Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. P., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo possėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Marina Saveljeva prašo ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją dėl atsakovui D,Partalai procesinių dokumentų jam įteikimo. Procesiniai dokumentai atsakovui, remdamiesi Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 4 straipsniu, tarpininkaujant, Ukrainos Respublikos kompetentingoms institucijoms įteikti. 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo pranešimu informavo teismą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad 2019 m. vasario 19 d. teismo dokumentai įteikti jam asmeniškai. Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškinta, kad pagal CPK 51 straipsnį, 56 straipsnio l dalį asmenys turi teisę byloje turėti atstovus, kuriais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai arba asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui.

Įvertinus tai darytina išvada, kad apie nagrinėjamą bylą atsakovui yra žinoma, bet jis teismui nepateikė atsiliepimo, priešpriešinių įrodymų dėl ieškinio reikalavimų, nepranešė apie savo paskirtą įgaliotą asmenį. Teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, t.y. siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo įmanoma per trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, nurodant nedalyvavimo priežastis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis: rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, todėl darytina išvada, kad atsakovui buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti atsiliepimą į ieškinį ar pateikti ieškinio reikalavimus paneigiančius ar patvirtinančius leistinus rašytinius įrodymus ir dalyvauti teismo procese.

Nustačius, kad atsakovui apie iškeltą bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pranešta tinkamai, todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 6-8, 42, 56, 72, 246, 249 - 250 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Įstatymu įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, taip pat visas kitas pajamas. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas D. P. yra šalių sūnus. Ieškovė nurodo, kad ji ir jos giminės išlaiko nepilnametį sūnų, atsakovas prie išlaikymo neprisideda nuo vaiko gimimo. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės pajamas sudaro gaunama vaiko priežiūros išmoka (197,57 EUR), išmoka vaikui (43,70 EUR); ieškovės atstovės paaiškinimais šeimoje auga dar vienas mano nepilnametis vaikas - dukra R., gimusi (duomenys neskelbtini), ieškovė kartu ir nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame būste, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jos turimas nekilnojamasis turtas nepritaikytas gyvenimui, be to jam reikalingas kapitalinis remontas, be to ieškovė turi įsiskolinimus antstoliams.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus vaiko poreikių paskaičiavimus neturi pagrindo manyti, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo po 250 EUR kas mėnesį sūnaus išlaikymui suma būtų neatitinkanti ekonominės realybės ar jai pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai, nei pateikta teismui. Pažymėtina, kad atsakovas, žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, atsiliepimo į ieškinį dėl išlaikymo dydžio, priešpriešinių įrodymų nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, įgalioto atstovo byloje nepaskyrė.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus bei išlaikytinius duomenų nepateikė. Byloje esančiais duomenimis bei ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras. Priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nepateikta. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė, pagal byloje turimus duomenis, leidžia jam dirbti ir užsidirbti. Įvertinus tai ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 250 EUR dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 2 500 EUR išlaikymo įsiskolinimą šalių sūnui nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. kovo 18 d.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t.y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje nustatytinos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuotinas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo vaiko gimimo - nuo 2017 m. gegužės 19 d. Byloje nesant prieštaravimų, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, atsakovui neteikiant byloje tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, nesant byloje kitų ieškovės nurodomų aplinkybių paneigiančių duomenų bei įrodymų, konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas nurodytu laikotarpiu susidarė ir turi būti priteistas iš atsakovo, todėl atsakovo priteistinas 2 500 EUR išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnamečiui sūnui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje turėjo būti sumokėtas 124 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Iš teismui 2019 m. birželio 6 d. pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-3463 nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 478,56 EUR išlaidų, šios išlaidos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. 2018 m. kovo 27 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 2 500 EUR (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. P. (D. P.), gimusiam(duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. kovo 18 d.

Nepilnamečio vaiko D. P. (D. P.), gimusio(duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 124 EUR (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 478,56 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 56 centus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Citadele“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „DNB“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.