Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto dydžio bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš K. Š. civilinio ieškovo T. D. naudai priteista 1 800,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimui.

Paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. apie 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sulaužęs durų spyną, per duris įsibrovė į A. D. nuosavybės teise priklausantį užrakintą sodo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrobė T. D. priklausantį dvigubos skardos apšiltintą pristatomą kaminą (6 metrų ilgio), 1300,00 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą 1300,00 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo K. Š. gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir K. Š. išteisinti dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais atmetė K. Š. pateiktą įvykio versiją bei jo parodymus vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina tai, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

8. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. apie 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sulaužius durų spyną įsibrauta į A. D. nuosavybės teise priklausantį užrakintą sodo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrobtas T. D. priklausantis dvigubas skardos apšiltintas pristatomas kaminas (6 metrų ilgio), 1 300,00 eurų vertės. Be to, įsibraunant į minėtą sodo namą, tyčia sugadinti sodo namo dviejų langų rėmai, bendros 400,00 eurų vertės, sulaužyta namo durų spyna 20,00 eurų vertės, sugadinta durų stakta 80,00 eurų vertės. Iš esmės, šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos. Nuteistasis K. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog šiuos neteisėtus veiksmus atlikto būtent jis, kadangi apelianto manymu, byloje nesurinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ši pateikta K. Š. įvykių versija nepatvirtinta jokiais duomenimis. Priešingai, byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis sodo namelio langą privėrė eidamas pro šalį dėl to, jog tuo metu lijo lietus.

12. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo K. Š. parodymus svarbu atsižvelgti į tai, jog apeliantas viso proceso metu nebuvo nuoseklus. Nors nuteistasis viso proceso metu neigė įsibrovęs į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, jog K. Š. pateikta įvykio versija dėl rankos pėdsako atsiradimo sodo namelio viduje, atsirado tik tuomet, kai nuteistajam buvo žinomas faktas apie rastą jo rankos pėdsaką. Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus įtarimą, K. Š. parodė, jog žino namą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi pastaruoju metu jis gyveno visai šalia, pro šį namą praeina kuomet eina maudytis į (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2023 metais tame name ir jo teritorijoje nesilankė ir nieko iš ten nevogė. Apie jokią vagystę iš sodo namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis nieko nežino ir nieko negali pasakyti (2 t., b. l. 88–90, 91–94). Taigi, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, K. Š. nenurodė jokių aplinkybių, jog jis praeidamas pro šalį būtų matęs pravirą langą bei jį privėręs. Juolab, atsižvelgiant į tai, jog jam pareiškus įtarimus, jis buvo informuotas apie įvykdytą vagystę iš sodo namelio, taigi, abejotina, jog šių reikšmingų tyrimui duomenų, nuteistasis nebūtų atskleidęs. Priešingai, nuteistasis teigė, jog įtarime nurodytu laikotarpiu tame name jis nebuvo ir jo teritorijoje nesilankė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. M., kuri atliko ikiteisminį tyrimą bei vykdė įtariamojo apklausą parodė, kad K. Š. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad nebuvo nei namelyje, nei prie jo. Būtent šios aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia abejoti pirmosios instancijos teisme duotų nuteistojo parodymų patikimumu bei nuoširdumu.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, kaip ir teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, yra itin reikšmingi duomenys dėl rasto K. Š. rankos pėdsako lokalizacijos. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog rankos pėdsakas, kuris kaip vėliau nustatyta paliktas K. Š. kairės rankos delnu, užfiksuotas namo viduje, kambaryje ant vidinės palangės. Liudytojas A. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis kartu su kitais pareigūnais apžiūrėjo įvykio vietą. Ketvirtoje patalpoje, panaudojus daktiloskopinius miltelius ant palangės rastas rankos pėdsakas. Liudytojas nurodė, jog rankos pėdsakas rastas arčiau vidinės pusės. Atsispindėjo apatinė delno dalis, jie tokį pėdsaką vadina atsirėmimo pėdsaku. Liudytojo teigimu, pagal pėdsako lokaciją toje vietoje galėjo būti paliktas iš vidaus, kadangi jis yra iš vidinės pusės, arčiau krašto. Pėdsakas yra ganėtinai toli, todėl sprendžia, kad tokiu atstumu iš esmės neįmanoma palikti pėdsaką iš lauko pusės, ir ne tik dėl šių priežasčių, tačiau ir dėl priežasčių, kurios nurodomos žemiau šioje nutartyje ir yra grindžiamos byloje surinktais įrodymais.

15. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog rankos pėdsakas, kuris kaip vėliau nustatyta priklauso K. Š., rastas ketvirtoje patalpoje. Liudytojas A. S. taip pat patvirtino, jog rankos pėdsakas buvo rastas paskutinėje – ketvirtoje patalpoje. Teismui parodžius delno pėdsakus, kurie yra pirmame bylos tome, bylos lape 79, Nr. 16-17 nuotraukose, nukentėjusysis T. D. parodė, kad nuotraukoje pavaizduotas pėdsakas yra iš miegamojo. Nuteistasis K. Š. apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad langas, kurį privėrė buvo virtuvės patalpos, kadangi matė pro jį dujinę, be to, langas buvo nuo kelio pusės. Priešingas aplinkybes nurodė nukentėjusysis, t. y., jog langas, ant kurio palangės rastas rankos pėdsakas, yra ne į pagrindinį kelią, bet į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taigi, akivaizdu, jog ir šioje dalyje nuteistojo parodymai yra nesutampantys su kitais byloje ištirtais įrodymais.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog sulaužius durų spyną, išties buvo įsibrauta į sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog prie namo ant vejos buvo rastas metalinis atsuktukas ir metalinis laužtuvas. Lauko durų spyna pažeista, t. y. sulaužyta. Iš įvykio vietos foto lentelės, Nr. 9 nuotraukos (1 t., b. l. 75) matyti įrankio palikti laužimo pėdsakai ant virtuvės lango rėmo. Sodo namelio viduje, ant virtuvėje esančios palangės rastas avalynės pėdsako fragmentas, o viename iš kambarių (Nr. 4) esančios palangės rastas K. Š. kairės rankos pėdsakas. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, K. Š. kaltė grindžiama ne prielaidomis ar spėjimais, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kuriuos apylinkės teismas susiejo į vientisą loginę grandinę bei pagrįstai konstatavo, jog K. Š. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje.

19. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, jog K. Š., įvertinus jo amžių, sveikatą niekaip negalėjo vienas iš sodo namelio išnešti 6 metrų ilgio kamino, kuris pačio nukentėjusiojo teigimu, galėjo sverti apie 360 kg. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju išties kilo ginčas dėl pagrobto daikto – kamino svorio. Byloje nėra nustatyta, jog K. Š. nusikalstamas veikas būtų įvykdęs veikdamas kartu su kitais asmenimis, todėl sutiktina, jog apeliantas iš ties fiziškai neturėtų galimybės iš sodo namelio išnešti net 360 kg sveriančio kamino. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pagrobto kamino svoris buvo išties kiek daugiau nei 300 kg, kaip ir nepaneigta aplinkybė dėl to, jog jį galima atidalinti, juo labiau įvertinant aplinkybę, jog šis daiktas taip ir nebuvo surastas. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas – nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. apie 19.00 val., taigi, nėra tiksliai nustatyta, kiek konkrečiai užtruko vagystė, o tai galėjo būti ir ilgesnis laiko tarpas. Nors nukentėjusysis apklausiamas teisme iš pradžių nurodė, jog kaminas galėjo sverti apie 300 kg, tačiau papildomai apklaustas teisme, T. D. patikslino, jog tokį svorį nurodė vertindamas iš akies, jam atrodė, kad kaminas galėjo sverti 150-200 kg, tačiau niekada jo nenešė, nebandė kelti bei juolab nesvėrė. Tai, kad kaminas buvo sunkus suprato iš to, jog kuomet du darbininkai nešė kaminą į namą, jam atrodė, jog yra sunku nešti. Taigi, iš esmės matyti, jog nukentėjusysis negalėjo nurodyti tikrojo kamino svorio, pateikdamas tik spėjimus, nors pats jo niekada nebuvo bandęs net pakelti.

21. Siekiant nustatyti, koks iš tiesų galėjo būti kamino svoris, įvertinant, ar nuteistasis K. Š. turėjo fizines galimybes šį kaminą išnešti iš sodo namelio, prokurorė pateikė užklausas UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu informuoti kiek galėtų sverti (apytiksliai) izoliuotas (apšiltintas 5-6 cm vatos sluoksniu) 160 centimetrų vidinio diametro, 6 metrų ilgio kaminas bei pagal pateiktą foto nuotrauką, kuri buvo daryta nukentėjusiojo tik nusipirkus šį kaminą, buvo prašoma įvertinti iš kokių medžiagų galėtų būti pagamintas šis kaminas ir kiek galėtų maždaug sverti (3 t., b. l. 32, 39, 41).

22. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino iš minėtų įmonių gautus atsakymus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė katalogą nurodant, jog kataloge yra pateikti parametrai labai panašaus kamino, kuris pateiktas užklausoje. Iš pateiktų duomenų matyti, jog nukentėjusiojo nurodytais duomenimis 6 metrų kaminas galėtų sverti apie 67 kg. Šias aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas A. S., kuris parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas paaiškino, jog lyginant pagal techninius parametrus, tokio pobūdžio kaminas turėtų sverti apie 67 kg, teigia, jog nuotraukoje pateiktas kaminas nesveria daugiau 90 kg. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsakyme nurodė, kad pagal jų gamybos technologiją, 1 metro ilgio dvisienis dūmtraukis 160/260 sveria apie 11 kg, todėl 6 metrų ilgio analogiškas dūmtraukis svers apie 66 kg (3 t., b. l. 42). Aptariamu atveju, kaip teisingai pažymėta ir skundžiame nuosprendyje svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusysis T. D. apklausiamas teisme parodė, kad jo turimo kamino skardos storis buvo 0,66 mm. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo atsakyme nurodė, kad jei viduje naudojamas 0,6 mm storio plienas, vieno metro svoris svyruos nuo 8,7 iki 9,5 kg (3 t., b. l. 40). Taigi, pirmosios instancijos teismas, siekiant įvertinti K. Š. iškeltą versiją, įvertino panašių kaminų technines charakteristikas bei pagrįstai konstatavo, jog K. Š. vienas galėjo išnešti tokio svorio kaminą.

23. Esant šiems duomenims, pagrįstai manytina, jog nors ir būdamas vyresnio amžiaus, K. Š., net ir neišardęs, galėjo išnešti sodo name buvusį kaminą. Juolab, jog byloje surinkti bei ištirti duomenys nepatvirtino to, jog pavogtas kaminas galėjo sverti daugiau nei 300 kg. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas A. S. parodė, jog tokį kaminą galima pakelti vienam žmogui, o jį išnešti pavyktų jei nereikia manevruoti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis parodė, kad kaminas buvo padėtas tiesiai, ties išėjimu, manevruoti jį įnešant ar išnešant nereikia. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog K. Š. išties galėjo bei turėjo galimybę iš sodo namo išnešti kaltinime nurodytą kaminą.

24. Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, jog nuteistojo K. Š. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti, teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymas, nuteistojo padarytas veikas kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, išsamiai argumentuotas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

25. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį teismo nuosprendį dėl nuteistojo K. Š. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, nėra jokio teisinio pagrindo.

26. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei priteisto civilinio ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

Dėl bausmės

27. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas K. Š. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į tai, kad K. Š. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas šešis kartus bei du kartus, po šių veikų padarymo, baustas administracine tvarka, yra senatvės pensijos amžiaus, išsiskyręs. K. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs K. Š. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, sprendė, jog už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina 45 parų arešto bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

28. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmės rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamus rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Konstatuojama, jog paskirtos bausmės yra proporcingos tiek jo padarytiems nusikaltimams, tiek ir jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. K. Š. skirti švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

30. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis T. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 800,00 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, jog ši patirta turtinė žala atsirado dėl neteisėtų K. Š. veiksmų, o ją sudaro pavogto kamino vertė – 1300,00 eurų bei bendra 500,00 eurų sugadinto turto (langų, spynos, staktos) vertė (1 t., b. l. 112).

31. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtinės žalos dydį, tinkamai įvertino nusikalstamais veiksmais kilusius padarinius. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog K. Š., įsibraudamas į A. D. nuosavybės teise priklausantį namą, pagrobė nukentėjusiajam T. D. priklausantį turtą – kaminą bei sugadino namo plastikinius langus, durų spyną bei staktą.

32. Nagrinėjamoje byloje K. Š. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma, dėl tokių tyčinių K. Š. veiksmų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. D. buvo padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, nustatančias turtinės žalos kriterijus ar pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio, pateikto baudžiamojoje byloje, išsprendimo klausimą. Dėl ko, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė 1 800,00 eurų nukentėjusiajam turtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

33. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam K. Š.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 158,33 eurų dydžio išlaidas.

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

35. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam K. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatas Darius Karabinas) buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam K. Š. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.

36. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas. K. Š. bylos duomenimis nedirba, yra pensinio amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. Š. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. Š. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.