktų darbų trūkumai, nelaikyti esminais, dėl kurių nebūtų galima naudotis tinkamai Kūriniu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl šalių sutarties nutraukimo teisėtumo bei sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, atliktų darbų apmokėjimo bei atlygio už atliktus darbus susigrąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

Šalys teismui nepateikė sutarties Nr. 2012-04 originalo. Į bylą šalių pateikti skirtingi sutarčių variantai (ieškovės -t. b. l. 12-20, atsakovės t. 3, b.l. 4-17), todėl teismas nagrinėjant ginčą vadovaujasi VšĮ LVPA pateikta tarp šalių sudarytos sutarties Nr. 2012-04 ir jos priedo Nr. 1 kopija (t. 4, b. l. 114-121). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė “Terra IT” (vykdytoja) ir atsakovė UAB “Tvintransus” (užsakovė) 2012-04-20 sudarė Autorinę kūrinio užsakymo, diegimo sutartį Nr. 2012-04, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sukurti Keltų rezervavimo verslo valdymo sistemą (sutarties 1.1 p., toliau Kūrinys) pagal darbų specifikaciją (sutarties priedas Nr. l) iki 2012-12-28, kai Kūrinio perdavimas įforminamas darbų perdavimo – priėmimo aktu arba perkeliamas į viešą erdvę, o Atsakovė įsipareigojo priimti sukurtą programinį kūrinį ir už jį sumokėti 76 641,28 Eur (sutarties 6.1. p. 63 339,90 Eur plius PVM 13 301,38 Eur). t. 4, b. l. 114-121). Susitarta, kad Kūrinį įkėlus į viešą erdvę, kūrinys yra laikomas priimtu (t 1., b. l. 20). Nustatyta, kad programos kūrimas buvo finansuojamas pagal 2012-03-19 LR ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir UAB „Tvintransus“ pasirašytą projektą „UAB „Tvintransus“ konkurencingumo didinimas panaudojant IT technologijas“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-03-047, kurios pagrindu šiam projektui finansuoti buvo suteiktas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (t. 4, b. l. 155-175). Pagal sutarties 6.1. p. darbų atlikimas ir jo apmokėjimas išskirtas į keturis etapus. Galutinis apmokėjimas nustatytas 5 darbo dienos po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos arba kūrinio perkėlimo į viešąją erdvę. Pagal sutarties 5.3 p. galutinis Kūrinio perdavimo terminas yra pratęsiamas tiek dienų, kiek užsakovas (atsakovė) užtrunka komentuodamas ir peržiūrėdamas darbo eigoje Vykdytojo pateiktą medžiagą ir darbo rezultatus bei ruošdamas reikalingą informacinę medžiagą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-06-20 buvo atliktas I darbų etapas, surašytas darbų perdavimo priėmimo aktas (priedas Nr.2 prie sutarties Nr.2012-04) ir išrašyta PVM sąskaita faktūra TR Nr.0002330. Darbų perdavimo priėmimo aktas ir sąskaita faktūra 2013-06-20 išrašyta atsakovei ir išsiųsta, o 2012-06-21 mokėjimo nurodymu Nr. l197 atsakovė sumokėjo pirmąją įmoką pagal sutartį 19 160,32 Eur (t. 1, b. l. 23). 2012-09-17 buvo atliktas II darbų etapas, surašytas darbų perdavimo priėmimo aktas (priedas Nr.3 prie sutarties Nr.2012-04) ir išrašyta PVM sąskaita faktūra TR Nr.0002405. 2012-09-19 mokėjimo nurodymu Nr.1275 atsakovė sumokėjo antrąją įmoką pagal sutartį 19 160,32 Eur (t. 1, b. l. 24, 25, 26). 2012-11-27 buvo atliktas III darbų etapas, surašytas darbų perdavimo priėmimo aktas (priedas Nr.4 prie sutarties Nr.2012-04) ir išrašyta PVM sąskaita faktūra TR Nr.0002478. 2013-01-03 mokėjimo nurodymu Nr.1302 atsakovė sumokėjo trečiąją įmoką pagal sutartį 19 160,32 Eur (t. 1, b. l. 27, 28, 29). 2013-02-14 ir 2013-02-19 buvo apmokyti atsakovo darbuotojai. 2013-02-22 buvo atliktas IV darbų etapas, surašytas darbų perdavimo priėmimo aktas (priedas Nr.5 prie sutarties Nr.2012-04) ir išrašyta PVM sąskaita faktūra TR Nr.0002563 (t. 1, b. l. 30, 31).

2013-01-08 atsakovė raštu kreipėsi į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą, prašydama pratęsti projekto įgyvendinimą iki 2013-02-28 dėl būtinumo sutikrinti sistemos veikimą, baigti naujų modulių ir esamos įmonėje apsakaitos programos suderinamomo darbus (t. 4, b. l. 152) VšĮ LVPA prašymą tenkino ir pakeitė Projekto veiksmų įgyvendinimo pabaigą į 2013-02-28 (t 4, b. l. 147, 149-150).

2013-03-22 atsakovė raštu kreipėsi į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą, prašydama pratęsti projekto įgyvendinimą iki 2013-04-26, o galutinį apmokėjimo prašymą įsipareigojo pateikti iki 2013-05-24 (t. 4, b. l. 139). 2013-03-26 raštu kreipėsi į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą, prašydama pratęsti projektą iki 2013-04-26 (t. 4, b. l. 136,137). Prašyme atsakovė nurodė, kad strigo apskaitos programos integtacijos su UAB „Terra IT“ sistema suderinimo darbai, negalėjo nustatyti priežasčių dėl kurių iš Keltų rezervavimo verslo valdymo sistemos sukurti dokumentai nepersikelia į „Agnum“ programą, bei tik kovo mėnesio pradžioje buvo gauta keltų operatoriaus PO lines Ltd duomenys sistemų integracijai, nors prašoma buvo nuo praeitų metų. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina, ieškovės atstovo teiginius, kad prisijungimo prie oeratorių duomenys pateikti nesavalaikiai. Prašyme nurodė, kad jau galutinai suderintas buchalterinės „Agnum“ programos ir keltų rezervavimo verslo valdymo sistemos pirkimo/pardavimo dokumentų perkėlimas. Pajungta integracija su GSM operatoriais sms siuntimui. Nurodė, kad reikalingas 2-jų mėnesių projekto pratęsimo terminas, nes keltų operatorius PO lines Ltd darbuotojai, dėl jų IT skyriaus per didelio darbo krūvio delsė pateikti duomenis sistemų integracijai (t. 4, b. l. 136, 137) 2012-03-19 buvo pasirašytas UAB „Tvintransus“, LR ūkio ministerijos ir VšĮ LVPA Projekto „UAB „Tvintransus“ konkurencingumo didinimas panaudojant IT technologijas“ projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-03-047 sutarties pakeitimas, kuriuo su Projekto įgyvendinimo susijusios išlaidos turi būti baigtos iki 2013-04-26 (t. 4.,b.l. 130, 132, 134)

Atsakovė, 2013-05-08 raštu pranešdama ieškovei, kad po trisdešimt dienų nutraukia sutartį, tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog sukurta sistema neatitinka sutartyje aptartų sąlygų, yra klaidų, netikslumų, nesiekė bendradarbiavimo, į pateiktas pastabas nereagavo, taip pat nurodė, kad sistema galimai yra kopijuota iš konkurentų įmonėje veikiančios sistemos, todėl vadovaujantis LR CK 6.217, 6.218 prašo grąžinti sumokėtą bendrą sumą 57 480,96 Eur (t. 1., b.l. 32-33)

Abi šalys - ieškovė UAB „Terra It“ ir atsakovė UAB „Tvintransus“- yra privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys, t.y. savo pavadinimą turinčios įmonės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 2.33 str. 1 d., 2.34 str. 1 d., 3 d.), todėl veikiantys savo rizika.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, kad šios rūšies bylose įstatymas nenustato didesnio teismo aktyvumo, todėl teismas neprivalo savarankiškai rinkti šalių teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui pirmiausia būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t.y. sutartį išaiškinti. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK XIV skyriuje ir reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo bei prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231/2008, kt.).

Atsakovė teigia, jog 2012-04-20 sutarčiai Nr. 2012-04, turi būti taikomos atlygintinių paslaugų santykius ir ATGTĮ reglamentuojančios teisės normos. Ieškovė, nurodė, kad šiai sutarčiai turėtų būti taikytini rangos santykius reglamentuojančios teisės normos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys sudaromos dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis įsipareigojama sukurti ar pasiekti tam tikrą darbo rezultatą ir perduoti jį, kaip atskirą objektą ar tam tikrą jo dalį, kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012; 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014 ir kt.). Iš 2012-04-20 sutarties Nr. 2012-04 turinio matyti, kad ji turi autorinės, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų. Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 str. 1 d.; 2012-04 sutarties 1.1 p.). Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 str. 1 d.; 2012-04 sutarties 4.1, 4.2, 4.3 p., 5.1., p 5.2, p.). Paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) (audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, t. y. atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.; 2012-04 sutarties 1.1 p., 2.1 p.). Nors šalys sutartyje nenurodė, kokios teisės normos jai taikomos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pateikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose jos rėmėsi rangos ir paslaugų sutartis reglamentuojančiomis nuostatomis, taip pat į sutarties turinį, iš kurio matyti, kad detalizuodamos minėtos sutarties vykdymą, šalys nustatė rangai būdingas darbų perdavimo–priėmimo taisykles, teismas daro išvadą, kad šalys nusprendė ginčo sutarčiai, be kita ko, taikyti rangos sutartį reglamentuojančias bendrąsias nuostatas santykiams, kylantiems iš sutarties nuostatų, turinčių rangos ir autorinės sutarčių bruožų. Rangos sutartį reglamentuojančių bendrųjų nuostatų taikymas šiuo atveju pagrįstas ir dėl to, kad autorinės sutarties vykdymas nėra detaliai reglamentuotas įstatyme, todėl byloje kilusiems klausimams spręsti būtina taikyti įstatymo ir teisės analogiją (CK 6.156 str. 6 d.). Šalių santykiams, kylantiems iš paslaugų teikimo, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, taip pat taikomos bendrosios rangos sutarčių nuostatos. Pažymėtina tai, jog ginčas yra kilęs dėl 4 etapo darbų rezultato, atliktų darbų apmokėjimo bei atlygio už atliktus darbus susigrąžinimo bei nuostolių atlyginimo, todėl šiuo atveju taikytinos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos, o atsakovę laikyti silpnesniąja sutarties šalimi nėra jokio pagrindo (CPK 178 str., 185 str.). Vertinant atsakovės argumentus, byloje nepaneigta, kad 2012-04-20 sutartis Nr. 2012-04 buvo sudaryta pagal atsakovės pasiūlytą sutarties formą. Duomenų, jog minėta sutartis, jos vykdymo metu, būtų keista šalių susitarimu, būtų papildyta atsakovės 2011 metais ruošta papildoma darbų specifikacija, išskyrus sutarties vykdymo termino pratęsimo, nėra (CPK 178 str.). Bylą nagrinėjant teisme vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė R. L. patvirtino turinti patirties sutarčių sudaryme bei jų vykdyme, todėl aiškinti 2012-04-20 sutarties Nr. 2012-04 atsakovės naudai nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos CK 6.162 str. numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą ir priimant pasiūlymą arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šalių pasirašyta Keltų rezervavimo verslo valdymo sistemos sukūrimo ir įdiegimo sutartis patvirtina, kad šalys laisva valia susitarė ne tik dėl esminių sutarties sąlygų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė R. L. pripažino, kad jos niekas nevertė ir neagitavo sudaryti tokio turinio ir apimties sutarties su ieškove, ji pati priėmė tokį sprendimą, pasirašant ją tenkino sutarties sąlygos. Atmestinas atsakovės atstovės paaiškinimas, kad sutartis turėjo būti vykdoma, pagal 2011 metais jos rengtą darbų prašymą, kuris nebuvo sutarties sudedamoji dalis, tačiau apie ją žinojo ieškovės atstovas. Ieškovės atstovas E. G. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu neigė žinojęs apie tai, kad jis, kaip sutarties vykdytojas turi kurdamas sistemą remtis ir atsakovės nurodomų darbų aprašymu, kuris nebuvo sudedamoji sutarties dalis. Atsakovės atstovas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės minimą darbų aprašymą jis pirmą kartą pamatė tik bylą nagrinėjant teisme. Liudytojas D. Č. 2015-01-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo vykdomo projokto vadovas ir jis nebuvo supažindintas su kitokiu darbų aprašymu, nei pridėtas prie Sutarties Nr. 2012-04. Iš esamų byloje duomenų, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog kuriant ir dieginat Kūrinį, ieškovė privalėjo naudotis papildomai ieškovės 2011 m. sukurtu darbų aprašymu, kuris nebuvo sutarties dalimi. Iš byloje pateiktų duomenų konstatuotina, kad sutartimi nustatyti I-III ir IV etapo darbai ieškovės buvo atlikti tinkamai ir perduoti atsakovei. Atsakovės atstovė R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal ieškovo pateiktas sąskaitas už atliktus darbus etapais buvo sumokamas ieškovei atlyginimas. Darbų priėmimo perdavimo aktus gaudavo elektroniu laišku, pasirašytus E. G.. Kaip matyti, kad dėl perduodamų atliktų darbų pastabų nebuvo pareikšta, Ieškovės pateiktos trys sąskaitos už atliktus dabus buvo apmokėtos. Teismui nepatėkė šalys duomenų, kad užsakovė Aktus pasirašė ir I -III etapo darbų rezultatus priėmė, tačiau darytina išvada, kad ji su darbų atlkimu sutiko pateikdama I-III etapo darbų rezultatus perduodama projektą finansuojančiai institucijai ir prašydama pervesti pinigus darbų atlikimui apmokėti (T. 4, b. l. 25, 27-28, 31, 32, 34, 44, 46, 47-51, 55, , 56, 61.). Šalys aiškino, kad jų bendravimas vyko iš esmės tik elektroninėje erdvėje. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė iki 2012-12-28 atsakovei perdavė darbo rezultatus, įkeldama kūrinį į viešą erdvę (sutarties Priedo Nr. 3, 3 p.). 2013-02-14 ir 2013-02-19 buvo apmokomi atsakovės darbuotojai dirbti su sistema. 2014-11-04 teismo posėdyje liudytoja J. T.-Serapinienė dirbanti UAB “Tvintransus” vadybininke paaiškino, kad dalyvavo sukurtos sistemos apmokymuose, kurių metu buvo nustayti sistemos trūkumai, eilę funkcijų reikėjo atlikti rankiniu būdu, o ne kaip jos buvo tikėtasi - automatiškai. Paaiškino, kad ji nebuvo supažindinta su sutartimi ir jos priedais, todėl nežinojo, ko tikslai gali tikėtis iš sukurtos sistemos. Apie Kūrinį nuomonę buvo susidariusi iš direktorės R. L. gautos žodžiu informacijos. 2014-11-04 liudytoja J. C. dirbanti UAB “Tvintransus” vadybininke paaiškino, kad kartu su direktore R. L. teikė pasiūlymus ir pastabas sutarties vykdytojui dėl internetinio puslapio dizaino. UAB “Tvintarnsus”direktorė R. L. 2015-01-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl sistemos trūkumų, prieš priimant sprendimą nutraukti vienašališkai sutartį, oficialios raštinės pretenzijos ieškovei neteikė, į šios srities specialistus nesikreipė, tačiau vienasmeniškai nusprendė, kad sukurta sistema nepatinka, nes neatitinka jos lūkesčių, todėl ieškovei pranešė apie sutarties nutraukimą. Iš šalių pateikto elektroninio susirašinėjimo duomenų (t. 1, b. l. 106-122, t.2. b.l.45-69, 130, 5 t. 106-162) matyti, kad į projektą finansavusios institucijos pareikštas pastabas ieškovė reagavo ir jas išsprendė (81 b. l. 1 t.; 184-186 b.l. 2 t.). Įrodymų, kad pateiktas rezultatas nebuvo priimtas byloje nėra pateikta. 2015-01-13 teisme apklaustas liudytojas D. Č., būdamas ginčo projekto vadovu, paaiškino, kad visi keturių etapų darbai buvo atlikti ir buvo perduoti atsakovei. Paaiškino, kad jis savalaikiai reagavo į atsakovės pastabas, pageidavimus, atliko ir vykdė užduotis, kurios nebuvo įtrauktos į sutarties darbų aprašymą. Taip elgėsi dėl to, kad norėjo, jog užsakovė būtų patenkinta jo darbu. Teigė, kad jei ir pradėjus naudotis sistema ir buvo nežymių netikslumų, tai jie pagal sutartį buvo įsipareigoję 12 mėnesių nuo kūrinio perdavimo neatlygintinai ištaisyti visas rastas klaidas, kurios yra užregistruotos sistemoje www.support.terrait.net. Liudytojas pažymėjo, kad pagal sutartį buvo atlikti visi darbai ir prieš atsakovei priimant vienašališką sprendimą nutraukti sutartį, sistemoje www.support.terrait.net., neišspręstų klausimų nebuvo.

2014-08-08 Ekspertizės akte Nr. 1, ekspertas R. V., pateikė išvadas ir nurodė, kad išnaginėjus pateiktą programą ir jai kelaimus darbų specifikacijoje nurodytus reikalavimus, teigia, kad Keltų rezervavimo verslo valdymo sistema yra sukurta pagal 2012-04-20 darbų specifikaciją (priedas Nr. 1 Komercinio pasiūlymo suvestinė). Vertinimo metu nustatyti sistemos trūkumai (reikalavimai, kurie pažymėti jog realizuoti iš dalies) nėra esminiai ir juos galima būtų pašalinti. Ekspertas atsakydamas į šalių parengtus ir suderintus klausimus atsakė, kad užduotį rangovui visuomet pateikia užsakovas. Ekspertas nurodė, kad užduotis dažniausia būna vienas iš programinės įrangos sr su ja susijusių paslaugų įsigijimo sutarties priedų. Jeigu užsakovas neturi pakankamų kompetencijų apibrėžti ir aprašyti informacinės sistemos techninę specifikaciją, pagal kurią paslaugos tiekėjas – vykdytojas turės sukurti informacinę sistemą, tuomet užsakovas samdo paslaugos tiekėjus, konsultantus, kurie turi kompetencijas parengti minėtą techninę specifikaciją. Ekspertas atsakydamas į klausimus nurodė, kad Sutarties Nr. 2012-04 specifikacija yra netinkamai parengta ir esant tokiai užduočiai nėra galimybės užtikrinti tinkamo rezultato bei „atspėti“ užsakovo lūkesčius. Atsakovė akcentavo, kad ieškovės sukurtas elektroninio laiško funkcionalumas netinkamas. Ekspertas atsakydamas į klausimą ar elektroninis laiškas yra duomenų pasikeitimo tarp informacinių sistemų (kompiuterinių programų) standartas, atsakė, kad elektroninis laiškas duomeų pasikeitimui tarp informacinių sistemų nėra elektroninių duomenų apsikeitimo standartas ir pažymėjo, kad du juridiniai asmenys gali susitarti, dėl įvairių duomenų apsikeitimo taisyklių, tačiau toks susitarimas nėra vadinamas „standartu“. Ekspertas nurodė savo išvadoje, kad jei laiško turinys nėra standartizuotas, negalima garantuoti, kad automatizuotas laiško interpretavimas veiks patikimai. Ekspertas atlikęs tyrimą,atsakydamas į ketvirtą kalusimą padarė labiau tikėtiną prielaidą, kad buvo automatizuota atgalinio ryšio su operatoriumi „StenaLine“ sąsaja. Taip pogi nurodė, kad sąvoka „Automatizavimas“ nėra apibrėžta 2012-04-20 sutarties Nr. 2012-04 darbų specifikacijoje (priedas Nr. 1 Komercinio pasiūlymo suvestinę). Atslikęs ekspertinį vertinimą, padarė išvadą, kad programoje su operatoriais DFDS, Irish ferries ir P&O ferries funkcionalumas, susijęs su failų importu ir jų apdorojimu, realizuotas. Į atsakovės klausimą Nr. 6, ekspertas atsakė, kad 2012-04-20 sutarties Nr. 2012-04 darbų specifikacijoje (priedas Nr. 1, Komercinio pasiūlymo suvestinė) nėra apibrėžti reikalavimai kaip turi sąveikauti dvi skirtingos sistemos, t.y. tarp operatoriaus užsakymo valdymo programinės įrangos ir programos Keltų rezervavimo verslo valdymo sistema. Teismo vertinimu, atsakovė nesformulavo užduoties ieškovei, kuria remiantis galėtų teigti,jog ieškovė neįvykdė sutarties sąlygų ir netinkamai sukūrė Kūrinį. Iš bylos medžiagos nustatyta, o taip pat ekspertas atkreipė dėmesį, kad ir Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros programos rašte Nr. 9202(13,3.14-408) (Bylos išrašo tomas II psl. 108) UAB „Tvintrasus“ buvo pateikta pastaba „Pastebime, kad keltų rezervavimo verslo valdymo sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo sąlygose nurodyti minimalūs techniniai reikalavimai numatomai įsigyti įmonės vidinius ir išorinius procesus optimizuojančiai verslo valdymo sistemai nėra tokie tikslūs kaip Projekto paraiškoje aprašyti funkcionalumai“, tame pačiame rašte buvo paminėta (Bylos išrašo tomas II, psl. 109): “Vykdant kitus pirkimus, rekomenduojame į pirkimo – pardavimo sutartį įtraukti visas pirkimo sąlygas, nekeičiant jų formuotės ir turinio“, tačiau UAB „Tvintransus“ išvadų nepadarė, o ir toliau vykdė pirkimą. (t. 5, b. l. 30-52). Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. paaiškino, kad dirbdama VšĮ LVPA kuravo šį projektą. Pagal UAB „Tvintransus“ paruoštą projekto koncepciją buvo skirtas atitinkamas finansavimas. Teigė, kad į šalių sutartinius santykius nesikišo. Jei pasirinkimo būdu būtų tikrinamas projekto įgyvendinimo tinkamumas, tuomet tai atliktų IT specialistai. UAB „Tvintransus“ teikė visą medžiagą, susijusią su vykdomu projektu ir VšĮ LVPA gavo iš UAB „Tvintransus“ sutarties Nr. 2012-04 ir jos priedo kopijas, pagal kurią buvo ir vykdomas projektas ir teikiamas finansavimas, atsiskaitoma su sutarties vykdytoju. UAB „Tvintransus“, įgyvendinant projektą, kuris finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, turėjo užtikrinti, tinkamu sustarties paruošimu, nes galėjo po projekto užbaigimo būti patikrinta kaip panaudotos skirtos lėšos minėto projekto įgyvendinimui.

Taigi esant tokiems duomenims nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių sutarto visų keturių etapų darbai nebuvo atlikti ir perduoti, todėl už atliktus IV etapo darbus atsakovė turi atsiskaityti ir iš jos priteistina ieškovės naudai 19 160,32 Eur.

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo

Ieškovė prašo pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, o atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad ji pagrįstai nutraukė sutartį su ieškove ir priteisti žalą, patirtą dėl ieškovės netinkamo darbų atlikimo, nes sukurtas produktas netinkamas naudojimui.

CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, tai yra, net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pakankamo pagrindo priešieškinį laikyti pagrįstu ir įrodytu. Šioje byloje atsakovė iš esmės prašė pripažinti, kad sutartis yra nutraukta dėl ieškovės kaltės ir dėl jos padaryto esminio sutarties pažeidimo. Esminiu sutarties pažeidimu atsakovė nurodė tai, kad atsakovė negavo to ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 d. 1 p.). Atsakovė priešieškinyje nurodė šalių sudarytą sutartį nutraukusi po sukurtos programos perdavimo, programa buvo perkelta į viešą erdvę (Sutartis 5.2), tačiau ji neatitiko jos lūkesčių.

Šalių sudarytų sutarčių nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo.

Vienašališkai ne teismo tvarka sutartis gali būti nutraukta tik sutartyje arba įstatyme numatytais pagrindais. CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Taigi, byloje reikia nustatyti, ar atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų, galiojant šalių Sutarties 11.1 p. nuostatai dėl sutarties kylančius ginčus ar nesutarimus sutarties šalys stengiasi spręsti draugiškai, bendradarbiaudamos konsultacijų, derybų bei tarpusavio nuolaidų būdu ir Sutarties 11.2 nuostatai, jei vieno kalendorinio mėnesio laikotarpyje nepavyksta išspręsti ginčo derybų keliu, ginčai sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose, jeigu taip, ar teisėtai atsakovė nutraukė sutartį ir ar sutarties nutraukimas sukelia atsakovės nurodytas pasekmes (pareiga grąžinti sumokėtą atlygį už atliktą darbą ir patirtus nuostolius).

LAT CBS teisėjų kolegija 2013-06-17 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013 pažymėjo, kad „...nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių“. Bylos medžiaga tvirtina, kad Atsakovė iki raštiško keipimosi dėl sutarties nutraukimo į ieškovę dėl vienašališko sutarties nutraukimo, nesikreipė. Bylos medžiaga tvirtina, kad po to, kai atsakovė kreipėsi į ieškovę su raštu dėl vienašališko sutarties nutraukimo, šalys nebandė susitarti dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, o sutartyje nenumatyta, Sutarties Nr. 2012-04 nutraukimo tvarka. Šalys apsikeitė raštais, kuriuose išdėstė savo pozicijas (t. 1, b. l. 32-33, 34). Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad šalių atstovai nebuvo susitikę deryboms dėl sutarties nutraukimo. Iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad atsakovė neketino išsaugoti sutarties. Susitarimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo pasiektas, nes atsakovė kategoriškai reikalavo grąžinti sumokėtas sumas už atliktus darbus, ieškovė, laikydama, kad ji visus darbus pagal sutartį atliko (2012-12-28 Kūrinys buvo galutinai sukurtas ir perkeltas į užsakovės nurodytą viešą erdvę, kaip numatyta sutarties 6.1.4 punkte), reikalavo sumokėti už atliktą darbą. Teismas konstatuoja, jog sutartyje nenustatyta sutarties nutraukimo tvarka, ir po Atsakovės pareiškimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo sutartis nutraukta nebuvo, nes susitarti dėl sutarties nutraukimo nepavyko.

Sutartis Nr. 2012-04 nenumato jos nutraukimo tvarkos, taip po gi nenumato pagrindų, dėl kurių šalių Sutartis galėtų būti nutraukta po Kūrinio sukūrimo. Šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo ir dėl to kilsiančių padarinių pasiektas nebuvo, tarp šalių kilo ginčas, todėl pagal sutarties 11.2 p. nuostatas šalių ginčas dėl sutarties nutraukimo turėjo būti perkeltas į teismą. Teismas sprendžia, kad šalių sutarties nuostatai dėl galimybės nutraukti sutartį išimtinai susitarimo ar teisminiu keliu imperatyvioms įstatymo normoms ir sutarties laisvės principui neprieštarauja, šis susitarimas galioja. Dėl išdėstyto teismas atmeta atsakovės argumentą, kad ieškovė neįvykdė sutarties, nes sukurtas Kūrinys neatitinka atsakovės lūkesčių, ją pažeidė iš esmės, dėl ko atsakovė įgijo teisę nutraukti sutartį vienašališkai CK 6. 217 str. pagrindu. CK 6.217 str. 5 d. numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Kaip jau buvo paminėta, šalių Sutartyje nenumatyta pagrindų, dėl kurių sutartis galėtų būti nutraukta, neįtvirtinta sutarties nutraukimo tvarka, įtvirtintas tik šalių ginčų sprendimo būdas – šalių konsultacijų, derybų vei nuolaidų būdu, arba, šalims nesusitarus – per teismą. Tai reiškia, kad sutarties šalys atsisakė nuo teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir susitarė, kad sutartį bus galima nutraukti tik šalių susitarimu arba per teismą nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindų. Sutarties nutraukimas (kilęs ginčas) dėl esminio sutarties pažeidimo turėjo vykti taip pat sutartyje numatyta tvarka. Teismas sprendžia, kad esant tokiems šalių susitarimams, vienašališkas atsakovės sutarties nutraukimas pažeidžia sutartyje Nr. 2012-04 numatytą sutarties ginčų sprendimo (sutarties nutraukimo tvarką) ir nesukelia ieškovei teisinių pasekmių.

Taip pogi, teismo nuomone, atsakovės pranešimas apie sutarties nutraukimą yra nepakankamai motyvuotas, iš esmės grindžiamas atsakovės padarytomis prielaidomis, ieškovė kaltinama Kūrinio plagijavimu. Patikrinus bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartį Nr. 2012-04. Pagal sutarties 5.2. punktą, Kūrinio perdavimas įforminamas darbų perdavimo aktu arba perkeliamas į viešą erdvę ir kūrinį perkėlus į viešą erdvę, kūrinys yra laikomas priimtu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kūrinys perkeltas į viešą erdvę 2012-12-28, 2013-02-22 buvo atliktas IV darbų etapas, surašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas ir išrašyta PVM sąskaita faktūra TR.0002563, kurie išsiųsti atsakovei. Teismas neturi pagrindo abejoti Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais paaiškinimais, kad perdavus Kūrinį Atsakovei, jos užregistruotų sistemoje www.support.terrait.net neišspręstų klaidų nėra. Tai, kad kūrinys iš esmės atliktas pagal sutarties sąlygas patvirtino ir ekspertas, atlikęs ekspertizę (t. 5, b. l. 30- 52).

Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Kūrinio sukūrino ir įdiegimo rangos sutartis Nr. 2012-04 yra įvykdyta, jos vykdymas priklausė taip pat nuo užsakovo valios ir veiksmų, konstatuotina, kad nėra nei vienos minėtame CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kurios leistų laikyti atsakovės sutarties nutraukimą (tomas I, b.l. 32-33) teisėtu ir pagrįstu. Elektroninio susirašinėjimo duomenys leidžia daryti išvadą, jog nors šalių tarpusavio bendravimas nebuvo sklandus, tačiau teismo vertinimu jis buvo darbinis ir intensymus, ieškovė suinteresuota projekto baigimu ir siekė tęsti sutarties vykdymą, sutarimi nustatytas 12 mėnesių nuo kūrinio perdavimo neatlygintinas ištaisymas visų rastų klaidų, kurios užregistruotos sistemoje www.support.terrait.net (sutartis 5.4 p). Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tolesnis sutarties vykdymas atsakovei prarado prasmę, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tvirtino, kad nuo sutarties sudarymo iki šiol pasikeitus technologinėms galimybėms, būtų galima įgyvendinti papildomus atsakovės pageidavimus, kurie nors ir nebuvo aptarti sutartyje. Be to atsakovės atstovė direktorė R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokia programa jai reikalinga, tačiau ji, iš principo nebenori bendradarbiauti ir vykdyti sutartį su ieškove. Atsakovės atstovė R. L. teismo posėdžio metu ir savo procesiniuose dokumentuose nepateikė pagrįstų motyvų ir nenurodė aplinkybių dėl kurių buvo nuspręsta nesilaikyti sutarties 5.4 p., kuriame numatytas 12 mėnesių garantinis laikotarpis. Įstatymas neatleidžia sutarties šalių nuo pareigos laikytis bendrųjų sutarties vykdymo principų, suformuluotų CK 6.200 straipsnyje, kuris reikalauja, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, bendradarbiautų ir kooperuotųsi. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). Bendradarbiavimo pareigą pažeidusi šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis).

Atsakovė prašo priteisti jos patirtas išlaidas, susijusias su pačios 2011-09-22 pasirašyta sutartimi su UAB „Katrim“ dėl paraiškos Europos Sąjungos paramai gauti ir 2012-01-30 pasirašyta sutartimi su UAB „Katrim“, jog ji administruos projektą UAB „Tvintransus“ konkurencingumo didinimas panaudojant IT Technologijas (S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03047. Atsakovė pasirašydamas šias sutartis veikė savo rizika ir teismas pažymi, kad šios sutartys sudarytos iki Sutarties Nr. 2014-04 sudarymo ir niekaip nesusijusios su tuo, kad Atsakovė priėmė sprendimą nutraukti vienašališkai sutartį ir dėl to patyrė žalą. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti UAB „Katrim“ sumokėtas lėšas bendroje sumoje 2102,64 Eur atsakovė taip pat neįrodė, kad kuriant Kūrinį nebuvo reikalinga UAB „Elit sistema“ sukurta AGNUM programos nauja versija, nes kaip pati atsakovė priešieškinyje nurodė, kad tokia AGNUM programos nauja versija 1.526 buvo reikalinga integruoti į UAB „TerraIT“ sukurtą sistemą, kad klientai galėtų matyti pateiktas sąskaitas ir todėl teismas daro išvadą, kad reikalavimas priteisti atsakovės sumokėtas lėšas - 693,70 Eur UAB „Elit Sistema“, nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovė taip pat neįrodė, kad vykdant projektą ir kuriant Kūrinį buvo nereikalingas serveris, kurį 2012-09-14 pasirašius Informacinių technologijų paslaugų sutartį Nr. IT60782490-120914 su TEO LT, AB dėl virtualių išteklių nuomos. Šalių atstovai teismo posėdžio metu aiškino, kad serveris buvo būtinas kuriant Kūrinį. Todėl atmestinas reikalavimas dėl prašomos priteisti iš ieškovo žalos atlyginimo ir 1371,97 Eur sumoje už serverio nuomą.

Remiantis išdėstytais motyvais priešieškinis atmestinas. Ieškinį patenkinus atitinkamai iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės yra pagrindas priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 616,60 Eur žyminį mokestį, kai turėjo sumokėti 718,81 Eur (574,81 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p) + 144 Eur (CPK 80 ctr. 1d . 3 p.)) žyminio mokesčio, ieškovė procesiniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 2-4 ir t. 2, b. l. 1-3), baigiamosiose kalbose ieškovo atstovas prašė priteisti 265,87 Eur žyminio mokečio. Esant tokiam prašymui priteistina ieškovei tik 265,87 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovės nesumokėta žyminio mokesčio dalis 102,21 Eur, valstybei priteistina iš atsakovės. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus dėl 868,68 Eur išlaidų už teisines paslaugas atstovaujant byloje (t. 5, b. l. 89-91), už teismo ekspertizę 3574,49 Eur (t. 5., b. l. 10, 26, 52), viso 4709,04 Eur (t 5., b. l. 10, 26, 27, 28) bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93str. 1d.).

Iš atsakovės valstybei priteistini 102,21 Eur, kurie ieškovės nesumokėti pateikiant ieškinį.

Iš atsakovės priteistina 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str.).

Iš atsakovės taip pat priteisina 46,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 92str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tvintransus“ į.k. 126330091 19160,32 Eur (devyniolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt eurų 32 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 19160,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2013-07-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4709,04 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devynis eurus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Terra IT“ į.k. 300043862, Studentų g. 65, Kaunas.

Iš atsakovės UAB „Tvintransus“ į.k. 126330091 valstybei priteisti 102,21 Eur (vienas šimtas du eutai 21 ct), nesumokėto žyminio mokesčio ir 46,11 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 148,32 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni eutai 32 ct), valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą