- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-757-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00631-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- A. K. L.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-829/2020 pagal ieškovo A. K. L. patikslintą ieškinį atsakovei A. L. dėl sutikimo įsivesti vandentiekį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas leisti jam įsivesti vietinį vandentiekį sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis su atsakove, nuo šulinio į vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be bendraturtės A. L. sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove yra turto bendrasavininkai. Ieškovas šiuo metu gyvena pastate, kuriame nėra vandentiekio ir tenka vandenį nešti iš šulinio. Ieškovo sveikata yra pašlijusi, todėl savo lėšomis norėtų nuo šulinio iki savo gyvenamojo pastato įsivesti vandentiekį. To padaryti ieškovas negali, nes nesutinka atsakovė, tačiau nesutikimo motyvų nenurodo. Atsakovė iki savo namų yra atsivedusi vandenį iš šulinio. Kadangi tai nesudėtingas įrenginys, todėl projektas jam nereikalingas. Prieš 2 metus, kai namuose atsakovės nebuvo, ieškovas buvo įsivedęs vandenį, tačiau parvažiavusi dukra nupjovė šulinyje vamzdį. Vamzdis įgilintas į žemę apie 1 m. Hidroforą yra nusipirkęs. Šulinyje vandens visada yra. Vandenį naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti: maudymuisi, maisto gamybai. Daržo neturi, gyvulių nelaiko.
3. Atsakovė A. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ne visos šalių turto dalys yra atidalintos, naudojimosi tvarka ne visu turtu yra nustatyta. Ieškovas pažeidė ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką ir atsakovės tinkamai neinformavo apie savo ketinimus atlikti kažkokius statybos ar rekonstrukcijos darbus, taip pat nepateikė techninio projekto. Ieškovas teismui pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismui 2019 m. spalio 8 d. buvo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog yra atlikti kasimo darbai, paklojant vamzdžius nuo šulinio iki lauko virtuvės priestato. Šiai dienai ieškovas jau yra įsivedęs vandenį į jo pageidaujamą pastatą. Norint vandentiekį įsivesti į pastatą (priestatą), projektas yra reikalingas. Ieškovas teismui privalo pateikti techninį projektą dėl vandens įsivedimo į pastatą, kuriam pagal pateiktą kadastrinių matavimų bylą yra suteiktas atskiras unikalus numeris. Ieškovo pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia atsakovės, kaip savininkės, teises, nes šulinys yra negilus, vandeniui pumpuoti yra naudojamas hidroforas, vasaros sezono metu būna dienų kai vandens išvis nėra. Tuo atveju, jeigu ieškovas pajungs (o realiai jau ir yra pajungęs) dar šalia vieną hidroforą, abi šalys netgi ir žiemos metu gali likti be vandens. Atsakovės nuomone, šulinys gali aptarnauti tik vieną vartotoją, o siekiant ieškovui prie jo prisijungti bus būtina rekonstrukcija, įrengiant siurblinę, sklendę, o tai atliekant pagal visus teisės aktų reikalavimus kaštai bus labai dideli. Nuo tos dienos, kai ieškovas nutiesė vandentiekį į savo patalpą, vandens kiekis šulinyje labai sumažėjo, būna dienų, kai vanduo iš čiaupo bėga maža srovele.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai; pripažino ieškovui A. K. L. teisę atlikti vietinio vandentiekio įrengimo darbus sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, nuo šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be bendraturtės A. L. sutikimo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovui bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bei dalis nekilnojamojo turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. K. L. priklauso: vasaros virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 bulvinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 633/1900 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. L. priklauso: gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 bulvinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1267/1900 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas sprendė, kad nors ieškovas ir nepateikė duomenų apie sveikatos būklę, tačiau jis yra senyvo amžiaus (76 metų) ir jam yra būtinybė bendrai su atsakove priklausančiame žemės sklype įrengti vandentiekį. Nors atsakovė teigė, kad ieškovas vandenį jau yra įsivedęs, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta, o antstolio A. B. 2019 m. spalio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas to nepatvirtina, nes aplinkybės juo buvo fiksuotos tik lauke, o ne pačiame šulinyje ar virtuvėlės viduje. Kad vandentiekio vasaros virtuvėje nėra, patvirtina ir pastato kadastro duomenys.
7. Teismas sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingi statiniai“ nuostatomis, ieškovo norima tiesti vandentiekio sistema priskirtina I kategorijos nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo.“ 3 priedo nuostatomis, ieškovas, norėdamas nutiesti vandentiekį (inžinerinius tinklus), statybą leidžiančio dokumento gauti neprivalo. Todėl teismas darė išvadą, jog jei nėra reikalingas leidimas statybai, nėra reikalavimo rengti nei supaprastintą, nei techninį statybos projektą.
8. Teismas sprendė, kad nors atsakovas prieš ieškinio padavimą ir nepateikė rašytinio prašymo atsakovei, tačiau pats ieškinys yra ieškovo išreikštas atsakovei noras įsivesti vandentiekį, su kuriuo ji nesutinka. Nors iš antstolio A. B. 2019 m. spalio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo esančių fotonuotraukų, taip pat atsakovės pateiktų fotonuotraukų ir negalima nustatyti vandentiekio vamzdžio diametro, tačiau galima matyti vandentiekio vietą žemės sklype, trajektoriją, ilgį, gylį. Šiuose įrodymuose yra pateikta pakankama informacija apie ieškovo norimą vykdyti statybą, todėl ieškovo atliktus darbus galima laikyti projektiniu (eskiziniu) pasiūlymu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip statytojas, savo ketinimus kitai žemės sklypo bendraturtei atskleidė pakankamai.
9. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo interesas yra reikšmingesnis, nei atsakovės interesas apsaugoti tik savo vienos galimybę gauti vandenį vandentiekiu, o nesisemiant iš šulinio. Byloje pateikti atsakovės subjektyvūs paaiškinimai nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais atsakovės įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas neturi objektyvios galimybės įrengti techniškai tvarkingo bei tinkamai funkcionuojančio vandentiekio. Tai, kad atsakovė naudojasi šuliniu ir jis vasarą išsenka tiek, kad pati atsakovė turi neštis vandenį iš šulinio, nesudaro pagrindo išvadai, jog jei ieškovas įsives vandentiekį nuo šulinio iki vasaros virtuvės, atsakovė neteks galimybės naudotis vandentiekiu. Be to, pati ieškovė nurodė, kad ji vasarą jau dabar negali naudotis vandentiekiu. Atsakovės reikalavimas užtikrinti vandens lygį šulinyje yra visiškai nepagrįstas, nes nei nuo ieškovo, nei nuo atsakovės valios vandens lygis šulinyje nepriklauso. Jei vandens bus pakankamai, juo galės naudotis abi šalys, o jei ne – abi šalys turės jį atsinešti iš šulinio. Teismas sprendė, jog byloje nustatyti faktiniai duomenys nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog vandentiekio įrengimo darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų ar daro neigiamą įtaką atsakovės interesams, ar akivaizdžiai juos pažeidžia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė A. L. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo K. L. patikslintą ieškinį atsakovei A. L. atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nesiaiškino ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendimo priėmimui, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose byloje, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.
10.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas apie savo ketinimus atlikti statybos ar rekonstrukcijos darbus atsakovę informavo pakankamai. Ieškovas pažeidė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarką ir tinkamai atsakovės neinformavo. Ieškovo teismui pateiktas pasiūlymas, nepridedant jokių įrodymų, kad toks pasiūlymas būtų buvęs įteiktas atsakovei, nelaikytinas tinkamu būsimos rekonstrukcijos (statybos) planų atskleidimu. Ieškovas privalėjo atskleisti savo siekius atlikti darbus atsakovei, o ne teismui.
10.3. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad šiuo atveju rekonstrukcijai nėra reikalingas techninis projektas ar kitokio pobūdžio leidimai. Remiantis 2003 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 390 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo, ieškovas turėjo ne tik pateikti pasiūlymą leisti prisijungti prie vandentiekio, bet ir pateikti techninį projektą. Norint vandentiekį įsivesti į pastatą (priestatą), projektas yra reikalingas, tačiau ieškovas jo nepateikė.
10.4. Teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą prisijungti prie šulinio yra pagrįstas. Ieškovo pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jos, kaip savininkės, teises, nes šulinys yra negilus, vasaros sezono metu, esant dideliam karščiui, būna dienų kai vandens išvis nėra. Tuo atveju, jeigu ieškovas pajungs (o realiai jau ir yra pajungęs) dar šalia vieną hidroforą, abi šalys netgi ir žiemos metu gali likti be vandens. Šulinys gali aptarnauti tik vieną vartotoją, o siekiant prie jo prisijungti ieškovui bus būtina rekonstrukcija, įrengiant siurblinę, sklendę, o tai pareikalaus didelių išlaidų. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie planuojamą šulinio rekonstrukciją, jos kaštus ir kas šias išlaidas padengtų, be to, kokiu būdu bus pumpuojamas vanduo iš šulinio.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta ieškovo teisė sklype, priklausančiame šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, atlikti nuo šulinio į vasaros virtuvę vandentiekio įrengimo darbus be bendraturtės sutikimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Ginčas byloje kilęs dėl bendraturčių teisių įgyvendinimo. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek žemės sklypas, tiek šulinys, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. K. L. nuosavybės priklauso 633/1900 žemės sklypo, 1/3 kiemo statinių (šulinio), taip pat asmeninės nuosavybės teise – vasaros virtuvė. Atsakovei A. L. priklauso 1267/1900 žemės sklypo, 2/3 kiemo statinių (šulinio). Naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės daiktais (šuliniu ar žemės sklypu) tvarka nėra nustatyta.
16. Bendraturčiai vandenį naudoja iš sklype esančio šulinio. Atsakovei vanduo iš šulinio į jai nuosavybės teisė priklausantį gyvenamąjį namą yra tiekimas vandentiekio įvadu, tuo tarpu ieškovas vandentiekio į vasaros virtuvę, kurioje jis gyvena, neturi. Ieškovas, norėdamas turėti savo atskirą lauko vandentiekio įvadą nuo šulinio į vasaros virtuvę, su ieškiniu kreipėsi į teismą, tačiau atsakovė su ieškiniu nesutiko ir ieškovui sutikimo šiems statybos darbams atlikti nedavė.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir pripažino ieškovui teisę atlikti vandentiekio įrengimo darbus žemės sklype, priklausančiame šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, į vasaros virtuvę be bendraturtės A. L. sutikimo.
18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas iki kreipimosi į teismą pakankamai informavo atsakovę apie savo ketinimus atlikti statybos darbus, ieškovas iš viso iki kreipimosi į teismą nesikreipė į atsakovę dėl sutikimo gavimo, taip pat teismas padarė klaidingą išvadą, kad šiems darbams atlikti nėra reikalingas techninis projektas. Atsakovės vertinimu, jos atsisakymas ieškovui duoti sutikimą prisijungti prie šulinio yra pagrįstas. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovas jau yra atlikęs žemės kasimo darbus, paklojant vamzdžius nuo šulinio iki lauko virtuvės priestato, todėl turėtų būti reiškiamas reikalavimas pašalinti neteisėtai atsiradusius padarinius, nesant bendraturčio sutikimo, o ne leisti įsivesti vandentiekį. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
19. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.
21. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes iki kreipimosi į teismą nesikreipė į atsakovę dėl sutikimo gavimo, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas. Įstatymas nenumato specialios kreipimosi į bendraturtį dėl sutikimo atlikti statybos darbus procedūros. Kaip matyti, atsakovė ir teisminio nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovo siekiu nuo šulinio iki vasarinės virtuvės įsirengti vandentiekį, todėl akivaizdu, kad ieškovas tokio sutikimo nebūtų gavęs. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas be atsakovės sutikimo buvo įsivedęs vandentiekį nuo šulinio iki vasaros virtuvės ir naudojosi vandeniu, tačiau atsakovė nupjovė vamzdį ir šiuo metu ieškovas naudotis vandentiekiu galimybių neturi. Taigi, akivaizdu, kad dar iki kreipimosi į teismą tarp bendraturčių buvo ginčas (konfliktas) dėl ieškovo ketinimų įsivesti vandentiekį. Ta aplinkybė, kad atsakovė tik teisme turėjo galimybę išsamiau susipažinti su ieškovo atliktais / ketinamais atlikti darbais, kai atsakovė iki šiol su ieškiniu nesutinka bei teigia, jog šie statybos darbai pažeidžia jos teises, neturi jokios įtakos atsakovės apsisprendimui dėl sutikimo bendraturčiui davimo. Pažymėtina ir tai, kad šios bylos ypatybė yra ta, kad ieškovas jau yra atlikęs dalį darbų (vandentiekio vamzdis per sklypą jau yra nutiestas), kuriuos siekia užbaigti, t. y. šį vamzdį prijungti prie šulinio. Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes įvertinti ir nurodyti, ar ir kaip ieškovo atlikti statybos darbai kaip nors pažeidė jos, kaip bendraturtės, teises. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktos informacijos išsamumas dėl ginčo darbų yra pakankamas, atsakovė galėjo nuspręsti, ar vandentiekio vamzdžio nutiesimo vieta, jo gylis žemės sklype, taip pat, ar vandenio siurbimui iš šulinio naudojamas hidroforas, pastatytas ieškovo gyvenamajame būste, pažeis jos teises ir teisėtus interesus į bendrą daiktą, tačiau tokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
22. Tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria, ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali įrodinėti, kad tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
23. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad ieškovo darbams atlikti yra reikalingas statybos leidimas ar techninis projektas, neturi reikšmės sprendžiant ar tokie darbai kaip nors pažeidė bendraturčio teises. Spręsti ar ieškovo darbams atlikti yra reikalingi statybą leidžiantys dokumentai yra atitinkamų valstybės institucijų, atsakingų už statybų priežiūrą, kompetencija bei tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal 2003 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 390 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, priešingai nei tvirtina apeliantė, taip pat nėra nustatyta reikalavimo, kad ieškovo inžinerinių tinklų (vandentiekio) statybos darbams atlikti bendraturčiui privalo būti pateiktas techninis projektas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis ir jų pagrįstumą.
24. Byloje nekilo ginčo dėl šiai bylai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovui, siekiančiam nusitiesti vietinius inžinerinius tinklus (vandentiekį) ir juos prijungti prie šulinio, yra reikalingas žemės sklypo ir vandens šulinio bendraturčio (atsakovės) sutikimas. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, būdama žemės sklypo, kuriame ieškovas siekia nusitiesti lauko vandentiekį, ir vandens šulinio, prie kurio ieškovas siekia prijungti vandentiekio vamzdį, bendraturtė, tokio sutikimo nedavė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti bendro žemės sklypo bendraturčiui sutikimą dėl vietinių lauko inžinerinių tinklų (vandentiekio) įsirengimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis atsakovės nesutikimo su inžinierinio statinio (vandentiekio) įrengimu argumentas yra tas, kad prie vandens šulinio prisijungus dar vienam vartotojui vandens šulinys gali ištuštėti ir abi šalys ne tik vasarą, bet ir žiemos metu gali likti be vandens. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik atsakovės interesas apsaugoti savo vienos galimybę gauti vandenį vandentiekiu iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šulinio negali būti reikšmingesnis, nei ieškovo interesas taip pat nutiesti vandentiekio vamzdį ir jį prijungti prie šulinio. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo ieškiniu, iš esmės siekia apriboti ieškovo galimybes naudoti šulinyje esantį vandenį (suvartojamo vandens kiekį), taip siekdama savo interesų patenkinimo. Tačiau byloje nekilus ginčui, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra lygiaverčiai šulinyje esančio vandens vartotojai, bei nesant jokio šalių susitarimo dėl suvartotino vandens kiekio, toks atsakovės atsisakymas negali būti laikomas pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės subjektyvūs paaiškinimai dėl reikalingumo atlikti šulinio rekonstrukciją, jeigu prisijungtų antras vartotojas, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, taip pat realia jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Be to, kaip pripažįsta pati atsakovė, vandens lygis šulinyje priklauso ne tik nuo šalių buitiniams poreikiams sunaudojamo vandens kiekio, bet ir nuo gamtos sąlygų bei paties šulinio būklės. Atsakovė taip pat bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ir iki šiol pasitaikydavo atvejų, kai šulinys ištuštėdavo, nors ieškovas vandens per vandentiekio vamzdį nenaudojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodomi argumentai nepatvirtina jos teisių pažeidimo į bendrą daiktą. Sprendžiant priešingai, t. y. atsakovės interesų prioriteto pripažinimas sukeltų esminį ieškovo (kito bendraturčio) nuosavybės teisės pažeidimą, be to, būtų pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo siekis nusitiesti vandentiekį ir jį, kaip ir atsakovė, prijungti prie šulinio yra vertintinas kaip teisėtas veiksmas CK 4.72 straipsnio prasme, t. y. bendraturčio teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, tuo taip pat užtikrinant bendraturčių interesų pusiausvyrą.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.