Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-281-543/2020 perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams perduota baudžiamoji byla (teisminis bylos numeris 1-281-543/2020), kurioje N. S. surašytas kaltinamasis aktas dėl to, kad ji 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 18.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – marčią A. S., du kartus kumščiu sudavė į pilvo sritį, suėmusi viena ranka už plaukų juos tempė žemyn, o kitos rankos nagais draskė veidą bei kaklą, taip mušdama nukentėjusiajai A. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimų dešinio skruosto srityje, kaklo kairėje nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad tokiais savo veiksmais N. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. 2020 m. kovo 6 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

3. 2020 m. spalio 13 d. vykusių baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė N. S. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl A. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo jai sukėlimo ir skirti jai bausmę. Taip pat prokurorė prašė priimti nutartį perduoti medžiagą prokurorui spręsti dėl N. S. veiksmų liudytojos A. S. atžvilgiu, nes byloje yra duomenų apie N. S. smurtinius veiksmus prieš A. S..

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-281-543/2020 perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nustatytas trijų mėnesių terminas nustatytiems trūkumams pašalinti.

4.1. Teismas nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji N. S. galimai atliko neteisėtus veiksmus ne tik nukentėjusiosios A. S. atžvilgiu, bet ir liudytoja apklaustos ir nukentėjusiąja pripažintos A. S. atžvilgiu. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarime taip pat konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. S. padaryta fizinė žala, todėl nutarta pripažinti ją nukentėjusiąja, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinti N. S. veiksmai A. S. atžvilgiu, nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, byla su kaltinamuoju aktu teismui atsiųsta ir į teisiamąjį posėdį perduota tik dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo A. S.. Teismas sprendė, jog tenkintas prokurorės prašymas kaltinamąją N. S. pripažinti kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, padaryto A. S. atžvilgiu, o bylos medžiagą dėl galimo A. S. sužalojimo perduoti prokuratūrai, iš esmės reikštų vienos bylos išskyrimą į dvi atskiras bylas, kam nėra nei teisinio, nei loginio pagrindo, kadangi N. S. veiksmai A. S. atžvilgiu buvo atlikti to paties įvykio metu, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir to paties asmens. Taip pat teismas nurodė, kad bylos išskyrimas į dvi atskiras bylas dirbtinai pasunkintų kaltinamosios teisinę padėtį, nes suponuotų galimybę jos atžvilgiu ateityje priimti du apkaltinamuosius nuosprendžius dėl to paties įvykio, įvykusio tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje.

4.2. Dar nutartyje nurodyta, kad teismas neturi galimybės teisminio bylos nagrinėjimo metu pasisakyti dėl N. S. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo A. S., nes N. S. byloje nebuvo pareikštas įtarimas dėl A. S. sužalojimo. Šių aplinkybių patikrinimui ir ištyrimui reikalinga atlikti būtinus procesinius veiksmus, kurių atlikti teisme nėra galimybės. Nutarimas pripažinti A. S. nukentėjusiąja šiame ikiteisminiame tyrime ir procesinio sprendimo nepriėmimas dėl jos galimo sužalojimo aplinkybių yra pripažintini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais. Jie trukdo nagrinėti bylą ir negali būti ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5.1. Skunde nurodoma, jog surašytas kaltinamasis aktas atitinka jam keliamus reikalavimus, jis konkretus ir nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybą. Jame aiškiai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Be to, ir pati kaltinamoji 2020 m. birželio 25 d. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinimo esmė jai suprantama. Inkriminuojama nusikalstama veika atitinka baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį ši veika kvalifikuota, turinį.

5.2. Prokurorė nurodo sutinkanti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinti N. S. veiksmai A. S. atžvilgiu, nors ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, o byla su kaltinamuoju aktu teismui atsiųsta ir į teisiamąjį posėdį perduota tik dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S.. Tačiau, jos manymu, šis ikiteisminio tyrimo trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis pažeidimas, kadangi tai teismui netrukdo priimti teisingą sprendimą dėl N. S. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį A. S. atžvilgiu. Prokurorė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 257 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, o ne nusprendžia grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-693/2018). Prokurorės įsitikinimu, N. S. veiksmų įvertinimas ikiteisminio tyrimo metu tik A. S. atžvilgiu negali būti vertinamas kaip bylos atskyrimas, kadangi teismas paneša prokurorui apie dar vieną kaltinamosios galimai padalytą nusikalstamą veiką, o ne išskiria bylas.

5.3. Taip pat skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neįvertino to, kad, perdavus baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, ikiteisminio tyrimo metu gali būti priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl N. S. veiksmų A. S. atžvilgiu, kas reikštų, kad baudžiamoji byla vėl bus perduota teismui toje pačioje kaltinimo apimtyje, kuria buvo perduota, surašius 2020 m. sausio 31 d. kaltinamąjį aktą.

Motyvuojamoji dalis

6. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundas tenkintinas.

7. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą byla gali būti perduota prokurorui tik tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, ar esant prokuroro prašymui papildyti ikiteisminį tyrimą. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei prokurorės skunde išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje N. S. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, buvo perduota prokurorui nepagrįstai.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 5 d. baudžiamoji byla Nr. 01-1-490975-19 (ikiteisminis bylos numeris) su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose. N. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad j2019 m. rugsėjo 22 d. apie 18.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – marčią A. S., du kartus kumščiu sudavė į pilvo sritį, suėmusi viena ranka už plaukų juos tempė žemyn, o kitos rankos nagais draskė veidą bei kaklą, taip mušdama nukentėjusiajai A. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimų dešinio skruosto srityje, kaklo kairėje nežymiai sutrikdė sveikatą.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla prokurorei grąžinta pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad kaltinamoji N. S. galimai atliko neteisėtus veiksmus ne tik nukentėjusiosios A. S., bet ir liudytoja apklaustos ir nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu pripažintos A. S. atžvilgiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinti N. S. veiksmai A. S. atžvilgiu, byla su kaltinamuoju aktu teismui atsiųsta ir į teisiamąjį posėdį nagrinėti perduota tik dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo A. S.. Teismas sprendė, kad nutarimas pripažinti A. S. nukentėjusiąja šiame ikiteisminiame tyrime ir procesinio sprendimo nepriėmimas dėl jos galimo sužalojimo aplinkybių yra pripažintini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, jie trukdo nagrinėti bylą ir negali būti ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl byla turi būti perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

11. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu surinkti duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamoji N. S. galimai atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius fizinės jėgos panaudojimu, ne tik nukentėjusiosios A. S., bet ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja pripažintos A. S. atžvilgiu. Žemesnės instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad tiek A. S., tiek ir A. S. apklaustos patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 18.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kolidoriuje N. S. smurtavo ne tik prieš A. S., bet ir A. S., suduodama jai du smūgius į pilvą bei vieną kartą suėmusi už smakro ir suspaudusi jį pirštais. Šias aplinkybes A. S. nurodė ir 2019 m. rugsėjo 23 d. policijos komisariatui pateiktame pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, jos detalizuotos proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 1-4), kuriame A. S. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 18 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje ir kieme įvyko konfliktas, kurio metu jai ir jos 14 metų dukrai A. S. anyta N. S. sudavė smūgius, dėl ko ji ir jos dukra patyrė fizinį skausmą. Apklausos metu A. S. detalizavo, kad anyta kumščiu sudavė tris smūgius jai į pilvą, apdraskė su nagais veidą, rankomis suėmė už plaukų ir tampė. Jos dukrai A., bandant ją apginti, anyta su kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą ir suėmė rankomis už veido (t. 1, b. l. 1-4). Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir vėliau ją apklausiant liudytoja (t. 1, b. l. 12-12-14 ir 16-18) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 46-57).

12. Neabejotina ir tuo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nustačius, jog galimai smurtas buvo naudojamas ne vienos A. S. atžvilgiu, ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jį kontroliavusi prokurorė privalėjo teisiškai įvertinti ir tuos veiksmus, kurie galimai buvo atlikti dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja pripažintos A. S. atžvilgiu, pareiškiant N. S. įtarimą ne tik dėl A. S. sukelto fizinio skausmo bei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl galimo smurtavimo prieš A. S., arba priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl A. S. atžvilgiu atliktų kaltinamosios veiksmų. Tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

13. Skundžiama nutartis, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, buvo priimta po to, kai byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, išklausytos baigiamosios kalbos, paskutinis kaltinamosios žodis. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė N. S. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl A. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo jai sukėlimo ir skirti jai bausmę, o, įvertinusi tai, kad kaltinamoji galimai panaudojo fizinį smurtą ir nepilnametės A. S. atžvilgiu, taip pat prašė teismo priimti nutartį ir perduoti medžiagą prokurorui spręsti dėl N. S. veiksmų kitos nukentėjusiosios atžvilgiu. Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad toks prokurorės prašymas negali būti tenkintas, kadangi tai iš esmės reikštų vienos bylos išskyrimą į dvi atskiras bylas, kam nėra nei teisinio, nei loginio pagrindo, kadangi N. S. veiksmai A. S. atžvilgiu galimai buvo atlikti to paties įvykio metu, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir to paties asmens. Jeigu N. S. atžvilgiu būtų pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame jai būtų pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl savo vaikaitei A. S. sukelto fizinio skausmo ir (ar) nežymaus jos sveikatos sutikdymo, vėliau byla su kaltinamuoju aktu dėl šios veikos perduota nagrinėti teisme ir dėl jos priimtas apkaltinamasis nuosprendis, susidarytų tokia teisinė situacija, kai N. S. veikos būtų kvalifikuojamos kaip du atskiri nusikaltimai, o ne viena tęstinė nusikalstama veika. O pagrindo taip kvalifikuoti N. S. galimai atliktus veiksmus apygardos teismas šiuo atveju neįžvelgia.

14. Darymas išvados dėl to, ar N. S. galimi veiksmai, nukreipti prieš nukentėjusiąsias A. S. ir A. S., turėtų būti kvalifikuojami kaip tęstinis nusikaltimas, ar kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, neabejotinai yra susijęs su byloje surinktų įrodymų vertinimu, kas priskirtina baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, todėl apygardos teismas itin plačiai, išsamiai analizuodamas byloje surinktus duomenis, šiuo aspektu pasisakyti negali. Prokurorės skundą nagrinėjantis teismas tik atkreipia dėmesį, jog tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius. Be to, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris apjungia keletą veiksmų. Kalbant apie veikas pagal BK 140 straipsnį, veikos tęstinumą (sandarą iš kelių epizodų) arba veikų daugetą lemia ir kaltininko tyčios kryptis, ir nukentėjusiųjų ypatumai. Šiuo konkrečiu atveju byloje esančiais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji N. S. smurtinių veiksmų A. S. ir A. S. atžvilgiu galimai ėmėsi tą pačią dieną, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir to paties asmeninio konflikto metu. Kaltinamoji vieno ir to paties asmeninio konflikto metu galimai suduodama smūgius A. S., tampydama jai už plaukų, drėksdama nagais per veidą ir kaklą, galimai sudavė smūgius ir mamą bandžiusiai apginti savo anūkei A. S.. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistosios galimus nusikalstamus veiksmus prieš abi nukentėjusiąsias apėmė vieninga tyčia. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamosios galimai padarytas nusikalstamas veikas, nors ir įvykdytas skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu, nėra pagrindo traktuoti kaip dviejų savarankiškų nusikaltimų ir, atitinkamai, leisti, kad dėl jų būtų pradėti du atskiri tyrimai. Apkaltinamuoju nuosprendžiu užbaigus baudžiamąjį procesą N. S. atžvilgiu dėl jos veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiąją A. S., ir tuo pačiu teismo nutartimi pagal BPK 257 straipsnį prokurorui pranešus dėl galimai nukentėjusiosios A. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, neabejotinai būtų sudarytos prielaidos pradėti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą tam pačiam asmeniui dėl tų pačių veiksmų.

15. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, jei su byla susipažinęs teisėjas nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme (BPK 233 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro surašytas kaltinamasis aktas ir teisėjo priimta nutartis bylą pagal surašytą kaltinamąjį aktą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis gali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jei apie tokią galimybę prieš tai jam iš anksto pranešta teisiamajame posėdyje. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad neišplėtus N. S. pareikšto kaltinimo ribų, ir jai apie tai iš anksto nepranešus, teisiškai įvertinti tų veiksmų, dėl kurių ji nėra kaltinima, t. y. veiksmų, galimai atliktų A. S. atžvilgiu, bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą tik dėl nukentėjusiajai A. S. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, neįvertinus kaltinamosios veiksmų A. S. atžvilgiu, kurie pastarajai galimai sukėlė BK 140 straipsnyje numatytus padarinius, ne tik kad nebūtų įvykdytas teisingumas bet ir nebūtų užtikrintas tinkamas nukentėjusiosios A. S. teisių gynimas. Todėl, esant tokiai situacijai, yra būtina keisti pirminį N. S. pareikštą kaltinimą, papildomai inkriminuojant naujas esmines faktines aplinkybes dėl A. S. galimai sukelto fizinio skausmo ar (ir) jos sužalojimo, ir šių aplinkybių ištyrimui atlikti papildomus procesinius veiksmus. Tačiau nesutiktina, kad tokių veiksmų atlikimui bylą būtina grąžinti prokurorui.

16. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas nėra pasyvus proceso stebėtojas, todėl teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Teisę pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ar pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia prokurorui bei nukentėjusiajam. Teisę keisti kaltinimą savo iniciatyva turi ir bylą nagrinėjantis teismas.

17. Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Situacija, kai faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, 2K-102/2014, 2K-265-693/2015, 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016).

18. Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų, taip pat byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškus N. S. patikslintą kaltinimą, būtų keičiama tik dalis esminių N. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių. Tai yra šiuo atveju, nekeičiant veikos kvalifikavimo, būtų keičiamas tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, padariniai, papildomai nurodant, kad pirminiame kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku kaltinamoji smurtavo ir prieš vaikaitę A. S., suduodama jai du smūgius į pilvą bei vieną kartą suėmus už smakro ir suspaudus jį pirštais. Naujas kaltinimas iš esmės būtų grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios susijusios su tuo pačiu įvykiu bei buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos turėtų būti vertinamos kaip pernelyg nutolusios nuo išdėstytų pirminiame kaltinime. 11 šios nutarties punkte aptarti duomenys, kurie pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad kaltinamoji galimai panaudojo fizinį smurtą ir A. S. atžvilgiu, buvo surinkti jau ikiteisminio tyrimo metu. Jo metu, konstatavus, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. S. padaryta fizinė žala, taip pat buvo priimtas nutarimas pripažinti ją nukentėjusiąja. Nenustatyta, kad apklausus teisme kaltinamąją, nukentėjusiąją A. S. bei liudytojus, būtų pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurias nukentėjusioji A. S. ir jos dukra A. S. nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu. Visos aplinkybės, buvo žinomos dar prieš perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad N. S. suformuotame kaltinime nėra nurodytos visos jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, gali jas savo iniciatyva papildyti naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Žinoma, tai darydamas, jis privalo laikytis BPK nustatytos tvarkos, įskaitant tinkamą kaltinamosios teisės į gynybą užtikrinimą.

19. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas taip pat nurodė, kad aplinkybių dėl A. S. galimai sukelto fizinio skausmo ar (ir) jos sužalojimo patikrinimui ir ištyrimui reikalinga atlikti būtinus procesinius veiksmus, kurių atlikti teisme nėra galimybės. Šį nutarties argumentą apygardos teismas laiko deklaratyviu, kadangi apylinkės teismas nenurodė nei vieno procesinio veiksmo, kuris šiuo atveju privalo būti atliktas siekiant įgyvendinti nukentėjusiosios A. S. procesines teises bei sprendžiant N. S. kaltės dėl fizinio skausmo ir (ar) nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S. klausimą. Apygardos teismas, įvertinęs šios baudžiamosios bylos specifiką, ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų apimtį, jų pobūdį, taip pat teisminio nagrinėjimo metu jau surinktų duomenų visumą, nenustatė, kad šioje byloje, pakeitus kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, būtų reikalinga atlikti kokius nors procesinius veiksmus, kurių atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkintų bylos nagrinėjimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog BPK 287 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, o jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti juos atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

20. Įvertinęs tai, kas išdėstyta 16-19 punktuose, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju skundžiamoje nutartyje ir šioje aukštesnės instancijos teismo nutartyje nurodyti trūkumai – ikiteisminio tyrimo metu padarytas procesinis pažeidimas - procesinio sprendimo dėl galimo A. S. sužalojimo ar fizinio skausmo jai sukėlimo nepriėmimas, kuris lėmė ir nustatytus kaltinamojo akto trūkumus, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui, kadangi juos galima ištaisyti ir pirmosios instancijos teisme, efektyviai išnaudojant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl kaltinimo keitimo teisme. Taip pat nenustatyta, kad šioje byloje reikėtų alikti kokius nors procesinius veiksmus, kuriuos atliekant ikiteisminio tyrimo įstaigai, o ne teismui, procesas būtų žymiai greitesnis, efektyvesnis, labiau atitinkantis proceso dalyvių teises ir interesus.

21. Atsižvelgiant į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartimi byla prokurorei perduota nesant tam įstatymu pagrįsto pagrindo, todėl ji naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-281-543/2020 grąžinti nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.