- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-1491-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00189-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- K. V.
- Advokatai
- Kristina Žąsytytė
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. V., trečiasis asmuo K. V., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo A. V. priteistą nepilnamečių vaikų: dukters U. V. ir sūnaus D. V. išlaikymo dydį iki 123,74 EUR kas mėnesį kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės – dukrai U. iki 2021-09-17 imtinai, sūnui D. iki 2024-03-16 imtinai, išlaikymą teikiant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, kasmet indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, priteisti iš atsakovo A. V. 1145,73 EUR vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 imtinai. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – dukters U. V., sūnaus D. V.. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Teismo sprendimu buvo išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos klausimai – dukters U. V. ir sūnaus D. V. gyvenamoji vieta nustatyta su mama L. V.. Patvirtintas šalių susitarimas, kad A. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams teiks turtu, skaičiuojant, jog išlaikymo suma, tenkanti vienam vaikui per vieną mėnesį, sudarytų po 51,26 EUR (177,00 Lt), šia tvarka: A. V. jam atitenkančią nekilnojamojo turto nuosavybės dalį padalija kiekvienam iš vaikų perpus, lygiomis dalimis, tokiu būdu suteikdamas vaikams išlaikymą turtu, o ne periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Šalys taipogi žodžiu susitarė, jog atsakovas prisidės prie šalių vaikų išlaikymo papildomais kasmėnesiniais mokėjimais po 115,85 EUR (400,00 Lt), iš viso po 57,93 EUR (200,00 Lt) kiekvienam vaikui. Nuo teismo sprendimo priėmimo momento situacija pasikeitė (santuokos nutraukimo metu minimalusis mėnesinis atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 buvo lygus 800,00 Lt arba 231,70 EUR, dabar jis lygus 350,00 EUR arba 1208,48 Lt, t. y. padidėjo 1,5 karto, tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikytina esminiu padidėjimu. Ieškovei tenka per didelė finansinė našta išlaikyti nepilnamečius vaikus ir jų turtą. Didesnių išlaidų reikalauja vaikų maitinimasis, mokymas, sveikata, gebėjimų vystymas, pomėgiai, taipogi atsižvelgtina į rinkoje pakitusias prekių ir paslaugų kainas. Pagrindas keisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį yra pasikeitę vaiko poreikiai – akivaizdu, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja. Dukrai U. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų, ji serga skrandžio liga, vartoja specialius vaistus, jai skirtas dietinis maitinimas, kuriam paruošti reikia didesnio dėmesio bei geresnių maisto produktų, sūnui D. (duomenys neskelbtini) metai, jis vystosi normaliai, specialiųjų poreikių neturi, todėl abiejų tėvų teikiama 350,00 EUR dydžio išlaikymo suma per mėnesį kiekvienam vaikui leis patenkinti ne tik minimaliuosius jų poreikius, bet ir užtikrinti visapusišką jų vystymąsi, ugdymąsi ir tinkamą poreikių tenkinimą. Atsakovas įsipareigojimą kiekvieną mėnesį teikti 115,85 EUR (400,00 Lt), t. y. po 57,92 EUR (200,00 Lt) kiekvienam vaikui, išlaikymą vykdo nereguliariai. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 imtinai atsakovas iš viso sumokėjo tik 1634,62 EUR, nors minėtu laikotarpiu privalėjo sumokėti 2548,65 EUR (8800,00 Lt) išlaikymo nepilnamečiams vaikams (24 mėnesiai x 115,85 EUR (400,00 Lt) = 2780,35 EUR (9 600,00 Lt). Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas yra 1145,73 EUR (2780,35 EUR – 1634,62 EUR = 1145,73 EUR).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2011-03-31 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytas sąlygas dėl atsakovo A. V. teikiamo išlaikymo turtu nepilnamečiams vaikams U. V. ir D. V., išlaikymo dydį padidino ir priteisė papildomai iš atsakovo A. V. nepilnamečiams vaikams U. V. ir D. V. po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016-01-28, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė L. V., likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. V. 72 EUR žyminį mokestį į valstybės biudžetą, priteisė iš atsakovo A. V. ieškovei L. V. 349,86 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisė iš ieškovės L. V. atsakovui A. V. 125,07 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo ir 2011-03-31 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, dėl kurio šalys susitarė nutraukdamos santuoką, yra per mažas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tėvų valdžios lygybės principu, nustatė šalių nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo dydį – 221,26 EUR per mėnesį. Apskaičiuotas kiekvienos iš šalių teiktinas konkretus išlaikymo dydis: atsakovui – po 151,26 EUR (51,26 EUR turtu, 100 EUR periodinėmis išmokomis) kas mėnesį, ieškovei – po 70 EUR. Vertindamas atsakovo galimybę teikti po 123,74 EUR išlaikymo per mėnesį kiekvienam vaikui, teismas mano, kad teikdamas tokio dydžio išlaikymą atsakovas negalėtų patenkinti būtinųjų, gyvybiškai svarbių savo ir savo sutuoktinės poreikių, nes šiuo metu ji negauna jokių pajamų, ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Ta aplinkybė, kad atsakovas nereguliariai pervesdavo papildomas išmokas vaikams pagal savo finansines galimybes papildomai galiojant 2011-03-31 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimui, kuriame nenumatytas atsakovo išlaikymo vaikams teikimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, negali atsakovui sukelti teisinių pasekmių pagal CK 3.200 straipsnį (išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) ir ieškovės nurodyta suma nelaikytina atsakovo išlaikymo įsiskolinimu, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundo ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016-06-08 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų U. V. ir D. V. išlaikymui po 123,74 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės – dukrai U. iki 2021-09-17 imtinai, sūnui D. iki 2024-03-16 imtinai, išlaikymą mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, pakeisti sprendimo dalį dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo nuo 1200,00 EUR iki 600,00 EUR nemotyvuota. Ieškovės patirtos išlaidos yra realios – byloje buvo pateiktas bankinis mokėjimo pavedimas dėl sumos sumokėjimo advokatei Kristinai Žąsytytei.
5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kadangi atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė.
Atsakovo sutuoktinės darbo santykių nutraukimas savo noru, nesant objektyvios priežasties, tokiu būdu pabloginant savo ir atsakovo finansinę situaciją, negali būti priežastimi iš atsakovo priteisti mažesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
5.3. Atsakovas, prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turėjo įvertinti ne tik savo galimybes juos vykdyti, bet ir galimybę lygiagrečiai vykdyti prievolę tinkamai išlaikyti vaikus. Be to, kreditas įgytas ne savo, o atsakovo tėvų turtui pagerinti.
5.4. Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nustatė mažesnius nei viena minimalioji mėnesinė alga kiekvieno vaiko poreikius (221,26 EUR) ir padarė išvadą, kad tai yra vidutiniai vaikų poreikiai, nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo suma laikoma pakankama patenkinti tik minimaliuosius vaikų poreikius.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Atsakovo darbo užmokesčio nepakaktų mokėti kreditą, pragyventi ir teikti ieškovės prašomą išlaikymą vaikams, kadangi sumažėjo darbo užmokestis.
6.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi didžioji dalis ieškinio atmesta, ieškinį rengė advokato padėjėja, tai, kad teismo posėdyje dalyvavo du advokatai, nesudaro pagrindo didinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo bei bylinėjimosi išlaidų dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-03-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-760/2011 nutraukė tarp ieškovės L. V. ir atsakovo A. V. sudarytą santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje šalys susitarė, jog A. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams teiks turtu, skaičiuojant, kad išlaikymo suma, tenkanti vienam vaikui per mėnesį, sudarytų po 51,26 EUR (177 Lt), šia tvarka: A. V. jam atitenkančią nekilnojamojo turto nuosavybės dalį, kurią sudaro 1/2 dalis 0,3851 ha žemės sklypo, 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto, 1/2 dalis sandėlio, 1/2 dalis garažo, 1/2 dalis malkinės, 1/2 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), padalija kiekvienam vaikui perpus, lygiomis dalimis, tokiu būdu suteikdamas vaikams išlaikymą turtu, o ne periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį iki 123,74 EUR kiekvienam vaikui mokamų mėnesinių periodinių išmokų. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, padidino šalių nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą iki 100 EUR kiekvienam. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė nesutinka iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kadangi atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Dėl pagrindo padidinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei ieškovės finansine padėtimi.Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įsigyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius grindė tuo, kad didesnių išlaidų reikalauja vaikų maitinimas, mokymas, sveikata, gebėjimų vystymas, pomėgiai, kadangi vaikai auga. Todėl pasikeitus prekių ir paslaugų kainoms ir įvertinus ieškovės pajamas, priteisto išlaikymo turtu, kas sudaro po 51,26 EUR kiekvienam vaikui per mėnesį, nepakanka vaikams išlaikyti. Šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių – serga skrandžio liga, taikomas dietinis maitinimas, maistui paruošti reikia geresnių maisto produktų, vartoja specialius vaistus. Šalių nepilnametis sūnus specialiųjų poreikių neturi. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo šalys susitarė dėl vaikų išlaikymo dydžio bei formos, priimtas 2011-03-31, tai yra prieš penkerius metus. Šalių dukrai tuo metu buvo 8, dabar jai yra 13 metų, sūnui buvo 5 metai, dabar 10 metų. Abu vaikai pradėjo lankyti mokymo įstaigą, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, jog padidėjo jų poreikiai, kadangi atsirado papildomų išlaidų mokymosi priemonėms, aprangai, avalynei. Byloje esantys medicininiai dokumentai (2015-11-23 medicininis pažymėjimas) patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra turi sveikatos sutrikimų, – sega skrandžio liga. Tenka vartoti specialius vaistus ir taikomas dietinis maitinimas. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimu priteistas išlaikymas turtu, kuris sudaro 51,26 EUR kiekvienam vaikui per mėnesį, nepakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Iš byloje esančio ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2015 metais atsakovas papildomai teikė išlaikymą vaikams piniginėmis lėšomis, iš viso 1196,83 EUR, nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio papildomo išlaikymo neteikė. Pažymėtina, jog ieškovė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo kreipėsi tuo laikotarpiu, kai atsakovas nustojo teikti papildomą išlaikymą. Tokia aplinkybė tik patvirtina faktą, kad vaikams išlaikyti reikia didesnės sumos, nei priteista 2011-03-31 teismo sprendimu. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikams grindė ir savo finansine padėtimi. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes apie šalių turtinę padėtį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 0,3851 ha žemės sklypo, 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto, 1/2 dalis sandėlio, 1/2 dalis garažo, 1/2 dalis malkinės, 1/2 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamo darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį sudaro 383,97 EUR. Tačiau iš byloje esančio ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis už 2015 metų sausio–spalio mėnesius vidutiniškai sudarė 492,55 EUR per mėnesį. Kitokio turto ar pajamų ieškovė neturi.Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu registruotos 5 transporto priemonės, tačiau tik automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jo gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis ir komandiruočių dienpinigiai, vidutiniškai per mėnesį pajamas sudaro 1130,96 EUR. Atsakovas ir jo tėvas K. V. 2013-03-13 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 13-015255-VA, kurios pagrindu gavo 70 000 Lt (20 273,40 EUR) kreditą atsakovo tėvų gyvenamajam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti. Mėnesinę kredito įmoką sudaro 509,86 EUR. Atsakovas 2014-08-08 sudarė santuoką su K. S. (V.). Trečiasis asmuo K. V. nuo 2016-04-22 nedirba, kitokių pajamų negauna. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovas gauna daug didesnį atlyginimą nei ieškovė, tačiau įvertinęs tai, kad jam tenka pareiga mokėti 509,86 EUR kreditą, ieškovė turi nekilnojamojo turto, o atsakovas gyvena tėvams priklausančiame name, padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti tik 100 EUR dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų. Kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų, atsakovo pajamos yra beveik tris kartus didesnės nei ieškovės. Nors atsakovas teigia, kad turi pareigą dengti 509,86 EUR kreditą, tačiau, kaip minėta anksčiau, vartojimo kreditas panaudotas atsakovo tėvų būstui, kuriame gyvena ir pats atsakovas, remontui. Sutartis sudaryta ne tik su atsakovu, bet ir su jo tėvu, todėl darytina išvada, kad kreditą dengti turi pareigą abu kredito gavėjai. Nors atsakovas teigė, kad kreditą moka tik jis, pateikė šią aplinkybę pagrindžiantį savo sąskaitos banko išrašą, tačiau esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jog gautomis lėšomis buvo pagerintas atsakovo tėvų būstas, tikėtina, kad atsakovo tėvai kompensuoja dalį kredito įmokos. Tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Be to, iš pateikto kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko nustatyta, kad kreditas suteiktas trumpam – 5 metų laikotarpiui, paskutinė įmoka turėtų būti sumokėta 2018-03-03, taigi prievolę grąžinti kreditą atsakovui liko vykdyti tik pusantrų metų. Įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių, nėra. Aplinkybė, jog atsakovo sutuoktinė šiuo metu neturi darbo, negali būti priežastimi mažinti vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog įvertinus atsakovo gaunamą atlyginimą ir iš jo atskaičius kredito įmokos sumą, prašomo priteisti išlaikymo vaikams sumą, lieka apie 373,62 EUR jo poreikiams patenkinti, o ieškovė iš gaunamo 492,55 EUR atlyginimo turi išlaikyti vaikus ir patenkinti savo poreikius.Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinusi tai, jog, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.), kuris nuo 2016-01-01 patvirtintas 350,00 EUR, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašomas 123,74 EUR dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui neviršija teismų praktikoje nustatyto orientacinio dydžio. Tokia išvada darytina dėl to, kad bendra Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimu priteisto išlaikymo turtu, kas sudaro 51,26 EUR, suma su 123,74 EUR prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sudaro pusę minimaliosios mėnesinės algos (123,74 + 51,26 = 175 EUR) vienam vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama, viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaikų poreikius visiškai patenkinti, darytina išvada, kad apeliantas yra pajėgus teikti po 123,74 EUR išlaikymo kas mėnesį savo nepilnamečiams vaikams. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas 100,00 EUR išlaikymo dydis prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms yra pagrindas padidinti išlaikymą iki 123,74 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas didesnis išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), tačiau netinkamai įvertino visus surinktus byloje įrodymus, pagrindžiančius šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas sprendimui priimti aplinkybes, todėl pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, – pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu, skaičiuojant, kad išlaikymo suma, tenkanti vienam vaikui per mėnesį, sudaro po 51,26 EUR (177 Lt), ir padidinti išlaikymą priteisiant iš atsakovo po 123,74 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų U. V. ir D. V. išlaikymui nuo 2016-01-28 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo nuo 1200,00 EUR iki 600,00 EUR nemotyvuota. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumento, susijusio su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės atstovavimo išlaidas sudaro 1200 EUR už ieškinio surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovo atstovavimo išlaidas sudaro 300 EUR už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme. Šalių atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatose patvirtintų dydžių, kadangi vien už ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalią sumą galėtų sudaryti 1837,75 EUR (Rekomendacijų 7, 8.2 punktai). Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, tai yra 50 procentų, kadangi patenkintas vienas ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteistina 600 EUR jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Iš ieškovės atsakovui priteistina 150 EUR jo turtėtų atstovavimo išlaidų, proporcingai atmestai ieškinio daliai. Atlikus įskaitymą, ieškovei priteistina 450 EUR bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteistina 89 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 17 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą.
Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu, skaičiuojant, kad išlaikymo suma, tenkanti vienam vaikui per mėnesį, sudaro po 51,26 EUR (177 Lt), ir padidinti išlaikymą priteisiant iš atsakovo po 123,74 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų U. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2016-01-28 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. V. 450 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. V..
Priteisti iš atsakovo A. V. 89 EUR žyminį mokestį už ieškinį į valstybės biudžetą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. V. 17 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.