Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2YT-1169-924/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-09-10
Bylos Nr.: e2YT-1169-924/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas
Pareiškėjas: R. A. B., P. W.
Advokatai: Aris Damušis, Saulius Brazauskas

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2YT-1169-924/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08342-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,dalyvaujant pareiškėjų įgaliotam atstovui I. G., pareiškėjų advokatui Sauliui Brazauskui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Šeškienei,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ atstovui advokatui Ariui Damušiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. A. B. ir P. W. McClain pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kurioje suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Apželdinimas“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), Garliavos valsčiuje, Kauno apskrityje; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), Garliavos valsčiuje, Kauno apskrityje; 3) atnaujinti R. A. B. ir P. W. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Pareiškėjai nurodė, kad 1997-10-03 Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. V. bei jo sutuoktinės A. V. įpėdinės, B. J. McClain ir R. A. B., kreipėsi į Kauno miesto valdybą, prašydamos atkurti nuosavybės teises į: (1) iki 1940-07-22 J. V. valdytą 12 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Garliavos valsčiuje (prie dabartinio (duomenys neskelbtini)); (2) iki 1940-07-22 A. V. valdytą 32,2 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) dvare, Garliavos valsčiuje (dabartinėje Antakalnio g., Kauno mieste). 2011-03-28 B. J. M. ir R. A. B. kreipėsi į NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, prašydamos nuosavybės teisių atkūrimo byloje (toliau - Atkūrimo byla) pripažinti, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), o A. V. - 31,7224 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). 2011-07-22 NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo B.J. M. ir R. A. B., kad, atsižvelgiant į jų 2011-03- 28 prašymą, taip pat gautus Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Kauno apskrities archyvo atsakymus, buvo pakartotinai peržiūrėti Atkūrimo byloje esantys nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. 2011-06-22 protokolu nutarta pripažinti faktus, t. y. kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos J. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), o A. V. - 31,7262 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo Protokoliniu sprendimu buvo priimtas ne vienas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2016-10-12 NŽT Kauno miesto skyrius informavo Pareiškėjus, kad NŽT Rizikų vertinimo departamentas, atlikęs Atkūrimo byloje parengtų „išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo ir paskaičiuotų verčių“ teisėtumo vertinimą, konstatavo daugiau nei prieš 5 metus priimto 2011-06-22 protokolinio sprendimo dėl faktų nustatymo neva nepagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, NŽT Kauno miesto skyrius įpareigojo Pareiškėjus kreiptis į teismą dėl faktų nustatymo ir pateikti NŽT Kauno miesto skyriui tai įrodančius dokumentus. Per NŽT nustatytą terminą pareiškėjai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kreipėsi į teismą.

Dėl fakto, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), Garliavos valsčiuje, Kauno apskrityje, nustatymo. Pareiškėjų vertinimu, faktą, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) J. V. nuosavybės teise valdė ne mažesnio kaip 12,00 ha ploto žemę, patvirtina Atkūrimo byloje esančiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. 1926-05-17 J. V. išduotas nuosavybės dokumentas pažymėjimas Nr.10857, kuriame nurodyta, kad J. V. nuosavybės teise priklauso 80,9378 ha ploto žemė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės pardavimus, iš viso parduodant 4,6529 ha (46'528,84 m²) žemės dalį; nuo 1934-09-27 iki 1939-01-24 sudarytų žemės pirkimo -pardavimo aktų išrašai / išrašų nuorašai, kurie nėra paminėti 1997-12-04 Lietuvos archyvų departamento Kauno apskrities archyvo pažymėjime Nr.V-195 ir kuriais vadovaujantis J. V. iš viso pardavė 0,9818 ha (9'818,17 m²) dydžio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės dalį; Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas 1940-08-07 aktas, kuriame nurodyta, kad J. V. yra 12,00 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas. Taigi Atkūrimo byloje surinkti duomenys apie nuo 1932 metų, kai J. V. nuosavybės teise valdė 24,16 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos J. V. sudarytus šios žemės pardavimo aktus (iš viso parduota tik 5,6347 ha), patvirtina, kad 1940-08-07 J. V. buvo ne mažesnio kaip 12 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini) savininku. Tuo labiau, kad Pareiškėjams nėra žinoma apie kitus pretendentus į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisių atkūrimo bylose būtų duomenų apie 1932 m. - 1940 m. laikotarpiu su J. V. sudarytus žemės pirkimo - pardavimo sandorius, neužfiksuotus Atkūrimo bylos dokumentuose; apie neva egzistuojančią kokią nors kitą informaciją (užfiksuotą, pavyzdžiui, pardavimo sutartyse, ipotekos išrašuose, mokesčių knygose, žemės sklypų planuose ir pan.), neva patvirtinančią, kad nuosavybės teisės į 12 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) galėjo priklausyti ne J. V., o kam nors kitam. Taigi 2011-06-22 NŽT Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintu 1940-08-07 aktu ir kitais Atkūrimo byloje esančiais dokumentais, pagrįstai nutarė pripažinti faktą, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), Garliavos valsčiuje, Kauno apskrityje.

Dėl fakto, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), Garliavos valsčiuje, Kauno apskrityje, nustatymo. Pareiškėjų vertinimu, Atkūrimo byloje surinkti duomenys apie nuo 1935-02-15, kai A. V. nuosavybės teise valdė 32,7224 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. sudarytus šios žemės pardavimo aktus (iš viso parduota 0,4462 ha), patvirtina, kad 1940 m. (duomenys neskelbtini) A. V. nuosavybės teise valdė ne mažesnę kaip 31,7262 ha ploto žemę (įskaitant 21 ha žemę, kurią užėmė vėliau nacionalizuoti pastatai). Tuo labiau, kad Pareiškėjams nėra žinoma apie kitus pretendentus į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisių atkūrimo bylose būtų duomenų apie 1935 m. - 1940 m. laikotarpiu su A. V. sudarytus žemės pirkimo - pardavimo aktus, neužfiksuotus Atkūrimo bylos dokumentuose; išrašuose, mokesčių knygose, žemės sklypų planuose ir pan.)/ neva patvirtinančią, kad nuosavybės teisės į 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) galėjo priklausyti ne A. V., o kam nors kitam. Taigi 2011-06-22 NŽT Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis tiek 1997-12-04 Lietuvos archyvų departamento Kauno apskrities archyvo pažymėjimu Nr. V-195, tiek kita informacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) buvusių pastatų nacionalizacija, pagrįstai nutarė pripažinti faktą, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo aiškios pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė, tik nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba atliko Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. išvados Nr. 8IP-282 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos B. J. M. vardu; 2015 m. kovo 27 d. išvados Nr. 8IP-280 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos R. A. B. vardu; 2015 m. kovo 30 d. išvados Nr. 8IP-301 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos B. J. M. vardu; 2015 m. kovo 30 d. išvados Nr. 8IP-300 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos R. A. B. vardu (toliau visos išvados kartu - Išvados), parengimo ir paskaičiuotų verčių teisėtumo vertinimą ir padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus specialistų susirinkimo 2011 m. birželio 22 d. protokole nepagrįstai pripažinta J. V. nuosavybės teisė į 12 ha plotą valdytą (duomenys neskelbtini), Kaune, o A. V. į 31,7262 ha plotą valdytą (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. 8SD- 6130-( 14.8.94) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V. ir A. V. iki 1940 m. turėtą žemę“ informavo pareiškėjus, kad jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12 ha žemės (duomenys neskelbtini), bei A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 31,7262 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba vertino Kauno miesto skyriaus pateiktose J. V. ir A. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius, taip pat Kauno apskrities archyvo ir Lietuvos centrinio archyvo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad vėliausi J. V. ir A. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai yra Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, Kauno miesto II rajono mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knygos, kuriose įrašyti: J. V., valdęs (duomenys neskelbtini) 7,9901 ha sklypą ir turėjęs 1 mūrinį gyvenamąjį namą, 1 negyvenamąjį namą; A. V., (duomenys neskelbtini) valdžiusi 3,1720 ha žemės, 2 medinius gyvenamuosius namus, 4 negyvenamuosius namus. Taip pat konstatavo, kad 1940 m. rugpjūčio 7 d. Berlyne, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas aktas, kuriame J. V. nurodė esantis 12,00 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas - nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad šis aktas taptų J. V. nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė 12,00 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Apželdinimas“ prašo pareiškėjų pareiškimą atmesti kaip neįrodyta, taip pat kaip kreipusis į teismą praleidus įstatyme nustatytą terminą. Dėl praleisto įstatyme nustatyto termino. Suinteresuoto asmens vertinimu pareiškėjams dar 2000-2007 metais buvo žinoma, kad jų turimų bei atsakingai institucijai pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad J. V. nuosavybės teise iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės valdė 12,00 ha žemės, o A. V. – 31,7262 ha žemės, bei todėl sprendimas atkurti nuosavybės teises į Pareiškėjų nurodomo dydžio teritoriją negali būti priimamas. Tačiau Pareiškėjai, net ir žinodami, kad jų pateiktų dokumentų nepakanka, taip pat neabejotinai žinodami ir tai, kad pagal Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. visi nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti dar iki 2003-12-31 datos arba iki nurodytos datos turi būti kreipiamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, į teismą laiku vis tiek nesikreipė. Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Suinteresuoto asmens vertinimu bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad J. V. ir A. V. 1940 m. nacionalizuojant žemę nuosavybės teise valdė Pareiškėjų nurodomo ploto žemę. Pareiškėjams nuosavybės teisės negali būti atkuriamos į didesnę nei 7,9901 ha bei 3,1720 ha ploto žemę. Bylos medžiagoje esantis 1940-08-07 paties J. V. surašytas bei pasirašytas dokumentas nepatvirtina, kad J. V. nuosavybės teise valdė 12,00 ha žemės (duomenys neskelbtini). Priešingai, 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygos (juose esantys duomenys) 1940-08-07 dokumente užfiksuotus duomenis paneigia. Pareiškėjų į bylos medžiagą pateiktas 1944-03-17 Hipotekos knygos išrašas pagal dokumento sudarymo datą laikytinas vėliausiu dokumentu, tačiau, kaip yra matyti, į šį dokumentą perkelti kur kas ankstesni duomenys, t. y. duomenys, kurie fiksuoti dar 1939 m. Pažymėtina, kad tai reiškia, jog jau aptarti 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygose užfiksuoti duomenys yra vėlesni. Be to, 1944-03-17 Hipotekos knygos išraše nurodyta, jog: (i) A. V. 1921 m. apskritai įsigijo tik 24,2860 ha dydžio žemės sklypą, o šie duomenys paneigia Pareiškėjų deklaruojamą poziciją, kad iš A. V. 1940 m. buvo nusavinta net 31,7262 ha ploto žemė; (ii) A. V. nuosavybės teise priklausiusi žemė buvo aktyviai ir pakankamai didelėmis dalimis pardavinėjama kitiems subjektams.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Tik prašyme bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant nurodė, kad su pareiškėjų pareiškimu nesutinka bei palaiko kito suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų, kaip pretendentų, teisės į nuosavybės atkūrimą, dėl jų giminystės ryšio su J. V. ir A. V., ar dėl jų paduoto prašymo atkurti jiems nuosavybės teises tvarkos ir šio atkūrimo procedūrų teisėtumo. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančius faktus, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini); kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). Taip pat, ar pareiškėjų nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis atnaujinti praleistą terminą pateikti papildomus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, t.y. teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių faktų nustatymo.

Žemės nacionalizacija Lietuvoje vyko 1940 m. liepos 22 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. deklaracija nacionalizavo visą žemę, nepaisant turimo žemės sklypo dydžio, t. y. įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Tai, kad 1940 m. liepos 22 d. įvyko tikroji žemės nacionalizacija, pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais šio įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, įvyko žemės nacionalizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K., K. B., F. S., Č. U. v. T. J. J., bylos Nr. 3K-3-596/2004; 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. O. D., Z. S., Tauragės apskrities viršininko administracija, byloshttp://www.infolex.lt/tp/10709). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, reikia nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas, nes tik tokiu atveju galima spręsti dėl tinkamo pretendento atkurti nuosavybės teises nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktą reikšminga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos. Taigi nuosavybės teisių atkūrimui svarbu ne nuosavybės turėjimo faktas apskritai, tačiau jos turėjimas turto nacionalizavimo metu. Taigi svarbi aplinkybė – kas ir kokio dydžio žemę valdė nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2011 m. birželio 22 d. protokoliniu sprendimu pripažino J. V. nuosavybės teisę į 12 ha žemės plotą valdytą (duomenys neskelbtini), o A. V. į 31,7262 ha plotą valdytą (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiuo Protokoliniu sprendimu buvo priimtas ne vienas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vėliau ši institucija, atlikusi Atkūrimo byloje parengtų „išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo ir paskaičiuotų verčių“ teisėtumo vertinimą, konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus specialistų susirinkimo 2011 m. birželio 22 d. protokole nepagrįstai pripažinta J. V. nuosavybės teisė į 12 ha plotą valdytą (duomenys neskelbtini), o A. V. į 31,7262 ha plotą valdytą (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 12 d. apie tai informavo pareiškėjus, taip pat pasiūlė dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kreiptis į teismą.

Nacionalinė žemės tarnyba vertino Kauno miesto skyriaus pateiktose J. V. ir A. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius, taip pat Kauno apskrities archyvo ir Lietuvos centrinio archyvo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad vėliausi J. V. ir A. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai yra Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, Kauno miesto II rajono mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knygos, kuriose įrašyti: J. V., valdęs (duomenys neskelbtini) 7,9901 ha sklypą ir turėjęs 1 mūrinį gyvenamąjį namą, 1 negyvenamąjį namą; A. V., (duomenys neskelbtini) valdžiusi 3,1720 ha žemės, 2 medinius gyvenamuosius namus, 4 negyvenamuosius namus. Taip pat konstatavo, kad 1940 m. rugpjūčio 7 d. Berlyne, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas aktas, kuriame J. V. nurodė esantis 12,00 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas - nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje jau 2000-09-25 buvo priimtas sprendimas, kai Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-01-11 įsakymu Nr. 02-110 sudaryta komisija, išnagrinėjusi Pareiškėjų prašymus ir papildomai Pareiškėjų komisijai iš Lietuvos Centrinio archyvo pateiktus dokumentus, nustatė bei pripažino, kad Pareiškėjų pateiktų dokumentų yra pakanka pripažinti J. V. ir A. V. nuosavybės teisėmis 1940 m. nacionalizuojant žemę valdžius tik po 3,1720 ha ir 7,9901 ha žemės.

Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tais atvejais, kai turto valdymo nuosavybės teise juridinį faktą prašoma nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio nekilnojamojo turto (šiuo atveju – žemės) savininko nuosavybės teise iki nusavinimo valdytą turtą, teismas vadovaujasi ne tik CPK nustatytomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo taisyklėmis, bet ir specialiosiomis normomis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007; 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015; 2017-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; kt.).

Dėl J. V. 12,00 ha ploto žemės valdymo nuosavybės teise šios žemės nacionalizavimo metu.

Pareiškėjų vertinimu faktą, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) J. V. nuosavybės teise valdė daugiau žemės nei buvo nustatyta 2000-09-25 protokole Nr. 36 pagal Mokėtojų registracijos knygos išraše užfiksuotus duomenis, t. y. daugiau nei 7,9901 ha, patvirtina: 1926-05-17 J. V. išduotas nuosavybės dokumentas - pažymėjimas Nr.10857 - kuriame nurodyta, kad J. V. nuosavybės teise priklauso 80,9378 ha ploto žemė (duomenys neskelbtini) (2017-08-26 prašymo priedas Nr.7); pažymėjime Nr.V-195 pateikti duomenys, kad: „1926 metų Garliavos valsčiaus žemės mokesčių knygose įrašytas savininkas V. J. L. dv. turėjęs viso 37 ha žemės <...>. 1928-1932 metų Garliavos valsčiaus žemės mokesčių knygoje įrašytas V. J. L. dv. turėjęs viso 1928-1931 metais 48,75 ha, 1932 metais - 24,16 ha“ (2017-08-26 prašymo priedas Nr.10); pažymėjime Nr.V-195 pateikti duomenys apie 1934 m. - 1939 m. laikotarpiu J. V. atliktus (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės pardavimus, iš viso parduodant 4,6529 ha (46'528,84 m²) žemės dalį (2017-08-26 prašymo priedas Nr.10); Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas 1940-08-07 Aktas, kuriame nurodyta, kad J. V. yra 12,00 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas (2017-08-26 prašymo priedas Nr.8) bei pačios Nacionalinės žemės tarnybos priimtas galiojantis 2011-06-22 Protokolinis sprendimas pripažinti prašomus nustatyti faktus bei jo pagrindu parengti dokumentai.

Teismas sutinka su pareiškėjais, kad jų nurodytos aplinkybės bei byloje esantys tai patvirtinantys duomenys leidžia spręsti, kad J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12 ha (tame tarpe 7,9901 ha) ploto žemę (duomenys neskelbtini), Garliavos valsčiuje, Kauno apskrityje. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, leidžiančių tokia išvada pagrįstai abejoti. Teismas nesutinka, kad šioje byloje, kaip vėliausiu bei nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, turėtų būti vadovaujamasi 1940 m. Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, Kauno miesto II rajono mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knyga (1 t., b.l. 179-180), kurioje įrašyta, jog J. V. valdė (duomenys neskelbtini) 7,9901 ha sklypą. Įrodymų vertinimas byloje turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, nė vieno iš jų nelaikant svaresniu. Minėta, kad, nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu, todėl, esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas 1940-08-07 Aktas (1 t. b.l. 100-101), kuriame nurodyta, kad J. V. yra 12,00 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, bei Kauno apskrities archyvo 1997-12-04 pažymėjime Nr. V-195 (1 t., b.l. 105-110) nurodyti duomenys apie J. V. nuosavybės teise turėtos žemės plotą (1932 metais - 24,16 ha) bei 1934 m. - 1939 m. laikotarpiu J. V. atliktus (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytos žemės pardavimus (iš viso parduota 4,6529 ha), patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo ne mažiau kaip 12,00 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini), Garliavos valsčiuje, Kauno apskrityje. Be to šioje pažymoje yra nurodyta, kad Kauno miesto statybos skyriaus archyvinio fondo dokumentuose yra 1935-1939 metų J. V. statybos darbų (duomenys neskelbtini) byla. Byloje yra 1939 m. balandžio 19 d. J. V. prašymas statybos skyriui dėl 2-jų aukštų mūrinio namo statybos (duomenys neskelbtini). Dokumente pažymėta, kad numatoma namo kubatūra bus 835 kv.m³. Dokumento skiltyje „kam ir kokiomis teisėmis priklauso žemė įrašyta: „J. V. nuosava“. Skiltyje „sklypo plotas“ ir „kokiais dokumentais valdoma žemė“ pažymėta „8563 kv.mtr., pirkimo pardavimo aktu“. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtos pažymos pastaboje įrašyta, kad tikslesnių duomenų apie J. V. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (pastatus ir žemę) nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nėra, gali reikšti, kad dokumentai, susiję su 12,00 ha žemės valdymu nėra išlikę. Be to, bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.

Dėl A. V. 31,7262 ha ploto žemės valdymo nuosavybės teise šios žemės nacionalizavimo metu.

Pareiškėjų vertinimu faktą, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Garliavos valsčiuje, Kauno apskrityje, A. V. nuosavybės teise valdė daugiau žemės nei buvo nustatyta 2000-09-25 protokole Nr. 36 pagal Mokėtojų registracijos knygos išraše užfiksuotus duomenis, t. y. daugiau nei 3,1720 ha, patvirtina: Kauno apskrities archyvo pažymėjimas Nr.V-195, kuriame nustatyta: „1926 metų Garliavos valsčiaus žemės mokesčių knygose įrašytas savininkas V. J. <...> Kinderiškių dv. turėjęs viso 33,50 ha;1933-11-18 nekilnojamųjų turtų žinionešė, kurioje nustatyta, kad A. V. yra 32 ha 1724 m² žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė (2017-08-28 prašymo priedas Nr.23); 1935-02-15 nekilnojamųjų turtų žinionešė, kurioje užfiksuota, kad „A. V. nekilnojamas turtas, esantis Aleksote, (duomenys neskelbtini) ūkyje, susideda iš 32 ha 1724 m² nuosavos žemės <...>, trijų medinių gyvenamųjų namų, mūrinio tvarto, medinio kluono, medinio tvarto ir malkinės (t. y. 7 trobesių)“ (2017-08-28 prašymo priedas Nr.26); 1935-02-19 Kauno miesto mokesčių inspektoriaus pranešimas, kuriame, vadovaujantis 1935-02-15 nekilnojamųjų turtų žinionešės informacija apie A. V. valdomą 32,1724 ha žemę (duomenys neskelbtini), yra paskaičiuotas 316,80 Lt dydžio nepaprastojo nekilnojamojo turto mokestis už šį turtą (2017-08-28 prašymo priedas Nr.27); 1939-12-04 Kauno miesto nuovados V Policijos viršininko iš Kauno miesto mokesčių inspekcijos gautas prašymas pareikalauti iš mokesčių mokėtojos A. V. sumokėti 316,80 Lt dydžio nepaprastojo nekilnojamojo turto mokestį, ir dokumentai, patvirtinantys, kad mokesčių mokėtoja A. V. sumokėjo 316,80 Lt dydžio nepaprastąjį nekilnojamojo turto mokestį (t. y. tokio paties dydžio mokestį kaip ir 1935 m.) už (duomenys neskelbtini) valdomą nekilnojamąjį turtą (2017-08-28 prašymo priedas Nr.28); Kauno apskrities archyvo pažymėjimas Nr.V-195, kuriame užfiksuoti archyvuose rasti duomenys apie (duomenys neskelbtini) dvare A. V. nuosavybės teise valdytos žemės pardavimus (1939 metais sudaryti 4 sandoriai su 4 pirkėjais (Leonu - J. V., J. G., P. G. ir Aleksandru - J. K.), iš viso parduodant 0,4462 ha (4'462 m²) žemės dalį (2017-08-28 prašymo priedas Nr.10); 1992-01-17 Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie LR vyriausybės Kauno valstybino archyvo pažymėjimas Nr.V-415 ir jame minimo 1940 m. - 1941 m. metais nacionalizuotų namų sąrašo ištrauka, kuriais vadovaujantis „1940 m. gruodžio 9 d. aktu Nr.453 nacionalizuoti Vailokaičiams J. ir V. priklausantys 7 (septyni) namai, esantys (duomenys neskelbtini)“ (2017-08-28 prašymo priedai Nr.24- 25); 1992-02-26 LR Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro pažyma Nr.452, 1998-10-12 Lietuvos archyvų departamento Kauno apskrities archyvo pažymėjimas Nr.V-234, 2000-01-17 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo pažymėjimas Nr.7-319406, 2011-03-08 Kauno apskrities archyvo pažyma Nr. (10.6)V10-974. Vadovaujantis šiais dokumentais, 1940 m. gruodžio mėnesį nacionalizacijos aktais Nr.258, 379, 453 iš J. ir A. V. iš viso buvo nacionalizuota 16 pastatų: visas (duomenys neskelbtini) dvaras, susidedantis iš 7 pastatų (eil. Nr.345), (duomenys neskelbtini) buvusi žemė su 7 pastatais ir (duomenys neskelbtini) buvusi žemė su 2 pastatais. 1992-02-26 LR respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro pažymoje Nr.452 taip pat nurodyta, kad 1964 m. , 1967 m. buvo inventorizuota 14 pagrindinių pastatų, kurie išsidėstę 21 ha ploto žemės sklype, buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje (2017-08-28 prašymo priedai Nr.29-32); 1944-03-17 J. K. (Kauno Apskrities Ipotekos Įstaigos Ipotekos Knygų Vedėjo) padaryta 1921-02-24 turto pirkimo - pardavimo akto nuorašo kopija, patvirtinanti kad 1921-02-24 A. V., J. V. ir Dina - F. G., atstovaujama įgaliotinio A. B., sudarė (duomenys neskelbtini) palivarke esančios apie 31,95 ha (apie 45 margų, 1 margas - tai apie 0,71 ha) žemės su „visais trobesiais, augančiais medžiais, tvoromis, mėšlu ir užsėliu “ pirkimo - pardavimo sandorį (2017-08-28 prašymo priedas Nr.9), t.y. A. V. ir J. V. įsigijo nurodytą žemes sklypą.

Teismas, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tik iš dalies sutinka su pareiškėjais apie A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 31,7262 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). Išanalizavus visus pareiškėjų pateiktus dokumentus iš archyvų, kitą bylos medžiagą galima padaryti pagrįstą išvadą, jog A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdė 31,3507 ha ploto žemę nuosavybės teise. Į bylą nėra pateikta duomenų, leidžiančių tokia išvada pagrįstai abejoti. Teismas nesutinka, kad šioje byloje, kaip vėliausiu bei nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, turėtų būti vadovaujamasi 1940 m. Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, Kauno miesto II rajono mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knyga (1 t., b.l. 194-195), kurioje įrašyta, jog A. V. valdė (duomenys neskelbtini) ūkyje 3,1720 ha sklypą. Teismas šio mokesčių inspekcijos darbuotojo įrašo faktinio duomens įrodomąją reikšmę įvertino visų bylos faktinių duomenų kontekste, todėl vertintinas kaip nepakankamas tik 3,1720 ha žemės valdymo nuosavybės teise fakto buvimui konstatuoti. Teismas sutinka su pareiškėjais, kad iš šios registracijos knygos nėra aišku būtent kada šie duomenys yra fiksuoti (kokį 1940 metų mėnesį, dieną), kokiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais remiantis šis įrašas buvo padarytas. Pažymėtina, kad esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, tačiau tik tuo atveju jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados.

Kauno valstybinio archyvo 1992-01-17 pažymėjime Nr. V-415 (1 t., b.l. 145), nurodyta, kad A. V. nekilnojamojo turto mokesčių byloje yra 1935-02-15 nekilnojamojo turto žinių lapas, kuriame nurodoma, kad A. V. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ūkyje, susideda iš 32 ha 1724 m² nuosavos žemės <...>. Nors teismas sutinka su suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ nurodyta aplinkybe, kad byloje esantys duomenys dėl 1921-02-24 A. V. ir J. V. (pirkėjai) bei D. - F. G. (pardavėjos), atstovaujamos įgaliotinio A. B., sudaryto (duomenys neskelbtini) palivarke esančios žemės su „visais trobesiais, augančiais medžiais, tvoromis, mėšlu ir užsėliu “ pirkimo - pardavimo sandorio, t.y. pagal Ipotekos knygos išrašą pirkėjai įsigijo 24 ha 2860 kv. m. žemės sklypą, tuo tarpu pareiškėjų pateikto 1921-02-24 J.ir A. V. ir D. G. sudaryto pirkimo-pardavimo akto nuorašo kopijoje (1 t., b.l. 102-104) nurodyta, kad parduodama apie 45 margus, t.y. apie 31,95 ha (1 margas - tai apie 0,71 ha), tačiau teismas šiuo atveju remiasi vėlesniais duomenimis (mokesčių byla). Juolab, kad nuo 1921-02-24 iki 1935-02-15 A. V. galėjo įsigyti daugiau žemės nei tik minėtu sandoriu, ką iš esmės ir patvirtina mokesčių byloje esantys duomenys.

Kauno apskrities archyvo 1997-12-04 pažymėjime Nr. V-195 (1 t., b.l. 105-110) užfiksuoti archyvuose rasti duomenys apie (duomenys neskelbtini) dvare A. V. nuosavybės teise valdytos žemės pardavimus (1939 metų II pusmetį sudaryti 4 sandoriai su 4 pirkėjais, iš viso parduodant 0,4462 ha (4462 m²) žemės dalį. Tačiau pareiškėjų kartu su 2017-11-03 prašymu pateiktas 1944-03-17 Ipotekos knygos išrašas (2 t., b.l. 5-7) apie A. V. nuosavybės teise valdyta žemė (duomenys neskelbtini), paneigia pačių pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kad yra duomenų tik apie 1939 metų II pusmetį sudarytus 4 sandorius, iš viso parduodant 0,4462 ha (4462 m²) žemės dalį. Iš 1944-03-17 Ipotekos knygos išrašo, be sudarytų sandorių nurodytų Kauno apskrities archyvo 1997-12-04 pažymėjime Nr. V-195, matyti taip pat, kad 1939-07-05 Vladui ir O. A. parduota 813 kv. m. sklypas, 1939-06-20 J. ir V. K. 1030 kv. m. sklypas, 1939-08-29 K. K. 836 kv. m., 1940-06-26 O. A. 1022 kv. m. žemės sklypas, o L. V. 1939-07-27 ne 806 kv. m., kaip buvo nurodyta 1997-12-04 pažymėjime Nr. V-195, o 860 kv. m. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal byloje esančius duomenis, A. V. 1939-1940 metais iš viso pardavė ne 4462 m² žemės, o ne mažiau kaip 8217 m² žemės. Apie daugiau sudarytų minėto turto pardavimo sandorių byloje duomenų nėra, jų nepateikta ir per gan netrumpą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atkuriant nuosavybės teises pretendentams, buvo kruopščiai renkami duomenys – užklausiami archyvai. Todėl jeigu turtas (žemės sklypas) per tuos penkerius metus (nuo 1935 metų) būtų perleistas ar kitaip pasibaigtų jo nuosavybė, apie tai būtų nustatę ir nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas savo aiškios pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė, neprieštaravo pareiškimo patenkinimui, neginčijo pareiškėjų nurodomų aplinkybių, tik nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra. Todėl nesant konkrečių duomenų, o tik hipotetiškai teigiant (suinteresuoto asmens UAB „Apželdinimas“ atstovui), kad galėjo būti sudaryta ir daugiau sandorių dėl žemės, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, pardavimo, teismui daryti tokią prielaidą nėra pagrįsto pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad Kauno valstybinio archyvo 1992-01-17 pažymėjime Nr. V-415 (1 t., b.l. 145) nurodoma, kad Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1940-1941 metais nacionalizuotų namų sąraše įrašyta, kad 1940 m. gruodžio 9 d. aktu Nr. 453 nacionalizuoti V. J. ir V. priklausantys 7 (septyni) namai, esantys (duomenys neskelbtini). 1992-02-26 Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro pažymoje Nr.452 (1 t., b.l. 161-163) nurodyta, kad 1964 m., 1967 m. buvo inventorizuota 14 pagrindinių pastatų, kurie išsidėstę 21 ha ploto žemės sklype, buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne visi šioje pažymoje nurodyti statiniai buvo pastatyti iki 1940 m., juolab, kad nuo 1940 m. praėjo daug metų, todėl spręsti, kad 1940 m. nacionalizuoti V. J. ir V. priklausantys statiniai (duomenys neskelbtini) taip pat buvo išsidėstę tokioje pat teritorijoje (21 ha žemės plote) nėra pagrindo. Vis dėl nebūtų pagrįsta ir prielaida, kad A. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė tik 3,1720 ha, t.y. kaip yra nurodyta 1940 metų Mokėtojų registracijos knygos išraše.

Be to faktą, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu patvirtina ir tai, kad mokesčių mokėtoja A. V. 1940 metais už 1939 metus sumokėjo 316,80 Lt dydžio nepaprastąjį nekilnojamojo turto mokestį (t. y. tokio paties dydžio mokestį kaip ir 1935 m.) už (duomenys neskelbtini) valdomą nekilnojamąjį turtą. Iš 1935 m. Mokesčių inspektoriaus pranešimo matyti, kad 1935-02-19 už A. V. valdomą 32,1724 ha žemę (duomenys neskelbtini), penkeriems metams (1934-1938 m.) yra paskaičiuotas 1036 Lt dydžio mokestis, nuo1935 m. II pusmečio nekilnojamojo turto mokestis 1267,20 Lt (tikėtina už likusius ketverius metus). Tuo tarpu 1939 metais A. V. už (duomenys neskelbtini) jai priklausiusį turtą 1940 metais sumokėjo mokesčių inspekcijos jai paskaičiuotus 316,80 Lt (plius 2,38 Lt baudos). Pagal šiuos byloje esančius duomenis tikėtina, kad A. V. nuo 1935 metų kas metus mokėjo po 316,80 Lt (1267,20 Lt (1935 metais nustatytas mokestis) / 316,80 Lt), t.y. tokio paties dydžio mokestį, kurį sumokėjo ir už 1939 metus. (1 t., b.l. 155-159). Kauno valstybinio archyvo 1992-01-17 pažymėjime Nr. V-415 (1 t., b.l. 145) nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės finansų skyriaus archyvinio fondo dokumentuose, 1939-1941 metų nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygoje įrašyta A. V., mokėjusi mokesčius už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)), iki 1940 metų. Byloje jokių duomenų, kad iki įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė (1940 m. liepos 22 d.), A. V. būtų perleidusi daugiau kaip 8217 m² žemės iš 32 ha 1724 m² nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi teismo vertinimu, byloje esančių ir aukščiau išvardintų leistinų įrodymų visuma patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad A. V. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos turėjo 31,3507 ha (tame tarpe 3,1720 ha) ploto žemės (duomenys neskelbtini).

Dėl termino atnaujinimo.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Minėto įstatymo 10 str. 4 d. nurodytas terminas teismo gali būti atnaujinamas, jeigu pripažįstama, kad jį interesantai praleido dėl svarbių priežasčių.

Svarbiomis tokio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu atveju Lietuvos Respublikos piliečiui objektyviai sutrukdė ar atėmė galimybę įgyvendinti jam suteiktą teisę per įstatyme nustatytą terminą, ir tokios aplinkybės gali būti pripažįstamos kaip pateisinančios termino praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams būtinybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsirado tik po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. 8SD- 6130-( 14.8.94) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V. ir A. V. iki 1940 m. turėtą žemę“ informavo pareiškėjus, kad jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y., kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune, bei A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 31,7262 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojai pakankamai aiškiai, nustatant terminą kreiptis į teismą, iki tol nebuvo informavę pareiškėjų apie būtinumą nuosavybės teisę įrodinėti teisme, vadinasi, jai nuosavybę patvirtinančių dokumentų iš esmės pakako. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad kompetentingos institucijos 2011-06-22 protokolu jau netgi buvo nutarta pripažinti faktus, t. y. kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos J. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotą, o A. V. - 31,7262 ha žemės plotą. Vadovaujantis šiuo Protokoliniu sprendimu buvo priimtas ne vienas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau, vėliau pretendentams jau atkūrus nuosavybės teises, buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos ne į 12 ha žemės plotą nuosavybės teise valdytą J. V., o į 7,9901 ha, tuo tarpu A. V. valdytas žemės plotas ne 31,7262 ha, o 3,1720 ha.

Suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ vertinimu, pareiškėjai dar 2000-2007 metais turėjo suprasti ir suprato, kad jų atsakingai institucijai pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti, kad J. V. ir A. V. nuosavybės teisėmis 1940 m. nacionalizuojant turtą valdė 1997-10-03 prašymuose nurodyto dydžio žemės valdas, bei, kad šie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje jau 2000-09-25 buvo priimtas sprendimas, kai Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-01-11 įsakymu Nr. 02-110 sudaryta komisija, išnagrinėjusi Pareiškėjų prašymus ir papildomai Pareiškėjų komisijai iš Lietuvos Centrinio archyvo pateiktus dokumentus, nustatė bei pripažino, kad Pareiškėjų pateiktų dokumentų yra pakanka pripažinti J. V. ir A. V. nuosavybės teisėmis 1940 m. nacionalizuojant žemę valdžius tik po 3,1720 ha ir 7,9901 ha žemės. Tačiau, kaip galima spręsti iš tolimesnių nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojų veiksmų, nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsėsi, 2000-09-25 sprendimas nebuvo galutinis bei, kaip jau buvo minėta, 2011-06-22 buvo nutarta pripažinti, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos J. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotą, o A. V. - 31,7262 ha žemės plotą. Dėl tokios nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojų neaiškios bei nenuoseklios pozicijos (sprendimų), vykstant dėl pareiškėjų prašymų atitinkamiems svarstymams, pretendentai pagrįstai tikėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui pakanka. Pareiškėjams buvo suteiktas lūkestis, jog jiems ir nesikreipiant į teismą gali būti atkurtos nuosavybės teisės į pageidaujamą žemę.

Taigi, nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojų netinkamas pareigų atlikimas pripažintinas svarbia priežastimi dėl ko buvo praleistas terminas pretendentams pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Patenkinus pareiškėjų reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pripažintina, jog terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – praleistas dėl svarbių priežasčių – nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų darbuotojų netinkamų pareigų atlikimo – todėl prašymas atnaujinti terminą tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, taip pat įvertinus bylos pobūdį, pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos (patirtos sumokant žyminį mokestį) neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Apželdinimas“ prašo iš pareiškėjų priteisti 5203 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi išnagrinėjus civilinę bylą pareiškėjų pareiškimas tenkintas, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

1. J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini);

2. A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti R. A. B. ir P. W. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Edvardas Paliokas