Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1655-230/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
e2S-1655-230/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05768-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
M. A.
Atsakovas
I. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1655-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05768-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas M. A. ieškinyje teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną jo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečių vaikų A. A. ir J. A. auklėjime tvarką: 1) M. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų lyginės savaitės trečiadienį nuo 8 val., pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar kitos su I. A. sutartos vietos ir penktadienį pristatydamas vaikus iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą su I. A. sutartą vietą; 2) M. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų nelyginės savaitės trečiadienį nuo 8 val., pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar kitos su I. A. sutartos vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 18 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą su I. A. sutartą vietą. Prašymą grindė tuo, kad neseniai išėjo iš bendrų namų, o atsakovė nesudaro galimybių bendrauti su vaikais. Siekiant neprarasti artimo ryšio su vaikais, ieškovo nuomone, šioje byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. A. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka prieštarauja mažamečių vaikų interesams. Vyresniajam sūnui A. A. 2016 m. buvo nustatytas ūminis atopinis dermatitas kartu su gretutinėmis ligomis, dėl ko vaikui reikalinga pastovi priežiūra ir specialiai paruošta aplinka. Vaikas alergiškas daugeliui maisto produktų ir chemijos gaminiams, buitiniams valikliams, prausimosi priemonėms, skalbimo priemonėms, vilnoniams audiniams, dulkių erkutėms, šunims, pelėsiui ir kt. Vaikui reikalinga išskirtinė aplinka, pastovi švara namuose, maistas gamintas namuose, specialūs skalbimo bei prausimosi gaminiai ir t.t. Jaunesniajam sūnui J. A. nustatytas ūminis obstrukcinis laringitas ir gretutinės ligos. Abu vaikai serga ūmiomis ligomis, kurios reikalauja pastovios priežiūros. Atsakovės nuomone, ieškinyje nurodytu adresu, kur dabar gyvena ieškovas, t. y. pas jo tėvus, higienos, kuri itin reikalinga dėl A. A. sveikatos, nėra, kadangi namuose gyvena net trys šunys, o A. A. nustatyta alergija šunims, namų kieme yra vandens telkinys, kuris nėra aptvertas, kas kelia riziką mažamečių saugumui. Atsakovė niekada neprieštaravo ieškovo bendravimui su vaikais, tačiau jai nėra suvokiama, kaip ieškovas galės pasirūpinti dviem mažamečiais vaikais 3 darbo dienas, kadangi mažamečiams vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra ir jų negalima palikti vienų. Ieškovas tik kartą yra pasilikęs su vaikais vienas namuose, nuo pat išėjimo iš namų dienos su vaikais nėra bendravęs, o atvykęs per tą laiką vieną kartą į namus pasiimti savo daiktų sukėlė konfliktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną ieškovo M. A. ir nepilnamečių vaikų A. A. ir J. A. bendravimo tvarką: 1) M. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų lyginės savaitės trečiadienį - penktadienį nuo 16.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su I. A. sutartos vietos ir tą pačią dieną 18.00 val. grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su I. A. sutartą vietą; 2) M. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną metų nelyginės savaitės penktadienį - sekmadienį nuo 16.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su I. A. sutartos vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą su I. A. sutartą vietą; 3) įpareigoti ieškovą M. A., tuo metu kai šalių nepilnamečiai vaikai yra kartu su juo (tėvu), nedelsiant teikti motinai informaciją apie vaikų susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus, taip pat laikytis gydytojų nurodymų (rekomendacijų), susijusių su vaikų tinkamos sveikatos priežiūros užtikrinimu, taip pat atsižvelgti į vaikų motinos rekomendacijas; 4) apie savo atvykimo datą ir laiką pas vaikus ar neatvykimą pagal nustatytą 1 ir 2 punktuose bendravimo tvarką, ieškovas M. A. privalo informuoti atsakovę I. A. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos bendravimo dienos.

5. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat atsakovės, jos atstovo ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, kad tarp šalių kilus nesutarimams dėl bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarkos, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos nustatant laikiną ieškovo ir mažamečių vaikų bendravimo tvarką yra pagrįstas.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas iki 2018 m. balandžio 8 d. gyveno kartu su šeima, ieškovo ir vaikų tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, byloje jokių duomenų, kad tėvas, vaikams būnant su juo, negalėtų jais pasirūpinti nėra. Tačiau ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra per daug intensyvi. Vaikai A. A. ir J. A. yra mažamečiai, jiems būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, įprasto dienos režimo laikymasis, stabilios namų aplinkos užtikrinimas, vienas vaikų turi specialių poreikių (A. A. nustatytas ūminis atopinis dermatitas), dėl ko vaikui reikalinga speciali priežiūra bei aplinka, vaikų kasdieniais poreikiais visą laiką iš esmės rūpinosi tik motina. Teismas taip pat įvertino ir atsakovės nurodytą aplinkybę, kad vaikai nuo 11 iki 15 val. miega, 20 val. vakaro eina miegoti nakčiai, todėl ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas M. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti visiškai ir nustatyti laikiną M. A. bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečių vaikų A. A. ir J. A. auklėjime tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir tėvo norą maksimaliai matytis su vaikais ir jais rūpintis, dalyvauti jų auklėjime. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dažni ir ilgi susitikimai su tėvu, nakvynės nepilnamečius vaikus traumuotų ar paveiktų psichologiškai, todėl teismo sprendimas, kuriame nustatomas bendravimas su vaikais vos tris dienas per savaitę po dvi valandas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

1.2. Ieškovas gali dirbti iš namų, todėl yra galimybė jam su vaikais praleisti maksimalų laiką ir užtikrinti tinkamą bendravimo tvarkos vykdymą, ryšio su vaikais palaikymą bei stiprinimą, kuomet vaikai su tėvu praleistų vieną savaitę tris dienas, o kitą – penkias. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas gyvena su savo tėvais (vaikų seneliais), todėl būtų užtikrinta priežiūra ir pagalba ieškovui, taip pat vaikai tuo pačiu metu matytų ir senelius, kas leistų vaikams jausti saugiems ir puoselėti šeimos ryšius ne tik su tėvu, bet ir seneliais.

1.3. Ieškovas kartu su vaikais negyvena pakankamai neilgą laikotarpį - 2018 m. balandžio 8 d. ieškovas išėjo iš bendrų namų ir šalys pradėjo gyventi atskirai, t. y. vaikai su tėvu kartu negyvena vos tris mėnesius. Akivaizdu, kad nepilnamečiai vaikai yra pripratę prie tėvo, jų ryšys yra glaudus, todėl teismo nurodytas motyvas dėl negalėjimo bendrauti su vaikais su nakvyne (nurodant, jog reikalingas pereinamasis laikotarpis) vien dėl to, jog jie yra mažamečiai, nepagrįstas.

1.4. Nesant jokių įrodymų, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra nesaugu, kad ieškovas nesugeba pasirūpinti mažamečiais vaikais, nepagrįstai nustatyta minimali bendravimo su vaikais tvarka. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad vaikai noriai bendrauja ir žaidžia su tėvu, nėra jokios baimės ar nepasitikėjimo ieškovu, t. y. jų ryšys yra išlikęs visiškai toks pats, koks buvo iki ieškovui išsikraustant iš gyvenamųjų namų.

1.5. Ginčo situacijoje akivaizdu, kad A. A. yra tokio amžiaus (2 metai ir 10 mėnesių), kad gali likti nakvoti su tėvu, o nakvynė pas ieškovą atitinka formuojamą teismų praktiką. Kadangi ieškovas prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką su abiem sūnumis, J. A., kuris nors ir yra jaunesnio amžiaus (1 metų ir 7 mėnesių), nakvynė pas tėvą taip pat nesukeltų jokio streso, nes kartu su juo būtų jo brolis, su kuriuo yra itin glaudus ryšys.

1.6. Dažnas bendravimas su ieškovu (tris kartus per savaitę po du kartus per dieną) tik dar labiau skatintų atsakovę inicijuoti konfliktus, kai tuo tarpu ieškovo siūloma bendravimo tvarka leistų jam ramiai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, su atsakove susitinkant du kartus per savaitę.

1.7. Nustatyta bendravimo tvarka, kai ieškovas gali pasiimti vaikus vos dviem valandoms per dieną, faktiškai reiškia, jog ieškovas su vaikais galės bendrauti vos 1 val. ir 20 min., nes kitą laiką praleis vairuodamas automobilį (paimdamas vaikus ir veždamas juos atgal į gyvenamąją vietą). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė (duomenys neskelbtini), t. y. šalys gyvena Kauno rajone, kas sudaro apie 12 km atstumą iki Kauno miesto, taigi apie 20 min. laiko užtrunkama kelionėje į vieną pusę. Ši aplinkybė svarbi, nes ieškovas norėdamas su vaikais bendrauti ne tik gyvenamojoje vietoje, bet ir siekdamas su jais išvykti papramogauti mieste, kelionėje užtruktų apie 40 min., o įvertinus mieste esančius srautus po darbo valandų galimai ir ilgesnį laiko tarpą, dėl ko netektų šio bendravimo laiko su vaikais.

Atsiliepimas

8. Atsakovė I. A. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovas 2018 m. balandžio 8 d. išėjo iš bendrų namų ir šalys pradėjo gyventi atskirai. Per daugiau nei 3 mėnesius ieškovas tik vieną kartą buvo atvykęs į buvusius namus, tačiau atvykimo tikslas buvo ne tiek pabendrauti su vaikais, kiek atsiimti jam priklausančius asmeninius daiktus. Jeigu ieškovas iš tikrųjų norėtų maksimaliai bendrauti su vaikais, jis neapsiribotų vienu kartu per 3 mėnesius.

2.2. Šalims gyvenant kartu, ieškovas tik vienintelį kartą buvo likęs vienas su vaikais.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovas nurodo, kad gali dirbti iš namų, todėl yra galimybė jam su vaikais praleisti maksimalų laiką, tačiau ieškovo minimas darbas namuose šalims gyvenant kartu buvo toks, jog ieškovas 8 val. ryte išeidavo į katilinę, nors namuose yra darbo kambarys, ir dažniausiai pareidavo vakare. Taigi nesuprantama, kaip ieškovas galės pasirūpinti dviem mažamečiais vaikais 3 darbo dienas, kai mažamečiams reikalinga nuolatinė priežiūra ir jų negalima palikti vienų.

2.4. Nors ieškovas reikalauja ilgesnio laiko su vaikais, tačiau net ir minimalaus teismo priskirto laiko neišbūna – iš šešių pasimatymų per dvi savaites po ginčijamos nutarties priėmimo buvo tik trijuose, darbo dienomis teigė, kad dirba ir negali atvažiuoti. Net ir priskirtą savaitgalį negalėjo atvažiuoti pas vaikus, nes turėjo kitų reikalų.

2.5. Ieškinyje nurodytu adresu, kur dabar gyvena ieškovas, t. y. pas jo tėvus, higienos, kuri itin reikalinga dėl A. A. sveikatos, nėra. Be to, namų kieme yra vandens telkinys, kuris nėra aptvertas, kas kelia riziką mažamečių saugumui.

2.6. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nelogiška – ieškovas prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, bet vaikai daugiau laiko (8 dienas per dvi savaites) praleistų su juo.

2.7. Teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka mažamečių vaikų interesus ir dabartinį vaikų režimą, kuris tokio mažo amžiaus vaikams yra būtinas. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kad vaikams nakvynė tėvo gyvenamoje aplinkoje gali būti žalinga tiek emociškai, tiek atsiliepti tolimesnei vaikų sveikatai.

2.8. Ieškovas nuo vaikų namų gyvena kiek daugiau, nei už kilometro. Norint su vaikais gerai ir nuotaikingai praleisti laiką, nereikia vykti į kitą miesto galą, o esant tokiems planams ir norams atsakovė tikrai neprieštarautų, kad su vaikais ieškovas pabūtų ilgiau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo M. A. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. A. ir J. A. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai.

12. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikai yra mažamečiai, jiems būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, įprasto dienos režimo laikymasis, stabilios namų aplinkos užtikrinimas, vienas šalių vaikas turi specialių poreikių, dėl ko jam reikalinga speciali priežiūra ir aplinka, vaikų kasdieniais poreikiais visą laiką iš esmės rūpinosi tik motina (atsakovė), sprendė, jog šiuo atveju ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka yra per daug intensyvi. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką po dvi valandas per dieną, bendraujant tris dienas per savaitę.

14. Apeliantas (ieškovas) M. A. atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neužtikrina tėvo noro maksimaliai matytis su vaikais ir jais rūpintis, dalyvauti jų auklėjime. Ieškovo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad dažni ir ilgi susitikimai su tėvu, nakvynės nepilnamečius vaikus traumuotų ar paveiktų psichologiškai, todėl teismo sprendimas, kuriame nustatomas bendravimas su vaikais vos tris dienas per savaitę po dvi valandas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių sūnus A. A. yra 3 metų, o sūnus J. A. – 1 metų ir 9 mėnesių amžiaus. Tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, juolab, kad šiuo atveju ieškovas (vaikų tėvas) M. A. su sūnumis nebegyvena nuo 2018 m. balandžio 8 d., o kasdienė vaikų priežiūra bei rūpinimasis jais tenka atsakovei I. A., vaikai su ja augo ir buvo jos prižiūrimi nuo pat gimimo bei gyvena kartu su ja iki šiol. Be to, šalių nepilnamečiams vaikams augant su atsakove, ji neabejotinai geriau žino vaikų dienotvarkę, rūpinasi jų kasdieniais poreikiais, sveikata, mityba, higiena ir pan. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šalių nepilnametis vaikas A. A. turi specialių poreikių (jam nustatytas ūminis atopinis dermatitas), dėl ko vaikui reikalinga speciali priežiūra ir aplinka, kurių užtikrinimu šiuo metu rūpinasi atsakovė.

16. Be to, tokio amžiaus vaikai gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Vaikams yra reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jie būtų įpratę, o vaikų kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti vaikams įprastą, nusistovėjusį dienos režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaikų sveikatai bei neatitikti vaikų interesų. Aplinkos keitimas vaikams sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nustatant konkrečią laikiną ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką turėtų būti įvertinta tai, jog tokio amžiaus vaikams būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas itin dažnai gyvenant skirtinguose namuose. Institucijos atstovės nuomone, ieškovas turėtų bendrauti su mažamečiais vaikais neutralioje aplinkoje ir be nakvynės.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, jog ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią ieškovui būtų numatyta galimybė bendrauti su vaikais lyginėmis savaitėmis tris dienas, o nelyginėmis – penkias dienas, vaikams nakvojant ieškovo gyvenamojoje vietoje, būtų neracionali, pernelyg intensyvi ir galimai pažeistų prioritetiniais laikytinus nepilnamečių vaikų interesus. Vaikams gali būti per didelė trauma staiga išvažiuoti pas ieškovą ir likti kelioms dienoms su nakvynėmis svetimoje (neįprastoje) jiems aplinkoje, t. y. ieškovo gyvenamojoje vietoje. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net kelioms dienoms), kelionės pas ieškovą į vaikams nežinomą aplinką gali sukelti jiems neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą. Be to, byloje šiuo metu nėra duomenų apie ieškovo M. A. gyvenamosios vietos sąlygas.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas M. A. ieškinyje teismo prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove (motina) I. A., tačiau pagal jo prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką šalių nepilnamečiai vaikai didesnę laiko dalį (net aštuonias dienas per dvi savaites) praleistų su ieškovu, kas negarantuotų stabilios vaikų aplinkos, tam tikro pastovumo užtikrinimo ir neatitiktų vaikų intereso gyventi tokioje aplinkoje, prie kurios jie būtų įpratę.

19. Sutiktina su apelianto (ieškovo) M. A. atskirojo skundo argumentu, kad kartu su vaikais jis negyvena pakankamai neilgą laikotarpį, todėl vaikai yra pripratę prie tėvo, jų ryšys yra glaudus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad vaikų pasilikimui pas tėvą ilgesniam laikui (su nakvynėmis) yra reikalingas pereinamasis laikotarpis. Šis laikotarpis yra reikalingas tam, kad šalių nepilnamečiai vaikai palaipsniui priprastų prie naujos jiems aplinkos (tėvo gyvenamosios vietos), ieškovo ir atsakovės (tėvo ir motinos) tarpusavio santykių, t. y. kad tėvai gyvena atskirai, ilgesnio buvimo be motinos, kuri iš esmės visą laiką rūpinosi ir rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, jų priežiūra, auklėjimu ir pan. ir su kuria yra susiformavęs itin glaudus emocinis ryšys.

20. Nors apeliantas (ieškovas) M. A. atskirajame skunde teigia, kad gali dirbti iš namų, todėl yra galimybė jam su vaikais praleisti maksimalų laiką ir užtikrinti tinkamą bendravimo tvarkos vykdymą, ryšio su vaikais palaikymą bei stiprinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentą laiko nepagrįstu. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad gali (turi teisę) dirbti iš namų nuotoliniu būdu, o iš byloje esančio M. A. savaitinio darbo laiko grafiko matyti, kad jo darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val. Be to, ieškovui net ir turint galimybę dirbti namuose, nustačius jo prašomą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kurioje numatytas bendravimas su vaikais net 3 pilnas darbo dienas per savaitę, nėra pagrindo teigti, kad bus užtikrintas tinkamas bendravimo tvarkos laikymasis ir maksimalaus bendravimo su vaikais galimybė, kadangi ieškovas vis tiek turės vykdyti savo darbo funkcijas, o šalių mažamečiams vaikams yra reikalinga nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, rūpinimasis, jie negali būti palikti vieni.

21. Apeliantas (ieškovas) M. A. nurodo, kad jis gyvena su savo tėvais (vaikų seneliais), taigi būtų užtikrinta priežiūra ir pagalba ieškovui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka prioritetiniais laikytinų nepilnamečių vaikų interesų, kadangi ieškovas, turėdamas ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais, didesnę dalį bendravimo laiko būtų užsiėmęs darbo reikalais, o vaikai turėtų būti palikti kitų asmenų (šiuo atveju – ieškovo tėvų) priežiūrai.

22. Apeliantas (ieškovas) skundžiamos nutarties nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, kad pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką jam lieka tik 1 val. 20 min. bendrauti su vaikais, kadangi kitą laiko dalį sudaro vaikų paėmimas ir nuvežimas atgal į gyvenamąją vietą. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, viršenybė yra skiriama prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams, o ne vieno iš tėvų norams ar poreikiams. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra neatimama jo teisė, tačiau bendravimas turi vykti tokiu būdu, kad būtų užtikrinta nepilnamečių vaikų gerovė. Šiuo atveju, kaip jau minėta, vaikai yra mažamečiai, jiems yra būtinas įprasto dienos režimo laikymasis, stabilios namų aplinkos užtikrinimas, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo M. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaikų amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir nepažeidžianti prioritetiniais laikytinų vaiko interesų bei ieškovo teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti teismo nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarkos ydingumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos yra nedideliu atstumu viena nuo kitos, taigi šalių nepilnamečių vaikų paėmimas ir parvežimas atgal į jų gyvenamąją vietą neužima daug laiko ir ieškovas turi teisę (pareigą) visą teismo nustatytą laiką išnaudoti bendraudamas su vaikais. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė I. A. atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, jog neprieštarauja dėl ieškovo ilgesnio buvimo su vaikais, taigi ieškovui nėra atimama galimybė pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką išsivežti vaikus pramogauti į miestą ilgesniam nei teismo nustatytas laikui, suderinus tai su atsakove.

23. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė ieškovo bendravimo su vaikais tvarka bei jos intensyvumas.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kartu pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė