- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- e2-4458-1124/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. R., uždarajai akcinei bendrovei „Kietaviškių statyba“
- Advokatai
- Aleksander Višnevski, Agnė Litvinaitė
- Kategorijos
atsakovui A. R., atsakovų A. R. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių statyba“ atstovui advokatui Aleksander Višnevski,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams A. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kietaviškių statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai solidariai iš atsakovų priteisti 5 998 Eur skolą, 253,89 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 9 d. atsakovas A. R., laiduojant UAB „Kietaviškių statyba“, jos naudai pasirašė (išdavė) paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 999 Eur sumai, kurį besąlygiškai įsipareigojo apmokėti 2019 m. gegužės 15 d. Taip pat 2019 m. balandžio 10 d. atsakovas A. R., laiduojant UAB „Kietaviškių statyba“, ieškovės naudai pasirašė (išdavė) paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 999 Eur sumai, kurį besąlygiškai įsipareigojo apmokėti 2019 m. birželio 18 d. Minėti vekseliai (toliau ir – ginčo vekseliai) apmokėti nebuvo, atsakovai pažeidė savo prievolę. Ieškovė dėl nepatyrimo nepasinaudojo teise pateikti ginčo vekselius apmokėjimui bei kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir skirti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos priteisiant atsakovų naudai lygiomis dalimis. Nurodo, kad ne tik visiškai atsiskaitė ir grąžino ieškovei 5 998 Eur skolą pagal išduotus vekselius, bet ir permokėjo ieškovei 112,31 Eur sumą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti ir skirti atsakovams 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos įpareigojant sumokėti ieškovei. Nurodo, kad atsakovas A. R. sąmoningai nutyli apie tai, kad jis, laiduojant atsakovei, ieškovės naudai išdavė ne tik ieškinyje nurodytus 2019 m. balandžio 9 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. vekselius, bet ir 2019 m. balandžio 7 d. bei 2019 m. balandžio 8 d. vekselius, t. y. atsakovas A. R. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. ieškovės naudai išdavė keturis vekselius, viso 11 996 Eur sumai. Pažymi, kad atsakovo pateiktuose mokėjimuose nėra nurodyta jų paskirtis, todėl ieškovė laikosi pozicijos, jog jais buvo dengiami anksčiausiai išrašyti vekseliai, dėl ko ieškinio reikalavimus ji grindžia dviem vėliausiai išrašytais vekseliais.
4. Atsakovai triplike laikosi pozicijos, kad pagal 2019 m. balandžio 9 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. vekselius visiškai atsiskaitė su ieškove, todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas. Atsakovai prašo ieškinį atmesti ir skirti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos priteisiant atsakovų naudai lygiomis dalimis. Nurodo, kad atsakovas A. R. 2019 m. vasario mėnesį pasiskolino iš ieškovės viso 17 000 Eur sumą. Ieškovė minėtą sumą pervedė į atsakovo dukros G. R. banko sąskaitą. Ieškovės reikalavimu, paskolos grąžinimo užtikrinimui, atsakovas A. R. ieškovei išdavė viso šešis vekselius 17 994 Eur sumai. Pagal 2019 m. balandžio 7 ir 10 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius notaras išdavė vykdomuosius įrašus (tokiu būdu ieškovė pati patvirtino, kad vekseliai nebuvo apmokėti). Apmokėjimai buvo vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis dėl atsiskaitymų eiliškumo. Taigi, 5 998 Eur skola yra visiškai apmokėta būtent pagal ieškinyje nurodytus vekselius.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė (jos atstovė) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
6. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu buvo sugyventiniai, juos siejo tarpusavio santykiai. Ieškovei gyvenant su atsakovu, ji nuolat atsakovui skolindavo pinigus, užtikrinimui vėliau buvo pasirašyti vekseliai. Dalis vekselių yra apmokėti, dalis – ne. Ieškovė dėl savo nepatyrimo nepasinaudojo teise vekselyje nurodytą sumą pateikti apmokėjimui. Paskoliniai santykiai, dėl kurių vyksta ginčas kitoje byloje, yra atskiri santykiai. Atsakovų triplike išdėstyta pozicija dėl vekselių prieštarauja atsakovų pozicijai, išdėstytai atsiliepime į ieškinį – atsakovai atsiliepime nieko nenurodė apie 2019 m. vasario mėnesį gautą paskolą, kalbėjo tik apie 2019 m. kovo pabaigoje pasiskolintą iš ieškovės beveik 6 000 Eur dydžio sumą, kurios grąžinimui ir buvo išduoti du vekseliai. Minėti vekseliai atsakovų triplike, kartu su kitais, jau nurodomi kaip paskolos užtikrinimo priemonė. Minėta aplinkybė patvirtina atsakovo pozicijos prieštaringumą.
7. Nurodė, kad byloje yra pateikti visi vekseliai, kurie buvo išduoti. Paaiškino, kad dalis vekselių yra apmokėti – 2019 m. balandžio 7 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. birželio 15 d.) ir 2019 m. balandžio 8 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. gegužės 16 d.) (jų apmokėjimus patvirtina su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai); dėl dalies yra išduoti vykdomieji įrašai – 2019 m. balandžio 7 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. gegužės 17 d.), 2019 m. balandžio 9 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. birželio 17 d.), 2019 m. balandžio 8 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. birželio 16 d.), 2019 m. balandžio 10 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. gegužės 18 d.); dar du vekseliai nėra atiduoti išieškojimui – 2020 m. kovo 23 d. ir 2020 m. balandžio 6 d.; du vekseliai, dėl kurių yra pareikštas reikalavimas šioje byloje – 2019 m. balandžio 9 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. gegužės 15 d.) ir 2019 m. balandžio 10 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. birželio 18 d.), nėra apmokėti ir dėl jų nėra išduoti vykdomieji įrašai.
8. Paaiškino, kad grynųjų pinigų – paskolos dalyko, perdavimą patvirtina vekselių pasirašymo faktas, susiklostę tarpusavio ieškovės ir atsakovo santykiai, taip pat aplinkybė, kad vekseliai buvo išrašyti kelių dienų laikotarpiu. Perduodant grynuosius pinigus dalyvavo tik ieškovė ir atsakovas. Ieškovė apmokėjimus užskaitinėjo pagal kalendorinį, o ne vekselių apmokėjimo, eiliškumą.
Šalies argumentai
9. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos išsilavinimas – aukštasis, anksčiau patirties su vekseliais bei skolinimu ir skolinimusi neturėjo. Dėl jos nepatyrimo, ant vekselių nėra žymos, kad atsakovas grynuosius pinigus gavo. Ieškovė negalėjo nurodyti, kokią grynųjų pinigų sumą pagal vekselius iš viso perdavė atsakovui. Pažymėjo, kad kai kurie išduoti vekseliai buvo išduoti prievolei užtikrinti, kurie tiksliai buvo išduoti prievolei užtikrinti, ieškovė negalėjo pasakyti. Žinojo, kad skolina pinigus atsakovo darbiniams santykiams – darbuotojų atlyginimams apmokėti, medžiagoms pirkti, degalams, t. y. apyvartinėms UAB „Kietaviškių statyba“ lėšoms. Perduodant grynuosius pinigus atsakovui, jokie kiti asmenys nedalyvavo. Atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškove per du mėnesius, baigęs didelį projektą. 17 000 Eur paskolą ieškovė nurodė pervedusi G. R., tačiau nežino, kam minėti pinigai buvo panaudoti, nežino, kokie buvo jos ir atsakovo susitarimai. Ieškovė nenurodė (atsisakė nurodyti), kokiam tikslui buvo suteikta 17 000 Eur paskola G. R.. Ieškovė nurodė, kad grynieji pinigai pagal ginčo vekselius buvo perduoti Plento g., Trakuose, pinigai buvo perduoti anksčiau, nei buvo pasirašyti vekseliai. Ieškovė nurodė nebepamenanti, kokiomis kupiūromis suteikė paskolą. Ieškovė nurodė, kad grynųjų pinigų sumą, kuri buvo perduota pagal ginčo vekselius, ji buvo sutaupiusi, pinigai buvo skirti ieškovės sūnaus mokslams.
10. Teismo posėdžio metu atsakovas A. R. bei atsakovų atstovas prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad viso yra išduota vienuolika paprastųjų neprotestuotinų vekselių, jų suma – 29 041 Eur. Paskutiniai du 2020 m. vekseliai yra išduoti UAB „Bikuvos prekyba“ prievolei užtikrinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė negali nurodyti, kokiais tiksliai pinigais suteikė paskolą atsakovui (kokiomis kupiūromis), nenurodė liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad paskola buvo suteikta. Pažymėjo, kad vykdomasis įrašas yra įformintas tik pačiam pirmajam vekseliui, o antrajam ir trečiajam pagal apmokėjimus vekseliui vykdomieji įrašai nėra įforminti, tai prieštarauja apmokėjimo ir skolų užskaitymo tvarkai. Atsakovo vertinimu, būtent ginčo vekselius jis yra apmokėjęs. Atsakovui A. R. ieškovė suteikė paskolą, pervesdama pinigus – 17 000 Eur, į G. R. sąskaitą ir būtent šiai prievolei užtikrinti buvo išduoti vekseliai – nuo pirmo iki aštunto, viso 23 000 Eur sumai. Vekseliai išduoti būtent tokiai sumai, kadangi, negrąžinus paskolos, arba ją grąžinus ne per nurodytą terminą, reiktų taip pat mokėti palūkanas. Pablogėjus šalių santykiams, atsakovas negalėjo grąžinti jam suteiktos paskolos tokiais terminiais, kokiais pageidavo ieškovė (kad mokėjimai buvo atliekami patvirtina į bylą pateikti sąskaitų išrašai), tad ieškovė paprašė išduoti papildomą 2019 m. balandžio 10 d. vekselį, t. y. ieškinio dalykas šioje byloje. Išskyrus pasirašytus vekselius, į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys paskolos dalyko perdavimą. Nei viename vekselyje nėra jokios nuorodos, patvirtinančios, kad atsakovas grynuosius pinigus gavo. Pinigų perdavimo fakto nepatvirtina ir vekselių formuluotės. Atsakovas laikosi pozicijos, kad prievolė yra įvykdyta, tą patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai. Atsakovas yra apmokėjęs ieškinio dalyką. Vekseliai yra išduoti kitai prievolei užtikrinti, tą patvirtina ir pačios ieškovės paaiškinimai – ieškovė negalėjo nurodyti, kaip ji perdavė paskolos dalyką, nenurodė, kiek paskolino grynais pinigais, ieškovė taip pat patvirtino, kad pinigai buvo duoti anksčiau nei buvo išrašyti vekseliai, taigi, nėra aišku, pagal kokius konkrečiai vekselius jie buvo duoti (kuriems vekseliams jie priskirtini). Nėra jokių įrodymų, kad grynieji pinigai apskritai buvo perduoti. Nurodė, kad triplike atsakovų pozicija buvo patikslinta, o ne pakeista. Atsakovas neginčija 17 000 Eur paskolos, tačiau jis negavo grynųjų pinigų. Rengiant atsiliepimą į ieškinį pozicija buvo formuluojama neišanalizavus visų domenų, visų aplinkybių konteksto. Atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad pinigus atsakovas pasiskolino kovo mėnesį, buvo pateikta atsakovui tokius duomenis prisiminus, tikėtina, kad būtent kovo mėnesį buvo išgryninti pinigai iš G. R. sąskaitos ir perduoti atsakovui.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, kad 17 000 Eur sumą iš ieškovės skolinosi jis, ne jo dukra. Įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl atsakovas paprašė ieškovės, kad jam padėtų. Ieškovė sutiko, todėl jis kartu su ieškove nuvažiavo į „Šiaulių banką“. Ieškovei buvo suteikta maksimali paskola, kokią ji galėjo gauti. Atsakovas minėtą 17 000 Eur paskolą iš ieškovės gavo trimis pavedimais, kurie buvo atlikti į įmonės akcininkės G. R. sąskaitą. Vėliau atsakovas pradėjo mokėti už ieškovę paskolą bankui, mokėjimus vykdė iš G. R. sąskaitos, kadangi šią sąskaitą jis faktiškai valdė. Ieškovė „Šiaulių banke“ turėjo tik „paskolinę“ sąskaitą, kitų sąskaitų šiame banke atsakovė neturėjo.
12. Atsakovas nurodė, kad jo santykiai su ieškove truko vasario – kovo mėnesiais. Paaiškino, kad jo santykiai su ieškove nutrūko balandžio mėnesį (8 – 9 dieną). Atsakovo vertinimu, neįtikima, kad esant tokiai situacijai (suprastėjus, nutrūkus jo ir ieškovės santykiams) atsakovė būtų jam skolinusi grynuosius pinigus. Ieškovė paskolino tik tuos pinigus, kurie buvo pervesti į atsakovo dukros sąskaitą banke. Nutrūkus tarpusavio santykiams, ieškovė susitarė su atsakovu, kad paskolos grąžinimą jis užtikrins pasirašydamas vekselius.
13. Atsakovas paaiškino, kad atliktų mokėjimų paskirtyje nurodė, kad moka už ieškovę, kadangi žinojo, kad turi įsipareigojimą grąžinti už ieškovę jos iš banko paimtą ir jam perduotą paskolos sumą, todėl nurodė, kad pinigai grąžinami už ieškovę. Paskola – 17 000 Eur, buvo suteikta jam, apyvartinėms lėšoms. Pinigai buvo pervesti ne į atsakovo, o į G. R. banko sąskaitą, kadangi atsakovo A. R. banko sąskaitai tuo metu buvo taikytas areštas. Atsakovas nurodė, kad vekselius išrašė greitai, pusvalandžio laikotarpiu, todėl vekseliuose nekonkretizavo, kad jie išrašomi konkrečiai prievolės užtikrinimui. Atsakovas nurodė, kad tais atvejais, kai yra perduodami grynieji pinigai, vekseliuose tai visuomet pažymima.
Dėl įrodymų vertinimo
14. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl prievolės pagal vekselį, kai, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo
16. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kurį išrašiusio subjekto valia yra nukreipta į mokėjimo prievolės sukūrimą. Paprastuoju vekseliu sukuriamos prievolės turinį sudaro įsipareigojimas sumokėti pinigus vekselyje nurodytam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą atsakovams A. R. ir UAB „Kietaviškių statyba“ (laiduotojai) dėl skolos priteisimo pareiškė, remdamasi 2019 m. balandžio 9 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. gegužės 15 d.) ir 2019 m. balandžio 10 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. birželio 18 d.) atsakovo A. R. (vekselio davėjo) išduotais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kurie patvirtino vekselio davėjo prievolę grąžinti ieškovei viso 5 998 Eur sumą (2 999 Eur sumą pagal kiekvieną vekselį). Atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ ieškinio reikalavimai yra pareikšti kaip solidariąją prievolę turinčiai bendraskolei, kuri užtikrino vekselių sumų apmokėjimą laidavimu.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė (vekselių turėtoja) praleido Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminą, dėl to ji neteko galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisę ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris yra vykdomasis dokumentas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, siekdama suvienodinti iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus galios netekusio vekselio teisinės reikšmės ir iš tokio vekselio kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių, išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (žr. minėtos nutarties 32 punktą). Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl vekseliuose nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovui grynaisiais pinigais perdavė ginčo vekseliuose nurodytą sumą, viso – 5 998 Eur.
21. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
22. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Taip pat minėta, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau, net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiškiai žodžiais, tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.
26. Tais atvejais, kai sutarties turinys nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Pažymėtina, kad vien rašytinės formos paskolos sutarties buvimas savaime nereiškia paskolos dalyko perdavimo fakto, jeigu sutarties turinys bei kitos reikšmingos aplinkybės šio fakto nepatvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).
27. Šiuo atveju dokumentų, kuriais ieškovė byloje grindžia savo reikalavimus atsakovams, – ginčo vekselių, turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui, t. y. atsakovui A. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo vekseliuose yra užfiksuotas tik atsakovo įsipareigojimas iki atitinkamos datos be sąlygų ieškovei sumokėti 2 999 Eur sumą pagal kiekvieną vekselį. Teismo vertinimu, tokio įsipareigojimo suformulavimas aptariamuose dokumentuose pats savaime niekaip nepatvirtina pinigų (paskolos sutarties dalyko) perdavimo atsakovui (paskolos gavėjui) fakto. Tuo tarpu jokių kitų įrašų, kuriuose kokiu nors būdu, kad ir netiesiogiai, būtų užfiksuotas pinigų (paskolos sutarties dalyko) perdavimo atsakovui (paskolos gavėjui) faktas, ginčo vekseliuose nėra. Pareiga įrodyti minėtą faktą (pagal šiame sprendime aptartą kasacinio teismo praktiką) byloje teko ieškovei (paskolos davėjai).
28. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, įrodinėjo, kad 5 998 Eur paskolą atsakovui ji suteikė grynaisiais pinigais. Byloje vykusio 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad grynųjų pinigų – 5 998 Eur sumos, perdavimo atsakovui faktą patvirtina pats vekselių pasirašymo faktas; aplinkybė, kad vekseliai buvo išrašyti kelių dienų laikotarpiu; taip pat ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai. Teismas toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės pačios savaime, nesant kitų įrodymų, grynųjų pinigų – 5 998 Eur sumos, perdavimo atsakovui fakto nepatvirtina.
29. Minėta, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati ieškovė nurodė, jog atsakovas buvo išdavęs ir daugiau vekselių, kurių dalis atliko būtent prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Taigi, vien vekselio išrašymo faktas grynųjų pinigų perdavimo fakto nepatvirtina – vekselis gali būti išduotas ne vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti, o prievolės įvykdymui užtikrinti. Dokumentų (ginčo vekselių) turiniui bei kitoms aplinkybėms byloje nepatvirtinant 5 998 Eur grynųjų pinigų sumos perdavimo atsakovui fakto, vien šių rašytinės formos dokumentų pasirašymas savaime nereiškia (neįrodo) atitinkamos grynųjų pinigų sumos (paskolos dalyko) perdavimo atsakovui fakto. Nesant kitų įrodymų byloje, minėto – grynųjų pinigų perdavimo atsakovui, fakto niekaip nepagrindžia nei jų (ginčo vekselių) pasirašymo laikotarpis, nei šalis tuo metu sieję tarpusavio santykiai.
30. Teismas atkreipia dėmesį taip pat į kitas nustatinėjamam (pinigų perdavimo) faktui reikšmingas aplinkybes. Visų pirma, akcentuotina tai, kad be ieškovės paaiškinimų jokių kitų (nei tiesioginių, nei netiesioginių) įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų – 5 998 Eur sumos, perdavimo atsakovui faktą byloje nėra. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimai dėl aptariamos aplinkybės taip pat neišsamūs, nekonkretūs, todėl vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad nuo dokumentų (ginčo vekselių) pasirašymo dienos yra praėję kiek daugiau nei vieneri metai, tačiau ieškovė iš esmės negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su ženklios grynųjų pinigų sumos – 5 998 Eur, perdavimu atsakovui (ieškovė netgi negalėjo nurodyti, kokią grynųjų pinigų sumą pagal vekselius iš viso perdavė atsakovui). Ieškovė nurodė tik vietą, kur pinigai buvo perduoti, tačiau nenurodė, kokiomis kupiūromis, kada tiksliai jie buvo perduoti atsakovui. Šiame kontekste svarbu tai, kad ieškovė nurodė atidavusi atsakovui savo santaupas, skirtas sūnaus mokslams, tai buvo pirmas kartas, kai ji skolino pinigus. Pastarosios aplinkybės, teismo manymu, papildomai patvirtina, kad tokia grynųjų pinigų suma, ir tuo pačiu pats pinigų skolinimo faktas, buvo reikšminga ieškovei. Nepaisant to, ieškovė, kaip minėta, išsamesnių paaiškinimų, susijusių su grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktu, bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Teismo vertinimu, šiuo atveju, be kita ko, svarbu ir tai, kad pati ieškovė nurodė, jog grynieji pinigai pagal pasirašytus dokumentus (ginčo vekselius) buvo perduoti anksčiau (ne dokumentų pasirašymo dieną). Tačiau panašiu laikotarpiu (2019 m. balandžio 7 – 10 dienomis) tarp šalių buvo pasirašyta eilė vekselių – esant tokioms aplinkybėms, net jei būtų nustatytas grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktas, nėra galimybės nustatyti, kad grynieji pinigai buvo perduoti būtent pagal tuos dokumentus, kuriais yra grindžiami ieškovės reikalavimai šioje byloje.
31. Ieškovei byloje neįrodžius grynųjų pinigų – 5 998 Eur sumos, perdavimo atsakovui fakto, o tuo pačiu ir sutarčių sudarymo fakto, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl atsakovui neperduotos grynųjų pinigų sumos priteisimo iš atsakovų atmestini kaip nepagrįsti.
32. Ieškiniu taip pat yra pareikštas šalutinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Atmetus kaip nepagrįstą pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmestinas taip pat ir šalutinis, neatsiejamai su pagrindiniu susijęs, ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
Dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
33. Tiek ieškovė, tiek atsakovai byloje yra pareiškę prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Atsakovai tokį prašymą pareiškė atsiliepime į ieškinį, nurodydami, kad ieškovė, teikdama nepagrįstą ieškinį, elgiasi nesąžiningai, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Triplike atsakovai ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taip pat sieja su jos kitoje byloje, jų vertinimu, nepagrįstai pareikštu ieškiniu G. R.. Tuo tarpu ieškovė atitinkamą prašymą pareiškė dublike, nurodydama, kad atsakovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis šiuo atveju pasireškia tuo, kad jie, teikdami atsiliepimą į ieškinį, nutylėjo esmines aplinkybes dėl keturių vekselių laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 10 d. pasirašymo, tokiu būdu mėgindami įtikinti, kad yra visiškai atsiskaitę pagal ginčo vekselius.
34. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
35. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
36. Teismas, vertindamas atsakovų dėstomus argumentus, susijusius su šioje sprendimo dalyje vertinamo atsakovų prašymo (ne) pagrįstumu, pažymi, kad ieškinio pateikimas teismui pats savaime negali būti pripažintas piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą, o duomenys, sudarantys pagrindą teigti, kad ieškovė būtų aiškiai suvokusi savo teikto ieškinio nepagrįstumą, byloje nėra pateikti. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su ieškovės atitinkamais veiksmais kitoje byloje, nevertintinos. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesu vertinamas kiekvienoje byloje individualiai, taigi, atitinkami ieškovės veiksmai, atlikti kitoje byloje, turi būti vertinami toje byloje, kurioje jie buvo atlikti, tuo pačiu jie neanalizuotini vertinant ieškovės procesinį elgesį šioje byloje. Taigi, aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nesąžiningą naudojimąsi jomis), šiuo atveju nenustatytinos.
37. Teismo vertinimu, pagrindo skirti baudą šiuo atveju nėra ir pagal ieškovės byloje pareikštą prašymą, kadangi ieškovės dėstomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atitinkamas jos prašymas, t. y. dėl atitinkamų aplinkybių atsakovų atsiliepime į ieškinį nenurodymo, pačios savaime, nenustačius nesąžiningo atsakovų naudojimosi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, pagrindo CPK 95 straipsnio 2 dalies taikymui nesudaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių turėtų išlaidų byloje dydį. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo aptariamo atsakovų prašymo tenkinimui (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Netenkinti šalių prašymų dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.