- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2-143-829/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00631-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Maseviči, Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- A. K. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė, Gvidas Byčius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. L. patikslintą ieškinį dėl sutikimo įsivesti vandentiekį, pareikštą atsakovei A. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. L. prašo teismo leisti jam įsivesti vietinį vandentiekį sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis su atsakove, nuo šulinio į vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be bendrasavininkės A. L. sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas A. K. L. patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su atsakove yra turto bendrasavininkiai. Kadangi šiuo metu gyvena pastate, kuriame nėra vandentiekio ir tenka vandenį nešti iš šulinio, o sveikata yra pašlijusi, todėl savo lėšomis norėtų nuo šulinio iki savo gyvenamojo pastato įsivesti vandentiekį. To padaryti negali, nes atsakovė nesutinka, motyvų nenurodo. Atsakovei rašto nėra įteikęs. Atsakovė iki savo namų yra atsivedusi vandenį iš šulinio. Atsakovė irgi neturi projekto. Kadangi tai nesudėtingas įrenginys, projektas nereikalingas. Prieš 2 metus, kai namuose atsakovės nebuvo, jis buvo įsivedęs vandenį, tačiau parvažiavusi dukra nupjovė šulinyje vamzdį. Vamzdis įgilintas į žemę apie 1 m. Hidroforą yra nusipirkęs. Šulinyje vandens visada yra. Vandenį naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti: maudymuisi, maisto gamybai. Daržo neturi, gyvulių nelaiko. Atsakovės namuose gyvena vienas asmuo (2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašai: 4 min. 28 sek. – 24 min. 10 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovė A. L. pateiktame patikslintame atsiliepime ir teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ne visos šalių turto dalys yra atidalintos, naudojimosi tvarka ne visu turtu yra nustatyta. Ieškovas pradiniame ieškinyje buvo nurodęs, jog jis raštu kreipėsi į atsakovę pasiūlymu, prašydamas leisti jam prisijungti prie vandentiekio (iš pasiūlymo nėra aišku į kur jis nori įsivesti vandentiekį). Ieškinio teismui pateikimo metu atsakovei nebuvo įteiktas joks pasiūlymas bei nebuvo atskleisti ieškovo ketinimai, t. y. ieškovas nebuvo pateikęs atsakovei jokio prašymo bei tinkamo projektinio pasiūlymo. Siekdamas tinkamai informuoti atsakovę, šiuos veiksmus ieškovas privalėjo atlikti dar iki kreipimosi į teismą. Šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų ar toks pasiūlymas atsakovei buvo įteiktas, o iš pasiūlymo/prašymo turinio nėra aišku – buvo prašoma duoti sutikimą atlikti prisijungimo darbus, tačiau patys darbai nebuvo detalizuoti. Ieškovas privalėjo atskleisti savo siekius pačiai atsakovei, o ne teismui. Patikslintame ieškinyje ieškovas nebenurodo tokių aplinkybių, ar atsakovei aplamai buvo teikiamas kažkoks pasiūlymas, ar jo gal išvis ir nebuvo. Todėl bet kokiu atveju, įvertinus tiek pradinį ieškinį, tiek patikslintą ieškinį akivaizdu, jog ieškovas pažeidė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarką ir tinkamai atsakovės neinformavo apie savo ketinimus atlikti kažkokius statybos ar rekonstrukcijos darbus. Taip pat ieškovas patikslinto ieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodo, jog jis gyvena name, kuriame nėra vandentiekio ir tenka vandenį nešti iš šulinio, o sveikata jau pašlijusi, ketina vandenį įsivesti nuo šulinio iki pastato, tačiau to padaryti negali, nes atsakovė nesutinka. Ieškovas teismui pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismui 2019 m. spalio 8 d. buvo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog yra atlikti kasimo darbai, paklojant vamzdžius nuo šulinio iki lauko virtuvės priestato. Šiai dienai ieškovas jau yra įsivedęs vandenį į jo pageidaujamą pastatą, kadangi vanduo iš šulinio į ieškovo nurodytą patalpą jau seniai yra teikiamas. Ieškovas turėjo ne tik pateikti pasiūlymą leisti prisijungti prie vandentiekio, bet ir pateikti techninį projektą. Pažymėtina, jog norint vandentiekį įsivesti į pastatą (priestatą), projektas yra reikalingas. Tokiu būdu, ieškovas teismui privalo pateikti techninį projektą dėl vandens įsivedimo į pastatą, kuriam pagal pateiktą kadastrinių matavimų bylą yra suteiktas atskiras unikalus numeris. Atsakovė patvirtina, jog kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jos, kaip savininkės, teises, o būtent, šulinys yra negilus, vandeniui pumpuoti yra naudojamas hidroforas, vasaros sezono metu, esant dideliam karščiui, labai sumažėja vanduo, būna dienų kai vandens išvis nebūna, tuo atveju, jeigu ieškovas pajungs (o realiai jau ir yra pajungęs) dar šalia vieną hidroforą, abi šalys netgi ir žiemos metu gali likti be vandens. Vasaros metu atsakovė vandenį nešasi iš šulinio, tačiau šulinys neišsenka. Vanduo naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti. Daržų nelaisto. Atsakovės nuomone, šiai dienai šulinys gali aptarnauti tik vieną vartotoją, o siekiant ieškovui prie jo prisijungti bus būtina rekonstrukcija, įrengiant siurblinę, sklendę (ar šiai dienai ieškovas prisijungęs prie šulinio yra sumontavęs minėtus įrenginius), o tai atliekant pagal visus teisės aktų reikalavimus kaštai bus labai dideli. Pažymėtina, kad ieškovas siekdamas prisijungti prie šulinio nenurodė ir nepateikė teismui duomenų apie planuojamą šulinio rekonstrukciją, jos kaštus ir kas šias išlaidas padengtų, nenurodė kokiu būdu bus pumpuojamas vanduo iš šulinio. Nuo tos dienos, kai ieškovas nutiesė vandentiekį į savo patalpą, vandens kiekis šulinyje labai sumažėjo, būna dienų, kai vanduo iš čiaupo bėga maža srovele, jau nekalbant apie vandens nuleidimą tualete, kol prisipildo tualeto bakelis. Šiuo metu ji pati gyvena Lukšiuose. Namuose gyvena jos motina ir savaitgaliais atvažiuoja sūnus. Prieš tai gyveno trys arba keturi asmenys. Vanduo į jos gyvenamąjį namą atvestas beveik prieš 40 metų. Dėl atsakovo savavališkų darbų buvo iškviesta policija. Nupjovė jo atvestą vamzdį, nors vandens tą dieną šulinyje netrūko. Pripažįsta, kad buvo nubausta už vamzdžio nupjovimą. Jis šiai trukdė, nes buvo pažeistas jos kanalizacijos vamzdis. Mano, kad jos sklype kaimynas daro tai ką nori. Ji sutiks įvesti vandentiekį tik su sąlyga, kad niekada nedings vanduo (2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašai: 24 min. 10 sek. – 36 min. 45 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad ieškovui A. K. L. bei atsakovei A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei dalis nekilnojamojo turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise ieškovui A. K. L. priklauso: vasaros virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₃ bulvinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₃ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₃ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₃ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₃ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₃ kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₃ kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ⁶³³/₁₉₀₀ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise atsakovei A. L. priklauso: gyvenamasis namas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ²/₃ bulvinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ²/₃ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ²/₃ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ²/₃ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ²/₃ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ²/₃ kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ²/₃ kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹²⁶⁷/₁₉₀₀ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.
Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz.: pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
Būtinybę minėtame žemės sklype įrengti vandentiekio sistemą ieškovas įrodinėjo argumentais, jog jis gyvena vasaros virtuvėlėje, kurioje nėra vandentiekio, ir jam vandenį tenka neštis iš šulinio, o jo sveikata jau pašlijusi. Atsakovė patikslintame atsiliepime nurodė, kad ieškovas jau yra įsivedęs vandenį į vasaros virtuvėlę ir juo naudojasi. Į bylą atsakovė pateikė antstolio A. B. 2019 m. spalio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir prie jo esančias fotonuotraukas, iš kurio matyti, kad nuo lauko virtuvės šulinio kryptimi matosi keleto metrų ilgio iškastas griovys. Ieškovas neneigia, kad buvo be atsakovės sutikimo įsivedęs vandentiekį sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nuo šulinio iki vasaros virtuvės ir naudojosi vandeniu, tačiau atsakovė nupjovė vamzdį ir šiuo metu vandens lauko virtuvėje neturi. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu ir pati atsakovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nors ieškovas ir nepateikė duomenų apie sveikatos būklę, tačiau jis yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) ir nagrinėjamu atveju jam yra būtinybė bendrai su atsakove priklausančiame sklype įrengti vandentiekį. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas vandenį jau yra įsivedęs, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta, o antstolio A. B. 2019 m. spalio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas to nepatvirtina, nes aplinkybės juo buvo fiksuotos tik lauke, o ne pačiame šulinyje, virtuvėlės viduje. Kad vandentiekio vasaros virtuvėje nėra, patvirtina ir pastato kadastro duomenys (1A Forma).
Atsakovė nesutikimą dėl ieškovo planuojamų darbų motyvavo argumentais, kad pasirinktas problemos būdas nėra pakankamai atskleistas ir yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nedetalizuoti darbai ir nepateiktas techninis projektas.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės be bendraturčių sutikimo įrengti vandentiekį nuo šulinio iki vasaros virtuvės, t. y. inžinerinius tinklus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingi statiniai“ nuostatomis darytina išvada, kad ieškovo norima tiesti vandentiekio sistema priskirtina I kategorijos nesudėtingiems statiniams.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo.“ (toliau – Reglamentas), 23 punkte nurodyta, kad „Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti Reglamento 3 priede“. Kaip matyti iš Reglamento 3 priedo nuostatų, nagrinėjamu atveju ieškovas, norėdamas nutiesti vandentiekį (inžinerinius tinklus), statybą leidžiančio dokumento gauti neprivalo. Todėl teismas daro išvadą, jog jei nėra reikalingas leidimas statybai, nėra reikalavimo rengti nei supaprastintą, nei techninį statybos projektą.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta, kad statytojas privalo kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.
Šioje byloje ieškovas turi pareigą įrodyti, kad jis pateikė atsakovei prašymą leisti įsivesti vandentiekį, kad atskleidė numatomų atlikti darbų pobūdį, o atsakovė sutikimą duoti atsisakė.
Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas 2018 m. lapkričio 19 d. advokato Gvido Byčiaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresuotas atsakovei A. L. Rašte atsakovės prašoma iki 2018 m. lapkričio 28 d. pranešti ar ji duos sutikimą vandentiekio įvedimui, jei ne – prašoma nurodyti priežastis, kodėl sprendimas yra kitoks. Atsakovė teigia, kad jokio prašymo nėra gavusi. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei rašto nėra įteikęs, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės išvadoms apie tinkamą/netinkamą atsakovės informavimą ir numatomų atlikti darbų pobūdžio jai atskleidimą.
Nors ieškovas ir nepateikė iki ieškinio atsakovei rašytinio prašymo, tačiau jau pats ieškinys yra ieškovo išreikštas noras įsivesti vandentiekį nuo šulinio iki vasaros virtuvėlės. Pažymėtina, kad atsakovė susipažinusi su ieškovo reikalavimu teisme, sutikimo darbams nedavė. Be to atsakovė apie ieškovo norą įsivesti vandentiekį žinojo jau seniai – apie dvejus metus, kadangi abi šalys nurodė, kad ieškovas jau kartą buvo įsivedęs vandentiekį, tačiau atsakovė nupjovė vamzdį, abi šalys buvo nubaustos administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai kas paminėta aukščiau, teismas laiko, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Nors atsakovas prieš ieškinio padavimą ir nepateikė rašytinio prašymo atsakovei, tačiau teismas daro išvadą, kad pats ieškinys yra ieškovo išreikštas atsakovei noras įsivesti vandentiekį, su kuriuo ji nesutinka.
Atsakovė nurodo, kad ieškovas jai neatskleidė norimų atlikti darbų. Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti, kokiems darbams atlikti ieškovas prašo atsakovės sutikimo būtina atsižvelgti į ieškovo ketinus, t. y. ieškovas prašo leisti įsirengti inžinerinį tinklą po žeme. Atsižvelgiant į numatomų atlikti darbų pobūdį, teismas laiko, jog tinkamu ir pakankamu informacijos atskleidimu laikytinas informacijos pateikimas apie numatomų įsirengti komunikacijų rūšį, jų vietą bendrame sklype ir pan. Iš byloje esančio antstolio A. B. 2019 m. spalio 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo esančių fotonuotraukų nustatyta, kad nuo lauko virtuvės šulinio kryptimi matosi keleto metrų ilgio iškastas griovys. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu griovyje patiesto vamzdžio nesimatė. Tačiau į bylą atsakovė taip pat pateikė fotonuotraukas. Nors iš šių pateiktų įrodymų ir negalima nustatyti vandentiekio vamzdžio diametro, tačiau galima matyti vandentiekio vietą žemės sklype, trajektoriją, ilgį, gylį. Šiuose įrodymuose yra pateikta pakankama informacija apie ieškovo norimą vykdyti statybą, todėl ieškovo atliktus darbus galima laikyti projektiniu (eskiziniu) pasiūlymu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei įvertinus byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad ieškovas, kaip statytojas, savo ketinimus šiuo konkrečiu atveju kitai žemės sklypo bendraturtei atskleidė pakankamai. Todėl atsakovė, ginčydama ieškovo teisę vykdyti vandentiekio statybą, turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad šiuo atveju siekiami atlikti vandentiekio sistemos įrengimo darbai iš esmės pažeidžia jos teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Spręsdamas tarp ieškovo ir atsakovės kilusį ginčą teismas turi įvertinti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Byloje nėra ginčo, kad vandentiekio statyba ieškovui yra reikalinga siekiant pagerianti savo gyvenimo kokybę. Atsakovė, nors ir neneigia problemos, tačiau nesutinka su ieškovo norimais atlikti vandentiekio įrengimo darbais, nes, jos nuomone, įsirengus vandentiekį ieškovui, ji nėra užtikrinta, kad visada turės vandenį namuose. Atsakovės A. L. nesutikimas su ieškovo siekiamais atlikti statybos darbais grindžiamas tuo, jog šulinys yra negilus, vandeniui pumpuoti yra naudojamas hidroforas, vasaros sezono metu, esant dideliam karščiui, labai sumažėja vanduo, būna dienų kai vandens išvis nebūna. Tuo atveju, jeigu ieškovas pajungs dar šalia vieną hidroforą, abi šalys netgi ir žiemos metu gali likti be vandens. Vėliau nurodė, kad vasaros metu atsakovė vandenį nešasi taip pat iš šulinio, tačiau šulinys neišsenka. Atsakovės nuomone, šiai dienai šulinys gali aptarnauti tik vieną vartotoją, o siekiant ieškovui prisijungti bus būtina rekonstrukcija, įrengiant siurblinę, sklendę, o tai atliekant pagal visus teisės aktų reikalavimus kaštai bus labai dideli. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo interesas yra reikšmingesnis nei atsakovės interesas apsaugoti tik savo vienos galimybę gauti vandenį vandentiekiu, o nesisemiant iš šulinio. Teismo vertinimu, byloje pateikti atsakovės subjektyvūs paaiškinimai nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais atsakovės įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas neturi objektyvios galimybės įrengti techniškai tvarkingo bei tinkamai funkcionuojančio vandentiekio. Tai, kad atsakovė naudojasi šuliniu ir jis vasarą išsenka tiek, kad pati atsakovė turi neštis vandenį iš šulinio, nesudaro pagrindo išvadai, jog jei ieškovas įsives vandentiekį nuo šulinio iki vasaros virtuvės, atsakovė neteks galimybės naudotis vandentiekiu pati. Be to, kad vasarą ieškovė jau dabar negali naudotis vandentiekiu nurodė ir pati teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kai ieškovas buvo įsivedęs vandentiekį į vasaros virtuvę, juo naudojosi, vanduo nebuvo dingęs, nors ir buvo vasara. Reikalavimas užtikrinti vandens lygį šulinyje yra visiškai nepagrįstas, nes šiuo atveju nei nuo ieškovo, nei nuo atsakovės valios vandens lygis šulinyje nepriklauso. Jei vandens bus pakankamai, juo galės naudotis abi šalys, o jei ne – abi šalys turės jį atsinešti iš šulinio. Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nustatyti faktiniai duomenys nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog vandentiekio įrengimo darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų ar daro neigiamą įtaką atsakovės interesams, ar akivaizdžiai juos pažeidžia. Nors atsakovė posėdžio metu nurodė, jog ieškovas prieš keletą metų nuo lauko virtuvės klodamas vamzdį link šulinio pažeidė jos kanalizacijos vamzdį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Jei taip ir buvo, tai nėra pateikta įrodymų, kad šis vamzdis šiai dienai nėra sutvarkytas. Kadangi šiuo konkrečiu atveju pats vamzdis po žeme yra paklotas, todėl iš naujo to daryti ieškovui nereikės ir nebus pažeisti jokie kiemo inžineriniai tinklai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas – pripažintina ieškovui teisė atlikti vandentiekio įrengimo darbus sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis į vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be bendrasavininkės A. L. sutikimo.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 75 Eur (100 Eur – 75 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793) Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovui A. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę atlikti vietinio vandentiekio įrengimo darbus sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, nuo šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be bendrasavininkės A. L. sutikimo.
Priteisti iš atsakovės A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), septyniasdešimt penkis eurus (75 Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.