- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2K-215/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- S. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 26 d., apie 22.50 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte prie namo Nr. 3, panaudodamas peilį pasikėsino pagrobti svetimą turtą. S. D., grasindamas nukentėjusiajam Ž. K. peiliu, reikalavo atiduoti 500 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 6555“ su 100 Lt vertės „Tele 2“ SIM kortele, tačiau nukentėjusysis pasipriešino S. D. ir šis buvo sulaikytas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo jo baudžiamąją bylą grąžinti tyrimui papildyti ir apklausti policijos komisariato darbuotojus, nukentėjusįjį Ž. K., merginą, kartu buvusią su nukentėjusiuoju, atlikti ekspertizę, nuo peilio paimti pirštų atspaudus.
Kasatorius nurodo, kad jis apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nors apeliacinės instancijos teismo buvo prašęs pristatyti jį į teismo posėdį. Pasak kasatoriaus, tam, kad būtų pašalintos visos abejonės, apeliacinės instancijos teismas į teismo posėdį turėjo kviesti ir jį, ir nukentėjusįjį Ž. K.
Nuteistasis S. D. skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino nė vienos iš jo skunde nurodytų naujų įvykio aplinkybių. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau apeliaciniame skunde paaiškino, jog tai padarė gelbėdamas savo gyvybę. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad byloje yra tik vienintelis jo kaltės įrodymas – tai jo paties prisipažinimas, todėl apeliaciniame skunde jam nurodžius kitas įvykio aplinkybes, jas reikėjo ištirti bei patikrinti.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo S. D. kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, S. D. baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog nuteistasis S. D. pagrįstai teigia, kad nors jis prašė leisti jam dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas jo į posėdį nepristatė ir nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo šiam nedalyvaujant. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes apeliantui tinkamai nepranešė apie paskirtą apeliacinės instancijos teismo posėdį ir nepristatė jo į teismo posėdį.
Be to, prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio nuostatas, nes neatsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Prokurorės teigimu, nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto naują, netirtą nusikalstamos veikos versiją, keičia savo parodymus, ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, prašo atlikti įrodymų tyrimą. Pasak prokurorės, nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl nuteistojo iškeltos naujos nusikalstamos veikos padarymo versijos, vis tik ši teismo išvada padaryta išsamiai neištyrus apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Prokurorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. D. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
1. Kasatorius skunde teigia, kad jis, nagrinėjant jo skundą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apeliacinės instancijos teismo buvo prašęs pristatyti jį į teismo posėdį. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą jam nedalyvaujat teismo posėdyje, pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šiame teismo posėdyje turi teisę dalyvauti ir nuteistasis. Nuteistojo, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Jeigu teisėjas pranešėjas mano, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam arba laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą (BPK 322 straipsnio 1, 2 dalys, 323 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažįstamas būtinu ir tais atvejais, kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-221/2009, 2K-376/2010).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. birželio 28 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nuteistojo S. D. prašymas leisti jam dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nuteistasis S. D. šiame prašyme nurodė, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nori išdėstyti naujas aplinkybes. 2010 m. spalio 11 d. nuteistajam S. D. buvo pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau reikalavimas pristatyti jį į teismo posėdį nebuvo išsiųstas ir jo apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. posėdyje išnagrinėtas jam nedalyvaujant.
2. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino nė vienos iš jo skunde nurodytų naujų įvykio aplinkybių. Taigi, nors kasatorius tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys).
Vadinasi, kiekvieno apelianto skundas turi būti išnagrinėtas tinkamai, apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties negalima laikyti teisėta (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-535/2008, 2K-228/2009, 2K-452/2010).
Nuteistasis S. D., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniame skunde tvirtino, kad: jis nusikaltimo nepadarė, nes pats paprašė nukentėjusiojo imituoti nusikaltimą; tai buvo būtina tam, kad jis nenumirtų nuo diagnozuoto sepsio: jam reikėjo patekti į areštinę, o iš ten į – Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur tikėjosi gauti medicininę pagalbą; nukentėjusysis sutiko jam padėti ir imituoti nusikaltimą; peilį turėjo ne jis, o nukentėjusysis. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašė jo baudžiamąją bylą grąžinti „policijai, kad būtų nustatytos tikrosios bylos aplinkybės“. Taigi nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde kategoriškai neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, dėsto naują, netirtą nusikaltimo padarymo versiją ir keičia savo parodymus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas joje tik lakoniškai pasisakė dėl nuteistojo skunde iškeltos naujos, teisme netirtos jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo versijos – jos netyrė, nepatikrino įrodymų tyrimo metu – ir motyvuotų išvadų dėl jos nepateikė.
3. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 322 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai nuteistojo S. D. dalyvavimo teismo posėdyje nepripažino būtinu ir jo apeliacinį skundą išnagrinėjo jam nedalyvaujant teismo posėdyje, taip pat, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistojo S. D. bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde, ir dėl esminių apeliacinio skundo argumentų neišdėstė motyvuotų išvadų. Teisėjų kolegija BPK 320 straipsnio 3 dalies, 322 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies pažeidimus, padarytus S. D. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pripažįsta esminiais, suvaržiusiais nuteistojo teisę į tinkamą jo apeliacinio skundo išnagrinėjimą ir sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą šioje byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nuteistojo S. D. baudžiamojoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį nuteistojo S. D. baudžiamojoje byloje panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.