- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- AS-710-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02183-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos Telšių rajono savivavldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (teisių perėmėjas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) 2019 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 2R-1440 „Dėl AB ESO demontuotos elektros linijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmus dėl 0,4 kv. elektros oro linijos L-200 iš transformatorinės TR-428 išmontavimo neteisėtais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teigė Sprendimą gavęs 2019 m. gegužės 12 d., tačiau su skundu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. birželio 26 d. nutartyje išvardytiems trūkumams pašalinti – pateikti duomenis apie Sprendimo įteikimo dieną arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jei terminas buvo praleistas.
Pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. teismui elektroniniu paštu pateikė Sprendimo kopiją su gavimo žyma – 2019 m. gegužės 10 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. birželio 26 d. teismui išsiuntė prašymą (teisme gauta 2019 m. liepos 1 d.), kuriame nurodė, kad, jei teismas laikytų, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjas prašo atnaujinti šį terminą ir priimti jo skundą. Pareiškėjo nuomone, dėl susidariusios situacijos negali būti varžoma asmens konstitucinė teisė ginti savo teises teisme. Terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, tai neįtakoja proceso eigos, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas vadovaujantis bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, taip pat siekiant pašalinti prielaidas neproporcingam pareiškėjo teisiniam suvaržymui, sudarant realią galimybę įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi nutarė neatnaujinti pareiškėjui termino skundui paduoti ir atsisakyti priimti jo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir neprašė atnaujinti šį terminą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2019 m. birželio 26 d. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad šio termino atnaujinimo klausimas jau išspręstas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-580-525/2019 tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs terminą skundui paduoti ir teismas iki nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti negavo prašymo atnaujinti šį terminą, tačiau pastarasis prašymas buvo savalaikiai išsiųstas teismui, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, privalo būti išnagrinėtas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-581-525/2019 tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį ir priėmė pareiškėjo 2019 m. birželio 26 d. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-580-525/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis buvo panaikinta ir, atitinkamai, klausimas dėl termino skundui paduoti bus sprendžiamas iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė neatnaujinti pareiškėjui termino skundui paduoti ir atsisakyti priimti jo skundą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2019 m. birželio 12 d., 2 dienomis praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti grindžiamas iš esmės tik bendraisiais teisės principais bei nedidele termino praleidimo trukme. Teismo vertinimu, šios priežastys nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Pareiškėjas prašyme nenurodė jokių svarbių aplinkybių, galėjusių apriboti jo galimybes efektyviai pasinaudoti teismine gynyba, todėl laikytina, kad terminą skundui paduoti praleido dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio. Be to, pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai nei fiziniam asmeniui, nes juridinis asmuo turi objektyvias galimybes, tinkamai parinkęs organizacines, o prireikus ir teisines pagalbos priemones, laiku ir veiksmingai ginti pažeistas teises.
III.
Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas tvirtina, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė tais pačiais motyvais kaip ir nurodytieji 2019 m. birželio 28 d. ir 2019 m. liepos 3 d. nutartyse, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikintos, vadovaujantis bendraisiais principais. Skundžiama nutartis priimta formaliais pagrindais, tinkamai neįvertinus termino praleidimo priežasčių, interesų pusiausvyros, siekiant įteisinti anksčiau priimtus procesinius sprendimus. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo originalas jam nebuvo įteiktas, Sprendimas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Jis skundą paruošė nepraleisdamas termino, tai patvirtina skundo registravimo data (2019 m. birželio 10 d.), tačiau skundas išsiųstas 2019 m. birželio 12 d. dėl Administracijos darbuotojo techninės klaidos. Pakartoja, kad terminas skundui paduoti praleistas nežymiai, o skundžiama nutartimi jam užkertama galimybė realizuoti savo teisę į teisingumą bei pažeistų teisių gynybą.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčą kelia dėl Inspekcijos 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 2R-1440, kurį, remiantis ant teismui pateiktos Sprendimo kopijos esančia žyma (b. l. 17), gavo 2019 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2019 m. birželio 12 d. (pašto žyma ant voko, b. l. 13), t. y. kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2 dienomis praleisdamas terminą skundui paduoti. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, jog skunde nurodyta jo data – 2019 m. birželio 10 d., kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata terminą skundui paduoti expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) sieja būtent su skundo padavimu administraciniam teismui, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad skundas buvo parengtas būtent 2019 m. birželio 10 d. (primintina, kad pareiškėjas skunde nurodė ir tai, jog jis Sprendimą gavo 2019 m. gegužės 12 d., tačiau, pirmosios instancijos teismui išsireikalavus papildomus dokumentus, paaiškėjo, kad šis teiginys neatitinka tikrovės).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvardijo jokių kliūčių savalaikiai parengti skundą. Jo teigimu, skundas baigtas rengti 2019 m. birželio 10 d., t. y. paskutinę termino skundui paduoti dieną. Kaip paaiškino pareiškėjas, skundas buvo išsiųstas 2019 m. birželio 12 d. dėl Administracijos darbuotojo techninės klaidos, tačiau ši aplinkybė sietina su darbo Administracijoje organizavimu, o ne su objektyviomis ir nuo Administracijos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog terminas buvo praleistas nežymiai (2 dienomis), akcentuotina, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo nurodytos termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintinas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir šį skundą priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.