- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- 1-466-1078/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- I. Z.
- Nukentėjusysis
- D. J., E. S.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis, Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiesiems D. J., E. S., jų įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Z. (I. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, pagal BK 284 straipsnį),
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:
jis, 2021 m. balandžio 13 d., apie 22.10 val., Vilniuje, vairuojamu V. G. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volvo V50“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Žirmūnų gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro Kareivių gatvės kryptimi, pirma eismo juosta, artėdamas prie reguliuojamos sankryžos su P. Lukšio gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas”, 73.7 punkto reikalavimus, numatančius, kad ,,Geltonas signalas draudžia eismą <...> ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis, <...>”, o taip pat 165 punkto reikalavimus, numatančius, kad ,,Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą ,,Stop” linija ir (ar) ,,Stop” liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui“, tai yra, važiavo vairuojamu automobiliu apie 91,5-98,2 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės Žirmūnų-P. Lukšio g. reguliuojamoje sankryžoje jo važiavimo krypties atžvilgiu užsidegus eismą draudžiančiam – geltonam šviesoforo signalui nestaigiai stabdydamas sustabdyti automobilį iki „Stop“ linijos, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam – geltonam šviesoforo signalui nestabdydamas vairuojamo automobilio tęsė važiavimą ir partrenkė degant pėsčiųjų eismą draudžiančiam – raudonam šviesoforo signalui nuo saugumo salelės į važiuojamąją dalį įžengusį ir jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Žirmūnų gatvę bėgusį pėsčiąjį L. J., kuris nuo patirtų kūno sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Šiais savo veiksmais I. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. Z. nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Kaltinime nurodytu laiku, jis vairuodamas automobilį Volvo, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Žirmūnų g. nuo Šilo tilto į viršų (past. – link Kareivių g.). Važiuodamas pirma eismo juosta ir artėdamas prie reguliuojamos sankryžos, pamatė mirksintį šviesoforo signalą, todėl jis nuspaudė akceleratorių, taip padidindamas greitį, ir važiavo per sankryžą, pajuto smūgį, laviruodamas, kad neatsitrenktų į kitus automobilius, sustabdė automobilį. Pamena, kad užsidengė veidą, nes jautė skausmą, klausė kartu važiavusio draugo, ar jam viskas gerai, tuomet išlipo iš automobilio, nes suprato, kad įvyko susidūrimas su pėsčiuoju. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog negali pasakyti, kokiu greičiu galėjo važiuoti per sankryžą, nes nežiūrėjo, tiesiog nuspaudė greičio pedalą, bet turbūt galėjo būti toks, koks nurodomas specialisto išvadoje. Važiuodamas nukentėjusiojo tikrai nematė, jeigu būtų matęs, tai būtų siekęs išvengti susidūrimo. Dėl sukelto eismo įvykio labai išgyvena, likęs randas ant veido nuolat primena, kas įvyko, vis mato tuos vaizdus, per tą vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, iki šiol negali važiuoti, atsiprašė nukentėjusiųjų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. Z. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 22 val., vairuodamas automobilį „VOLVO V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo reguliuojamą Šilo-Žirmūnų g. sankryžą ir važiavo Žirmūnų gatvės pirma eismo juosta link Kareivių gatvės pusės. Kartu su juo važiavo draugas E. L., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo tamsus paros metas, stipriai lijo, asfaltas buvo šlapias, dėl to buvo blogas matomumas. Mano, kad jis vairuojamu automobiliu „VOLVO“, važiuodamas Žirmūnų gatvės pirma eismo juosta link Kareivių gatvės pusės, važiavo leistinu greičiu, tačiau kokiu greičiu važiavo tiksliai, nurodyti negali, nes į spidometrą nežiūrėjo. Artėjo link reguliuojamos Žirmūnų-P.Lukšio g. sankryžos, per kurią ketino važiuoti tiesiai. Važiuodamas Žirmūnų g. pirma eismo juosta ir priartėjęs prie reguliuojamos sankryžos su P. Lukšio gatve, matė, jog jam dega žalias šviesoforo signalas, todėl jis, nemažindamas greičio, važiuodamas tuo pačiu greičiu, priartėjo prie sankryžos ir į ją įvažiavo. Įvažiavęs į sankryžą važiavo tuo pačiu greičiu, kaip ir važiuodamas iki sankryžos. Ir, kai jau išvažinėjo iš sankryžos, staiga pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį, kažkas užkrito ant priekinio stiklo ir jam į akis pabiro stiklo šukės. Pajuto skausmą, užsidengė akis, net iš karto nestabdė automobilio. Po to pradėjo stabdyti automobilį ir sustojo visuomeninio transporto sustojime. Jis suprato, jog įvyko eismo įvykis, kad partrenkė pėsčiąjį. Dėl to, išlipęs iš automobilio, pradėjo eiti link galinės automobilio dalies ir pamatė už automobilio ant važiuojamos dalies gulintį kūną. Tuomet draugui E. L. pasakė, jog jis greičiau kviestų medikus. Matė, jog prie gulinčio vyriškio priėjo žmonės, jis pats prie jo nėjo, nes labai skaudėjo sužalotas akis. Atvykus greitosios pagalbos darbuotojams, jis buvo išvežtas į ligoninę. Kaip per Žirmūnų gatvės važiuojamą dalį judėjo pėsčiasis, ar jis ėjo, ar jis bėgo, nematė ir nurodyti negali, nes pėsčiojo jis nematė. Jis pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį ir priekinį langą. Kadangi jam degė žalias šviesoforo signalas, todėl pėsčiasis Žirmūnų gatvės važiuojamą dalį kirto degant raudonam šviesoforo signalui (t. 2, b. l. 15-17).
Papildomos apklausos metu I. Z. parodė, kad patvirtina savo anksčiau nurodytas faktines aplinkybes ir nori patikslinti, kad iš tolo pamatęs, jog jo atžvilgiu Žirmūnų-P.Lukšio g. sankryžoje pradeda mirksėti žalias šviesoforo signalas, šiek tiek padidino greitį (kiek, nurodyti negali, nes, kaip minėjo, į spidometrą nežiūrėjo), tam, kad pravažiuotų sankryžą. Jokio pėsčiojo savo važiuojamojoje dalyje nematė, oro sąlygos buvo prastos, lijo lietus, todėl smūgis į automobilį jam buvo netikėtas. Mano, kad pėsčiasis bėgo degant raudonam šviesoforo signalui. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažįsta, gailisi dėl kilusių pasekmių (t. 2, b. l. 20-21).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. J. parodė, kad jos sūnus L. J. gyveno kartu su ja. Jis dirbo krepšelių surinkėju P. Lukšio gatvėje esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. balandžio 13 d., apie 10 val., sūnus išėjo iš namų į darbą, P. Lukšio gatvėje esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dirbo nuo 11.00 val. iki 22.00 val. Pasibaigus darbui 22.00 val., sūnus visuomeniniu transportu turėjo parvažiuoti į namus. Tai žinodama, ji, 22.12 val., sūnui paskambino į mobiliojo ryšio telefoną ir paklausė, ar jis tuoj bus namuose. Į tai sūnus atsakė, kad jis jau eina į namus ir kad tuoj bus namuose. Todėl ji, būdama namuose, laukė sugrįžtančio sūnaus. Jis turėjo nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pereiti į kitą Žirmūnų gatvės pusę ir autobusu parvažiuoti į namus. Kadangi praėjus daugiau nei valandai laiko sūnaus dar nebuvo namuose, nors įprastai jis iš darbo į namus sugrįždavo per valandą laiko, todėl 23 val. ji vėl paskambino sūnui į mobiliojo ryšio telefoną. Sūnaus telefonu atsiliepė vyriškis, prisistatęs policijos pareigūnu, ir jis jai pranešė, kad jos sūnus žuvo eismo įvykio metu, kai jį Žirmūnų gatvėje, ties sankryža su P. Lukšio gatve, partrenkė automobilis. Ji pati eismo įvykio nematė (t. 1, b. l. 49-51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. S. nurodė, kad jo brolis L. J. žuvo partrenktas automobilio 2021 m. balandžio 13 d., apie 22 val., Vilniuje, Žirmūnų-P. Lukšio g. sankryžoje. Jis pats eismo įvykio nematė, jo liudytojų nežino, apie eismo įvykio aplinkybes žino iš žiniasklaidos. Žuvęs brolis L. J. gyveno su jų mama, o jis gyvena atskirai. Nors su broliu gyveno atskirai, bet su juo pastoviai bendravo, palaikė glaudų ryšį. Jie su broliu kelis kartus per savaitę susiskambindavo telefonu, susitikdavo (t. 1, b. l. 58-60).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 22.10 val., jis, vairuodamas dviratį P. Lukšio gatvės šaligatviu, nuo parduotuvės „Rimi“ pusės, privažiavo reguliuojamą P. Lukšio-Žirmūnų g. sankryžą ir sustojo ties Žirmūnų g. važiuojama dalimi, ant kairiojo Žirmūnų g. šaligatvio, link Kareivių g. pusės. Sustojo ties reguliuojama pėsčiųjų perėja, nes pėsčiųjų, ketinančių eiti per Žirmūnų gatvę, atžvilgiu, degė raudonas šviesoforo signalas. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, lynojo, kelio danga buvo šlapia. Šalia jo, ant šaligatvio, sustojo moteris, kuri nešėsi vaiką, bei priėjęs sustojo ir dar vienas vaikinas. Bet šis vaikinas, nors jiems dar degė raudonas šviesoforo signalas, staiga nužengė nuo šaligatvio ir greitu tempu, vos ne bėgdamas, pradėjo eiti per Žirmūnų gatvės važiuojamą dalį, skirtą važiuoti nuo Kareivių g. pusės. Vaikinas apsidairė į šalis prieš žengdamas į gatvę ir jiems tuo metu iš kairės pusės, t. y. Žirmūnų g. pirmoje eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Kareivių g. pusės, stovėjo prieš sankryžą sustojęs automobilis. Tuo metu jų, t. y. pėsčiųjų atžvilgiu, degė raudonas šviesoforo signalas. Jis matė, kaip nuo šaligatvio nužengęs vaikinas greitu tempu, vos ne bėgdamas, sėkmingai praėjo Žirmūnų gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Kareivių g. pusės ir užžengė ant saugumo salelės. Vaikinas toliau eidamas greitu tempu, vos ne bėgdamas, praėjo saugumo salelę ir, net nestabtelėjęs, nužengė nuo saugumo salelės į Žirmūnų gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti link Kareivių gatvės pusės ir ėjo toliau greitu tempu. Ar vaikinas prieš nužengdamas nuo saugumo salelės į Žirmūnų g. važiuojamą dalį, skirtą važiuoti link Kareivių g., apsidairė, nepastebėjo, bet jis tikrai prieš nužengdamas nuo saugumo salelės į važiuojamą dalį nebuvo stabtelėjęs, nesulėtino ėjimo greičio. Vaikinas nužengęs nuo saugumo salelės į Žirmūnų g. antrą eismo juostą, skirtą važiuoti link Kareivių g., toliau ėjo greitu tempu. Ir, kai vaikinas, praėjo antrą eismo juostą, skirtą važiuoti link Kareivių g. pusės, t. y. jis buvo maždaug ties viduriu Žirmūnų g., skirtos važiuoti link Kareivių g., jis tuomet žvilgsnį nuo vaikino nukreipė į pėsčiųjų šviesoforą. Matė, jog pėsčiųjų, t. y. jų atžvilgiu dega raudonas šviesoforo signalas. Ir tuo pat metu išgirdo trenksmo garsą. Tuomet žvilgsnį nuo šviesoforo nukreipė vėl į Žirmūnų g. važiuojamą dalį ir pamatė, jog Žirmūnų gatve link Kareivių g. pusės pravažiuoja dideliu greičiu automobilis „VOLVO“, kuris buvo staigiai stabdomas ir sustojo ties visuomeninio transporto sustojimu. Pamatė jau ant važiuojamos dalies, taip pat ties sustojimu, gulintį minėtą vaikiną, kuris per Žirmūnų gatvę ėjo pėsčiųjų perėja, kai degė raudonas šviesoforo signalas.
Suprato, jog automobilis „VOLVO“ partrenkė minėtą pėsčiąjį. Partrenkimo nematė, nes tuo metu jo žvilgsnis buvo nukreiptas į šviesoforą. Taip pat nematė ir kaip iki pėsčiojo partrenkimo važiavo automobilis „VOLVO“, nes jį pamatė jau stabdomą po išgirsto trenksmo garso. Pėsčiojo partrenkimo metu, pėstiesiems tebedegė raudonas šviesoforo signalas, o, koks tuo metu degė šviesoforo signalas automobiliams, važiuojantiems Žirmūnų gatve link Kareivių g. pusės, nematė. Po pėsčiojo partrenkimo praėjus kelioms sekundėms, jų, t. y. pėsčiųjų, ketinančių eiti per Žirmūnų gatvę, atžvilgiu užsidegė žalias šviesoforo signalas, tuomet jis nužengė nuo šaligatvio ir vesdamas dviratį perėjo į kitą Žirmūnų gatvės pusę. Pėsčiasis per Žirmūnų gatvę ėjo visą laiką jo atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui, net ir partrenkimo metu jam tebedegė raudonas šviesoforo signalas. Kokiam šviesoforo signalui degant į sankryžą įvažiavo automobilis „VOLVO“, kokiu greičiu jis važiavo, nematė, nes automobilį „VOLVO“ pamatė po išgirsto trenksmo garsą. Bet ir tuomet automobilis „VOLVO“, nors ir stabdomas, dideliu greičiu pravažiavo nuo perėjos iki sustojimo, kol sustojo (t. 1, b. l. 69-71).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Š. nurodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 22.10 val., važiavo sutuoktinio S. Š. vairuojamu automobiliu. Važiavo Žirmūnų gatve, nuo miesto centro pusės link Kareivių g. pusės, ir, privažiavus reguliuojamą Žirmūnų-P. Lukšio g. sankryžą, sutuoktinis sustabdė vairuojamą automobilį Žirmūnų gatvės antroje eismo juostoje, kuri, kaip ir trečia eismo juosta, yra skirta sukti iš Žirmūnų gatvės į kairę, į P. Lukšio gatvę. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, lijo, važiuojama dalis buvo šlapia. Sutuoktinio sustabdytas automobilis stovėjo prieš sankryžą Žirmūnų g. antroje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Kareivių g. pusės ir laukė, kol jų atžvilgiu užsidegs žalia rodyklė, leidžianti pasukti iš Žirmūnų gatvės į kairę, į P. Lukšio gatvę. Ji, sėdėdama automobilyje, gerai matė P. Lukšio-Žirmūnų g. sankryžą. Matė, kaip nuo kairiojo Žirmūnų g. šaligatvio, žiūrint link Kareivių g. pusės, į pėsčiųjų perėją įžengė du pėstieji, nors jų atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Pirmas pėsčiasis bėgo per Žirmūnų g. eismo pusę, skirtą važiuoti Kareivių g. link. Jam iš paskos, šiek tiek atsilikęs, bėgo antras pėsčiasis. Abu pėstieji sėkmingai prabėgo Žirmūnų g. eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Kareivių g. pusės, nors tuo metu jų atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Pirmasis per Žirmūnų gatvę bėgęs pėsčiasis užžengė ant saugumo salelės, nesustodamas ją prabėgo ir nesustodamas, bei toliau bėgdamas, jis nuo saugumo salelės įžengė į Žirmūnų g. eismo pusę, skirtą važiuoti Kareivių gatvės link. Tuo tarpu antras bėgęs pėsčiasis, sustojo ant saugumo salelės. O pirmasis bėgęs pėsčiasis nuo saugumo salelės į Žirmūnų g. važiuojamą dalį, skirtą važiuoti Kareivių g. link, įžengė net nesidairydamas, jis bėgo per Žirmūnų g. eismo pusę, skirtą važiuoti link Kareivių g.. Ir, kai pėsčiasis buvo ties viduriu Žirmūnų g. pusės, skirtos važiuoti link Kareivių g., tuomet pamatė, kaip labai dideliu greičiu, pro jų stovintį automobilį, Žirmūnų g. pirma eismo juosta Kareivių g. link pravažiavo automobilis ir po akimirkos šis automobilis priekine dalimi partrenkė ties važiuojamos dalies viduriu buvusį pėsčiąjį. Automobilis pėsčiąjį partrenkė priekine dalimi, ties viduriu. Pėsčiajam smūgis buvo į dešinį šoną. Nuo smūgio pėsčiasis pakilo į orą, perskrido per automobilį. Automobilis intensyviai stabdomas sustojo, ties visuomeninio transporto sustojimu, o už jo galinės dalies nukrito partrenktas pėsčiasis. Iš karto jų atžvilgiu užsidegė žalia rodyklė leidžianti sukti į kairę. Dėl to mano, kad pirma juosta per sankryžą važiavęs ir pėsčiąjį partrenkęs automobilis, į sankryžą įvažiavo jo atžvilgiu degant arba žaliam mirksinčiam, arba geltonam šviesoforo signalui. Ji nematė, kokiam šviesoforo signalui degant, į sankryžą įvažiavo minėtas automobilis, nes į tai neatkreipė dėmesio. Matė, jog jis važiavo dideliu greičiu (t. 1, b. l. 73-75).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. Š. parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 22.10 val., jis vairuodamas automobilį, važiavo Žirmūnų gatve, nuo miesto centro pusės link Kareivių g. pusės. Kartu su juo važiavo jo sutuoktinė, kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo tamsus paros metas, gatvė silpnai apšviesta, lijo, asfaltas buvo šlapias. Jis, vairuojamu automobiliu, važiuodamas Žirmūnų gatvės antra eismo juosta iš trijų, privažiavo reguliuojamą Žirmūnų-P. Lukšio g. sankryžą, kurioje turėjo sukti į kairę, iš Žirmūnų gatvės į P. Lukšio gatvę. Kadangi jam vairuojamu automobiliu privažiavus minėtą sankryžą žalias šviesoforo signalas degė transporto priemonėms, važiuojančioms Žirmūnų gatve per sankryžą tiesiai, jis vairuojamą automobilį sustabdė prieš sankryžą, Žirmūnų g. antroje eismo juostoje ir laukė, kol jo atžvilgiu užsidegs žalia rodyklė, leidžianti sukti į kairę iš Žirmūnų g. į P. Lukšio gatvę. Jis, stovėdamas prieš sankryžą, visą laiką žiūrėjo į šviesoforą, laukė kada jo atžvilgiu užsidegs žalia rodyklė. Dėmesys buvo sutelktas į šviesoforą, todėl nematė, kaip per Žirmūnų gatvę ėjo pėsčiasis. Kurį laiką pastovėjus prieš sankryžą, žinojo, kad netrukus turi jo atžvilgiu užsidegti žalia rodyklė, leidžianti sukti į kairę ir jis dėmesį buvo sutelkęs į šviesoforą. Pajuto, jog jo automobilis, sustabdytas antroje eismo juostoje, nuo stipraus oro gūsio susiūbavo į šonus. Nors nematė pro jį pravažiavusio automobilio, suprato, jog pro jo automobilį, pirma eismo juosta, dideliu greičiu pravažiavo kitas automobilis. Kaip tik tuo momentu jam užsidegė žalia rodyklė, leidžianti sukti į kairę, jis pradėjo važiuoti sukdamas į kairę ir tuo momentu išgirdo trenksmo garsą. Bet dėl ko pasigirdo trenksmo garsas, nematė. Nematė, kaip buvo partrenktas pėsčiasis, nes, sukdamas į P. Lukšio gatvę, žiūrėjo į kairę. Žmona jam pasakė, kad buvo partrenktas pėsčiasis. Jie nuvažiavo į P. Lukšio gatvę, parduotuvės „Rimi“ aikštelėje paliko automobilį ir su žmona nuėjo iki eismo įvykio vietos. Apie įvykį buvo pranešta policijai, iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai. Kaip iki pėsčiojo partrenkimo važiavo automobilis, kokiam šviesoforo signalui degant jis įvažiavo į sankryžą, nematė. Taip pat nematė, kaip per gatvę ėjo pėsčiasis. Jis tik pajutęs nuo stipraus oro gūsio susiūbuojant jo sustabdytą automobilį, suprato, jog pro jo automobilį, Žirmūnų gatvės pirma eismo juosta, pravažiavęs automobilis važiavo dideliu greičiu (t. 1, b. l. 77-79).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 22.10 val., jis, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, važiavo draugo I. Z. vairuojamu automobiliu „VOLVO V50“. Buvo tamsus paros metas, bet gatvė apšviesta, lijo, asfaltas buvo šlapias. I. Z. vairuojamu automobiliu „VOLVO V50“ Žirmūnų gatve važiavo Kareivių gatvės link. Važiavo Žirmūnų gatvės pirma eismo juosta. Jis, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, pastoviai į kelio važiuojamą dalį nežiūrėjo ir jos nestebėjo, žiūrėjo į mobiliojo ryšio telefoną, pasisukęs kalbėjo su vairuotoju ir retkarčiais pasižiūrėdavo į važiuojamą dalį. Kokiu greičiu važiavo I. Z. vairuojamu automobiliu, nurodyti negali, bet jam atrodo, kad važiavo normaliu greičiu. Važiuojant Žirmūnų gatvės pirma eismo juosta link Kareivių g. pusės, artėjo link reguliuojamos Žirmūnų-P. Lukšio g. sankryžos, kai jiems iki šios sankryžos buvo likę apie 10-15 metrų, tuomet jis pamatė, jog jų atžvilgiu pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Matė, kad priešingoje Žirmūnų g. eismo pusėje, kuri skirta važiuoti nuo Kareivų g. pusės, per gatvę eina pėsčioji. Kadangi pėsčioji buvo priešingoje eismo pusėje, jis į ją nekreipė dėmesio, jos nestebėjo ir matė per gatvę einančią tik vieną pėsčiąją. Pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, I. Z. vairuojamas automobilis „VOLVO“ greičio nei didino, nei mažino, važiavo tuo pačiu greičiu, įvažiavo į sankryžą ir per ją važiavo. Jis tuo metu kalbėjo su I. Z., todėl į kelio važiuojamą dalį nežiūrėjo, staiga išgirdo trenksmo garsą, buvo smūgis, kažkas užkrito ant automobilio „VOLVO“ priekinio stiklo, jam ant veido padėjo kristi stiklų šukės. Jis rankomis užsidengė veidą. Viskas įvyko labai staiga, per akimirką. Kai automobilis „VOLVO“ sustojo, jis atidaręs priekines keleivio duris pradėjo išlipinėti iš automobilio ir tuomet netoli automobilio „VOLVO“ galinės dalies, važiuojamoje dalyje, pamatė gulintį žmogų. Tik tuomet suprato, kad I. Z. vairuojamu automobiliu partrenkė pėsčiąjį. Tai pamatęs, jis iš karto paskambinęs pranešė apie eismo įvykį, iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Įvykio vietoje susirinko žmonės, partrenktas pėsčiais gulėjo be sąmonės. Į įvykio vietą pirmieji atvyko policijos pareigūnai, po to atvyko greitosios pagalbos darbuotojai, kurie konstatavo partrenkto pėsčiojo mirtį. Kaip per Žirmūnų gatvę ėjo pėsčiasis, t. y. iš kurios pusės, kokiu tempu, ar pėsčiųjų perėja ėjo, jis nurodyti negali, nes pėsčiojo einančio nematė. Kokiu greičiu važiavo I. Z., nurodyti negali, nes į spidometrą nežiūrėjo. I. Z. vairuojamu automobiliu į sankryžą įvažiavo jų atžvilgiu mirksint žalam šviesoforo signalui (t. 1, b. l. 81-83).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. nurodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 22.10 val., jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), jo buto langai yra Žirmūnų g. važiuojamosios dalies pusėje. Gerai matosi „Šiaurės miestelio“ sustojimas, skirtas važiuoti nuo miesto centro pusės. Būnant namuose, staiga išgirdo garsų trenksmo garsą gatvėje. Priėjus prie lango pamatė „Šiaurės miestelio“ sustojime, skirtame važiuoti nuo miesto centro pusės, stovinčius du automobilius – „BMW“ ir „VOLVO“ markių, matė prie sankryžos su P. Lukšio gatve, tiksliau prie pėsčiųjų perėjos, skirtos eiti per Žirmūnų g. eismo pusę, skirtą važiuot nuo centro, gulinčią kuprinę ir kitus išsimėčiusius daiktus. Pamatė ties sustojimu „Šiaurės miestelis“ gulintį žmogaus kūną. Suprato, kad įvyko eismo įvykis, dėl to telefonu paskambinęs pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie įvykusį eismo įvykį. Kaip iki partrenkimo ėjo pėsčiasis, kaip važiavo automobilis, bei koks jiems degė šviesoforo signalas, nematė. Pro langą pažiūrėjo po išgirsto trenksmo garso, kai jau buvo įvykęs eismo įvykis (t. 1, b. l. 85-87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. nurodė, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 22 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo buto langai yra Žirmūnų gatvės važiuojamosios dalies pusėje. Būdamas namuose žiūrėjo televizorių ir buvo pravertas langas. Išgirdo labai garsų trenksmo garsą. Išgirdęs trenksmo garsą, suprato, jog įvyko eismo įvykis, todėl pažiūrėjo pro langą į Žirmūnų g. važiuojamą dalį ir pamatė visuomeninio transporto sustojime „Šiaurės miestelis“, skirtame važiuoti nuo miesto centro pusės, stovintį sustojusį lengvąjį automobilį, bei už jo gulintį žmogų. Suprato, jog automobilis partrenkė pėsčiąjį. Dėl to iš karto savo mobiliuoju telefonu paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė apie eismo įvykį. Kaip įvyko eismo įvykis, nematė (t. 1, b. l. 89-91).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d., pagal pasirašytą panaudos sutartį, pažįstama V. G. jam perdavė neatlygintinai valdyti ir naudotis jos automobilį „VOLVO V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 13 d., susitiko su draugu I. Z., kuris paprašė jo, kad jis jam leistų pasinaudoti savaitę laiko automobiliu „VOLVO V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žadėjo už tai jam sumokėti 80 eurų. Jis sutiko I. Z. nuo 2021 m. balandžio 13 d. leisti savaitę laiko naudotis automobiliu „VOLVO V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio susitarimo jokios raštiškos sutarties su I. Z. nepasirašė, 2021 m. balandžio 13 d., apie 17-18 val., I. Z. padavė automobilio „VOLVO V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus, jis sėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo. Apie tai, kad I. Z. vairuodamas automobilį „VOLVO V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 14 d., Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, partrenkė pėsčiąjį, sužinojo tik 2021 m. balandžio 22 d., kai jam paskambino automobilio savininkė V. G. (t. 1, b. l. 93-95).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo tyrėjo V. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 22.12 val., Vilniuje, Žirmūnų g.-P. Lukšio g., šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, I. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Volvo V50“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė per pėsčiųjų perėją bėgantį pėsčiąjį L. J., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris eismo įvykio metu žuvo, taip pat, eismo įvykio metu nukentėjo automobilio ,,Volvo V50“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris dėl dešinės akies žaizdos pristatytas į Santariškių ligoninę (t. 1, b. l. 4).
Iš policijos pareigūno E. B. 2021 m. balandžio 13 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog po eismo įvykio, t. y. 2021 m. balandžio 13 d., 22.28 val., patikrinus I. Z. blaivumą, nustatyta jo iškvėptame ore 0,00 prom. (t. 1, b. l. 6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2021 m. balandžio 13 d., 22.12 val., BPC buvo gauti pranešimai apie Žirmūnų g. 64, Vilnius, eismo įvykį, kurio metu buvo partrenktas pėsčiasis (t. 1. b. l. 5).
Iš 2021 m. balandžio 14 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu Žirmūnų g. – P. Lukšio g. sankryžoje, apžiūros eiga bei jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole, fotolentelėje bei Eismo įvykio schemoje (t. 1, b. l. 7-12).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2021 m. balandžio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas po eismo įvykio automobilis „Volvo V50“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole bei fotolentelėse (t. 1, b. l. 14-29).
Iš 2021 m. balandžio 14 d. lavono apžiūros protokolo su priedais nustatyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo L. J. lavonas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole bei fotolentelėje (t. 1, b. l. 32-38).
Iš 2021 m. balandžio 27 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš Vilniaus apsk. VPK gautas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole bei fotolentelėje (t. 1, b. l. 107-115).
Iš 2021 m. gegužės 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš VšĮ „Susisiekimo paslaugos“ paimtas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole bei fotolentelėje (t. 1, b. l. 118-126).
Iš 2021 m. balandžio 23 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta reguliuojam Žirmūnų-P. Lukšio sankryža, Vilniuje. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole bei fotolentelėje (t. 1, b. l. 127-131).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 480/2021(01) nustatyta, kad L. J. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, rankose, dešinės kirkšnies srityje, kojose; odos nubrozdinimai veide, kakle, krūtinės ląstoje, nugaroje, rankose, klubuose, kairėje blauzdoje; muštinės žaizdos nugaroje; dešinio raktikaulio lūžis, I šonkaulio lūžis dešinėje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, II šonkaulio lūžis, Th3 ir Th4 slankstelių lūžiai, su minkštųjų audinių kraujosruva C3-Th10 slankstelių aukštyje, kairio ir dešinio šlaunikaulių skeveldriniai lūžiai, kairio šeivikaulio lūžis; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš pusrutulių sferinių bei pamatinių paviršių bei kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu aplink smegenų kamieną; širdiplėvės plyšimas; dauginiai plaučių ir blužnies plyšimai. Sužalojimai visumoje dėl vidaus organų pažeidimo bei kraujo išsiliejimo suspaudusio galvos smegenų kamieną, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais neilgai trukus iki mirties. L. J. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis veide, rankose, dešinės kirkšnies srityje, kojose; odos nubrozdinimais veide, kakle, krūtinės ląstoje, nugaroje, rankose, klubuose, kairėje blauzdoje; muštinėmis žaizdomis nugaroje; dešinio raktikaulio lūžiu, I šonkaulio lūžiu dešinėje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, II šonkaulio lūžiu, Th3 ir Th4 slankstelių lūžiais, su minkštųjų audinių kraujosruva C3-Th10 slankstelių aukštyje, kairio ir dešinio šlaunikaulių skeveldriniais lūžiais, kairio šeivikaulio lūžiu; kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš pusrutulių sferinių bei pamatinių paviršių bei kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu aplink smegenų kamieną; širdiplėvės plyšimu; dauginiais plaučių ir blužnies plyšimais. L. J. lavone požymių, nurodančių kad jis sirgo kokia nors liga, nėra. L. J. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. L. J. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, lokalizacija bei padarymo mechanizmu, labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo kojomis užvažiuojant nukentėjusiajam iš dešinės. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, lokalizacija, bei padarymo mechanizmu, labiausiai tikėtina, kad L. J. partrenkimo metu buvo vertikalioje padėtyje (t. 1, b. l. 40-47).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvados Nr.11-1461 (21)/11K-286(21) nustatyta, kad automobilis „Volvo V50“ judėjo Žirmūnų g., link Kareivių g., arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pėsčiasis kirto važiuojamąją dalį P. Lukšio-Žirmūnų g. sankryžos pėsčiųjų perėjoje kryptimi nuo J. Kubiliaus g.. Automobilio „Volvo V50“ vairuotojas važiavo Žirmūnų g. link Kareivių g. apie 91,5-98,2 km/h greičiu. Pėsčiasis bėgo ramiu tempu šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja nuo J. Kubiliaus g. pusės. Automobiliui „Volvo V50“ privažiavus P. Lukšio-Žirmūnų g. sankryžos šviesoforą, jo judėjimo kryptimi švietė geltonas šviesoforo signalas apie 2,09 s. Automobilis partrenkė pėsčiąjį ne toliau negu 5,5 m nuo iškilios saugumo salelės, pėsčiųjų perėjoje, ne toliau negu eismo įvykio vietos plane pažymėtų šukių pradžia, žiūrint Kareivių g. kryptimi. Po partrenkimo pėsčiasis buvo nublokštas Kareivių g. kryptimi, 59,8 m atstumu nuo P. Lukšio-Žirmūnų g. sankryžos sankirtos linijos. Automobilis po pėsčiojo partrenkimo sustojo padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Pėsčiasis buvo partrenktas ne toliau negu 5,5 m nuo iškilios saugumo salelės kelio pločio atžvilgiu. Kelio ilgio atžvilgiu pėsčiasis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, ne toliau negu eismo įvykio vietos plane pažymėtų šukių pradžia, žiūrint Kareivių g. kryptimi. Automobilis „Volvo V50“ į P. Lukšio-Žirmūnų g. sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi šviečiant geltonam šviesoforo signalui. Vidutinis automobilio „Volvo V50“ judėjimo greitis 30,7 m atkarpoje prieš pėsčiojo partrenkimą buvo apie 91,5-98,2 km/h. Automobilio „Volvo V50“ sustabdymo kelias vairuotojui važiuojant tyrimo metu nustatytu vidutiniu 91,5-98,2 km/h greičiu, reaguojant į pėsčiąjį yra 84,0-94,4 m, o važiuojant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu – 32,3 m. Automobilio „Volvo V50“ vairuotojas važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį iki pėsčiųjų perėjos, pėsčiajam įbėgus į jo judėjimo krypties važiuojamąją dalį, o važiuodamas tyrimo metu nustatytu vidutiniu 91,5-98,2 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamo automobilio iki pėsčiųjų perėjos, pėsčiajam įbėgus į jo judėjimo krypties važiuojamąją dalį. Automobilio „Volvo V50“ vairuotojo veiksmai,- važiuodamas Žirmūnų g. 91,5-98,2 km/h greičiu, viršijo tame kelio ruože maksimalų leistiną 50 km/h greitį, todėl neteko techninės galimybės, jo atžvilgiu užsidegus geltonam šviesoforo signalui, sustabdyti vairuojamą automobilį iki „Stop“ linijos, prieš sankryžą su P. Lukšio g. ir tuo pačiu neteko techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo laiku reaguojant stabdymui, dėl ko jį partrenkė,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Pėsčiojo veiksmai,- šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje kirto važiuojamąją dalį, bėgdamas, kai jo judėjimo kryptimi švietė eismą draudžiantis raudonas šviesoforo signalas,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 136-145).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės išvados, įrašytos į 2021 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolą, nustatyta, kad I. Z. nustatyti odos nubrozdinimai dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su paviršine žaizda akies obuolio junginėje, svetimkūnių susikaupimu (stiklo šukės) dešinės akies vokuose, kaktos minkštuose audiniuose, nosies srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 5-7).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato reikalavimą vairuotojui važiuoti neviršijant leistino greičio. Šiame KET punkte taip pat nurodyta, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 73.7 punktas numato, jog geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą <...> ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; <...>. KET 165 punktas nurodo, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
Teismo vertinimu, I. Z. kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, jog matydamas mirksintį žalią šviesoforo signalą padidino automobilio greitį, buvo prastas matomumas – lijo, kelio danga buvo šlapia, tamsus paros metas, nepamatė draudžiamam šviesoforo signalui degant į važiuojamąją kelio dalį išbėgusio nukentėjusiojo ir jį partrenkė. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga – ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai J. S. ir D. Š. nurodė, jog jie matė, kad degant draudžiamam šviesoforo signalui į važiuojamąją dalį išbėgo nukentėjusysis, o kaltinamojo vairuotas automobilis į sankryžą įvažiavo dideliu greičiu (J. S. nurodė, kad dar po susidūrimo iki sustojimo automobilis važiavo pakankamai greitai), ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. Š. nurodė, jog iš to, kad jo vairuotas automobilis susiūbavo nuo vėjo gūsio, suprato, kad pro jį pravažiavęs automobilis „Volvo 50“ važiavo dideliu greičiu. Šiuos tiek kaltinamojo, tik liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, eismo įvykio schemos duomenys, kaltinamojo vairuoto automobilio apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei byloje esančios specialisto išvados, iš kurių nustatyta, jog L. J. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 480/2021(01)), o pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo būtent automobilio vairuotojo, t. y. kaltinamojo, veiksmai (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvados Nr.11-1461 (21)/11K-286(21)).
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog I. Z. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. I. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė neatsargų baigtą nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. I. Z. praeityje neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas), ne sykį baustas administracine tvarka iš esmės vien tik už KET pažeidimus, paskirtų nuobaudų nemoka, kas rodo, jog asmuo nėra linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertina ir tai, jog nagrinėjamas eismo įvykis kilo iš esmės ne vien tik dėl kaltinamojo aptartų KET pažeidimų, bet iš dalies ir dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo ir padaryto šiurkštaus KET pažeidimo – jis į važiuojamąją dalį įbėgo degant pėsčiųjų judėjimą draudžiančiam šviesoforo signalui. Taip pat, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis praeityje ne sykį baustas už KET pažeidimus, iš kurių dauguma – būtent už nustatyto greičio viršijimą, kas leidžia spręsti, jog nagrinėjama nusikalstama veika visgi nebuvo visiškai atsitiktinė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, nors pats kaltinamasis teismui teigė, jog nagrinėjamas įvykis jį sukrėtė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nepraėjus nei pusei metų nuo nagrinėjamo įvykio, jis buvo nubaustas du kartus už KET pažeidimus – vieną kartą už tai, jog vėlgi viršijo leistiną greitį, kitą kartą – už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,34 prom. girtumas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis iš esmės nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio ir jo keisti. Iš to kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina viena trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad I. Z. anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, nuoširdžiai gailisi ir nukentėjusiųjų atsiprašė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo vertinimu, darytina išvada, jog jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos nurodo pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-20/2011). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).
Šiuo atveju padarytas KET pažeidimas vertintinas kaip itin grubus. Dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kilo nepataisomi padariniai – žuvo žmogus. Kaltinamasis privalo suvokti nuoseklaus ir griežto Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą, o viena priemonių šiam tikslui pasiekti kaip tik ir yra BK 68 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė. Taip pat, vertintinas ir prevencinis tikslas – užkirsti kelią nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis tiek iki nagrinėjamo eismo įvykio, tiek ir po jo sistemingai darė KET pažeidimus, kurių didžioji dalis – greičio viršijimas, kas taip pat neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir jo požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi. Atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, bet nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas vairuodamas transporto priemonę miesto ribose, kur važiavo ženkliai viršydamas leistiną greitį.
Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą nustatant artimesnį šios baudžiamosios poveikio priemonės vidurkiui.
Taipogi, siekiant užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas ir toks įmokos dydis tokio pobūdžio bylose atitinka teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-180-634/2018, Nr. 1A-19-485/2018 ir kt.).
Dėl kitų klausimų
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (prisegti prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė – neskirta, ji neskirtina ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,
nusprendžia:
I. Z. (I. Z.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, I. Z. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant I. Z. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti I. Z. baudžiamojo poveikio priemones:
· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
· 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Kardomosios priemonės I. Z. neskirti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (prisegti prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.