- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1302-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19294-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- R. A. B., P. W. M.
- Ieškovas
- R. S., K. R., A. S., M. S., K. S., R. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. A. B. ir P. W. M. atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. S., K. R., A. S., M. S., K. S., R. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir (duomenys neskelbtini) dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai teismo prašo nustatyti servitutą pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą M 1:1000 žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal plane pažymėtas koordinates ((duomenys neskelbtini) plotas), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams bei tinklus eksploatuojančioms organizacijoms suteikiant teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Nurodė, kad yra gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai ir niekaip kitaip, kaip tik per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nėra galimybės atvesti bei naudoti požemines ir antžemines komunikacijas iki ieškovų sklypo.
2. Kauno apylinkės teisme 2020 m. balandžio 23 d. gautas pareiškėjų R.A. B. ir P. W. M. prašymas įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjai nurodė, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl servituto nustatymo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). R.A. B. ir P. W. M. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Teismo sprendimas nustatyti servitutą žemės sklype, į kurį R.A. B. ir P. W. M. siekia atkurti nuosavybės teises, gali turėti įtakos jų teisėms bei pareigoms.
Šalies argumentai
3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyrius su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ bei kitais teisės aktais. Teisės aktai nenumato galimybės grąžinti natūra užstatytos žemės. Žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei (yra užstatytas), todėl šios bylos išsprendimas neturi jokios įtakos R. A. B. ir P. W. M. materialiosioms teisėms ir pareigoms (už užstatytą žemę su jais bus atsiskaityta), nes jų teisės ir pareigos nei nustatytos, nei pakeistos, nei panaikintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis atmetė.
5. Nurodė, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su galimo trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą, nėra laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, kad yra būtinas ir pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su pareiškėjų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Įvertinus atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos paminėtą teisinį reguliavimą nėra pagrindo pripažinti, kad, pareiškėjams vykdant nuosavybės teisės atkūrimo procedūrą, gali būti atkurtos teisės konkrečiai į ginčo žemės sklypą ir jo grąžinimą natūra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti jų prašymą dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. pareiškėjai įrodymais pagrindė aplinkybę kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Pareiškėja R.A. B. 2012 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą NŽT Kauno miesto skyriui, prašydama tvarka nutraukti su (duomenys neskelbtini) sudarytą nuomos sutartį ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka bei terminais atkurti nuosavybės teises į neužstatytą ir nenaudojamą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. kovo 4 d. raštu Nr.8SD-(14.8.7.)-1009 informavo, kad, išregistravus juridinius faktus apie nuomos teisės įkeitimus, bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės atkurti nuosavybės teises. NŽT 2016 m. vasario 24 d. raštu Nr. lSS-571-(7.5.) išaiškino pareiškėjams, kad 2016 m. sausio 21 d. pareiškėjų skundo nagrinėjimas yra sustabdomas, nes jame išdėstytas reikalavimas nutraukti nuomos sutartį yra teisminio nagrinėjimo dalykas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-2160-528/2017 pagal bendrovės NŽT atžvilgiu pareikštą ieškinį dėl uždraudimo nutraukti nuomos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-1169-924/2018 pagal pareiškėjų pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktų nustatymo inter alia nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). Į šią bylą bendrovė buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-307-343/2018. Sprendimas įsiteisėjo, Kauno apygardos teismui 2019-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-151-264/2019 atmetus bendrovės apeliacinį skundą ir sprendimą palikus nepakeistą. Kauno apygardos teismas pripažino, kad į A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) patenka ir žemės sklypo teritorija.
6.2. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas, kad pareiškėjams neva negali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą ar jo dalį natūra, nenurodo jokio kompetentingos institucijos sprendimo atmesti pareiškėjų prašymą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ar jo dalį atkūrimo natūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-186/2009, 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-162/2009). Nutartyje išskirti teisės aktai (Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymas, LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtinta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas) ir juose numatytas teisinis reglamentavimas per se negali patvirtinti, kad pareiškėjai neturi teisės atsikurti nuosavybę į žemės sklypą natūra, kad neegzistuoja pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi. Nutartyje nėra kvestionuojamos faktas, kad pareiškėjų atžvilgiu NŽT yra pradėjusi nuosavybės teisių atkūrimo inter alia į žemės sklypą procesą. Šiuo metu pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą ar jo dalį procesas nėra užbaigtas. Dėl to nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad pareiškėjams negali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą ar jo dalį natūra.
6.3. Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-823-752/2020, kurioje trečiaisiais asmenimis dalyvauja ir pareiškėjai, yra sprendžiamas (duomenys neskelbtini) NŽT atžvilgiu pareikštas reikalavimas dėl uždraudimo nutraukti nuomos sutartį ir NŽT (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pareikštas reikalavimas dėl bendrovės įpareigojimo atlaisvinti 9,2475 ha žemės sklypo plotą, kuris grindžiamas inter alia Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 25 d. priimtu įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo". Vadinasi, pirmosios instancijos teismo pabrėžta šiuo metu esanti žemės sklypo užstatymo situacija gali pasikeisti, Kauno apylinkės teismui patenkinus NŽT reikalavimą dėl bendrovės įpareigojimo atlaisvinti 9,2475 ha žemės sklypo plotą. Nors nagrinėjamoje byloje NŽT teigia, kad pareiškėjams negali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą dėl jo užstatymo, Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje sujungtoje civilinėje byloje Nr.e2-823-752/2020 NŽT yra išreiškusi prieštaravimą dėl pareiškėjų, kaip trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos.
6.4. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl nėra pritariama kituose ginčuose teismų padarytai išvadai, kad pareiškėjų, kaip pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ar jo dalį, teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos su žemės sklypu susijusių ginčų išsprendimas. Pareiškėjai kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvavo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-786-475/2015 pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savarankišką reikalavimą dėl neteisėto žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Byla buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) atsisakius pareikštų reikalavimų. Pareiškėjai kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukti į su žemės sklypu susijusias Kauno apylinkės teismo civilines bylas, kurios 2017 m. sausio 4 d. nutartimi buvo sujungtos (civilinės bylos numeris Nr.e2-823-752/2020), į Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-2160-528/2017 pagal (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybai pareikštą ieškinį dėl uždraudimo nutraukti nuomos sutartį. NŽT 2016 m. vasario 25 d. pareiškėjams skirtame rašte nurodė, kad 2016 m. sausio 21 d. pareiškėjų skundo nagrinėjimas yra sustabdomas, nes jame išdėstytas reikalavimas nutraukti nuomos sutartį yra teisminio nagrinėjimo dalykas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-2160-528/2017 (senesnis bylos Nr.2-6316-528/2016). Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-2996-800/2017 pagal NŽT ieškinį (duomenys neskelbtini), kuriuo inter alia prašoma įpareigoti bendrovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotą. NŽT 2017 m. balandžio 4 d., atsakydama į (duomenys neskelbtini) pasiūlymą ieškoti galimybių rasti taikų ginčo sprendimo būdą, nurodė, kad ji yra pasiryžusi svarstyti bet kokį šios bendrovės pateiktą pasiūlymą, kuris atitiks NŽT ir asmenų, pageidaujančių ginčo žemės sklype atkurti nuosavybės teises, interesus ir neprieštaraus galiojančioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Vadovaudamasi aplinkybe, kad nurodytoje byloje pareiškėjai dalyvauja trečiųjų asmenų statusu, NŽT 2018 m. lapkričio 20 d. atsiliepime į bendrovės ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-29753-475/2018 inter alia išdėstė prašymą įtraukti pareiškėjus į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes „šie asmenys pretenduoja atkurti nuosavybę į žemės sklypą natūra <...>, todėl akivaizdu, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms <...>". Pareiškėjų suinteresuotumą klausimais, susijusiais su žemės sklypu, yra pripažinęs ir administracinės kompetencijos teismas – pareiškėjai kaip kandidatai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ar jo dalį yra trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu įtraukti į Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI-3764-402/2019 dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2019 m. vasario 11 d. sprendimo Nr.51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl (duomenys neskelbtini) projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išvystymas" pripažinimo regioninės svarbos projektu" pripažinimo netekusiu galios".
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Pareiškėjai su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-74-(14.8.2) dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo, NŽT prie Žemės ūkio ministerijos rašytinius paaiškinimus dėl trečiųjų asmenų R.A. B. ir P. W. M. pašalinimo iš civilinės bylos Nr. e2-2996-800/2017, NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m.. balandžio 4 d. raštą Nr. 1SD-1155-(3.1.) dėl galimybių rasti taikų ginčo sprendimo būdą, NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 20 d. atsiliepimą į (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 25 d. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį arba sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį) ir prašo apeliacinės instancijos teismo juos priimti.
6. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat vadovautinasi įrodymų ryšį su byla nustatančiu CPK 180 straipsniu.
7. Pareiškėjų prašomi priimti į bylą dokumentai nėra priskiriami prie CPK 177 straipsnyje nurodytų įrodinėjimo priemonių, kuriomis galėtų būti patvirtinamos ar paneigiamos ginčo klausimui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl juos priimti atsisakytina (CPK 180 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
8. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).
9. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos dėl teismo pareigos įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylą procesinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-265/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 17/2011, kt.). Pirma, materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), dalyvavimo byloje pagrindas - jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors šie asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva. Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą; aptartos įstatyminės nuostatos reiškia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryšius, kurie ginčo šalis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“; nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai; taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė.
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (servituto prasme viešpataujančio daikto) savininkai, prašo nustatyti servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (servituto prasme tarnaujančio daikto), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos valstybei ir išnuomotame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams bei tinklus eksploatuojančioms organizacijoms suteikiant teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Pareiškėjai prašymą įtraukti juos dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, grindžia faktine aplinkybe, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai gali dalyvauti minimo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo procese ir yra suinteresuoti, kad nuosavybės teisių atkūrimas būtų vykdomas jų pasirinktu būdu, tačiau vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nutarties 14 punkte nurodoma kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien ši aplinkybė savaime nesuponuoja CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo pareiškėjams trečiaisiais asmenimis dalyvauti byloje dėl servituto nustatymo žemės sklype, kurio nuosavybės teisę jie pretenduoja susigrąžinti natūra. Turi būti nustatyta, ar pareiškėjų ketinimą atkurti nuosavybės teises į tarnaujantį žemės sklypą ir ieškovų šioje byloje pareikštus reikalavimus sieja toks teisinis ryšys, kuriam esant bylos išsprendimas jiems sukurs (panaikins) kokias nors teises arba pareigas.
12. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Tai reiškia, kad servituto nustatymas yra reikšmingas tik dabartiniam žemės savininkui (Lietuvos valstybei) ir nuomininkui ((duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl tarnaujančiojo žemės sklypo teisinio likimo, dėl pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises į šį sklypą ar jo dalis natūra, dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą vykdančios institucijos veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese ir pan. Jei teismo sprendimas dėl byloje pareikšto ieškinio bus priimtas nepasikeitus dabartiniam tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui, t.y. tol, kol pareiškėjų nuosavybės teisė natūra į šį žemės sklypą neatkurta, dėl pareiškėjų teisių ir pareigų nebus nuspręsta. Jie bylos proceso eigoje pareiškėjai taptų tarnaujančiojo sklypo ar jo dalies savininkais (nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra), byloje jie dalyvautų ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais (CPK 48 straipsnis).
13. Atskirojo skundo argumentas dėl pareiškėjų dalyvavimo kitose jų nurodytose bylose nėra reikšmingas.
14. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-823-752/2020 pagal ieškovės NŽT ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma įpareigoti (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti (duomenys neskelbtini) ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti (natūroje esamus) ir išregistruoti išvardintus, sutvarkant valstybinės žemės sklypą, bei pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį atsakovei NŽT, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį arba sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) prevencinį ieškinį atsakovei ir pareiškimą dėl procesinio termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo atsakovei, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma uždrausti atsakovei inicijuoti vienašališką 2015 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.8SŽN-93 nutraukimą, motyvuojant netinkamu naudojimusi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)). Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-3764-402/2020 (ankstesnis bylos Nr. eI-3764-402/2019) pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini)” skundą atsakovei Kauno regiono plėtros tarybai dėl sprendimo panaikinimo. Šioje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Kauno regiono plėtros tarybos 2019-02-11 sprendimą Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl (duomenys neskelbtini) projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“.
15. Paminėtose ir kitose atskirajame skunde nurodytose bylose priimti (priimtini) sprendimai susiję su faktoriais, atitinkamais aspektais apsprendžiančiais pareiškėjų ketinimo atkurti natūrinę nuosavybės teisę į aptariamą žemės sklypą realizavimą, todėl tose bylose jie dalyvauja trečiaisiais asmenimis (pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertina tokio jų statuso minėtose bylose pagrįstumo). Tačiau tol, kol jie nėra tarnaujančiojo žemės sklypo savininkais, bylos dėl servituto nustatymo baigtis jiems jokių teisių ir pareigų nesukuria. Nagrinėjama byla neturi įtakos nei pareiškėjų teisės atkurti natūrinę nuosavybės teisę realizavimui, nei atitinkamų institucijų sprendimams dėl pareiškėjų nuosavybės teisių natūrinio atkūrimo. Pastaroji teisė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nepasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų galimybių nuosavybės teises atkurti natūra klausimu.
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019). Pareiškėjai nenurodė, kaip jų dalyvavimas galėtų būti reikšmingas bylos išnagrinėjimui, nepaaiškino, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, jie galėtų nurodyti ir kokius įrodymus joms patvirtini galėtų pateikti. Pareiškėjų nurodoma materialioji teisė teisiškai yra pernelyg nutolusi nuo nagrinėjamos bylos dalyko, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.