Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti S. V. priklausantį turtą – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl mokėjimo kortelės neteisėto įgijimo ir panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėtos mokėjimo priemonės panaudojimo – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo apgaulės būdu užvaldyti S. V. priklausantį turtą – laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl R. P. S. priklausančio turto pagrobimo – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtosios bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis tais pačiais BK straipsniais paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį taip pat subendrintos jas apimant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis visos paskirtosios bausmės subendrintos jas sudedant iš dalies ir galutinė bausmė D. V. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 15 d. nutartis, kuria D. V. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

D. V. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:

2008 m. kovo 27 d. apie 13 val., Gargžduose, J. Basanavičiaus g. 11, prie baro „Saulėtekis“, apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą – S. V. smogdamas vieną kartą kumščiu į veidą, tris kartus spirdamas į galvą ir taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pareikalavo S. V. atiduoti jam pinigus, t. y. tokiu būdu pasikėsino iš jo pagrobti 270 Lt. Tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes S. V., siekdamas išvengti fizinio smurto ir pinigų pagrobimo, D. V. atidavė AB banko „Snoras“ „Lizingas + Maxima“ mokėjimo kortelę, kurios sąskaitoje buvo apie 50 Lt. Be to, nuteistajam D. V. pareikalavus, nurodė ir banko mokėjimo kortelės PIN kodą; taip veikdamas D. V. neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, jis dar nuteistas už tai, kad, neteisėtai panaudojęs svetimą mokėjimo instrumentą ir jo indentifikavimo duomenis finansinei operacijai inicijuoti, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą:

2008 m. kovo 27 d., apie 13.55 val., Gargžduose, Klaipėdos g., AB banko „Snoras“ bankomate, D. V. neteisėtai panaudojo mokėjimo instrumentą pagrobtą iš S. V., t. y. AB banko „Snoras“ „Lizingas + Maxima“ mokėjimo kortelę ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti. Įdėjęs pagrobtą mokėjimo kortelę į AB bankui „Snoras“ priklausantį bankomatą bei pasinaudodamas tikrais mokėjimo kortelės indentifikavimo skaičiais – PIN kodu (slaptažodžiu), pateikė save kaip S. V., t. y. nurodė melagingą informaciją bei panaudojo pavogtą mokėjimo kortelę, siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą. Taip veikdamas pasikėsino nuimti 1000 Lt, o po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, dar 500 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes banko sąskaitoje, esančioje S. V. vardu, neužteko lėšų.

Taip pat jis nuteistas ir už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:

2007 m. kovo 14 d., apie 19 val., prie kino teatro „Minija“, Gargžduose, Kvietinių g. 3, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš R. P. S., t. y. spyrė jam į galvą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, dar apie aštuonis kartus spyrė R. P. S. į galvą, taip padarydamas įvairius sužalojimus, t. y. nesunkiai sutrikdė šio sveikatą, pagrobė jam priklausantį 7939,10 Lt vertės turtą – lenktinį peilį ir piniginę su pinigais įvairia valiuta.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie numatyti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Iš to darytina išvada, kad kasacinis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir naujų faktinių aplinkybių nenustato. Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, paliekami nenagrinėti D. V. kasacinio skundo motyvai, kad teismai, skirdami jam bausmę, netinkamai įvertino jo asmenybę dėl to, kad jis nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų, kad nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo ir pan., todėl jis nesutinka su teismų padarytomis išvadomis. Mano, kad jam paskirta aiškiai per didelė reali laisvės atėmimo bausmė, nes bando kurti šeiminį gyvenimą, prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, nusikaltimai, kuriuos jis padarė nėra sunkūs. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatoriaus apeliaciniame skunde jau buvo išdėstyti tie patys argumentai, į kuriuos motyvuotai ir išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje. Be to, BPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad sušvelninti bausmę kasacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, jei neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, to šioje byloje nenustatyta.

Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos kasacinio skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai.

Dėl BPK 322 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo teises ir atėmė galimybę save ginti, nes jis nebuvo pristatytas į apeliacinės instancijos teismo posėdį.

BPK 322 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi teisę dalyvauti ir nuteistasis, tačiau jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. BPK 323 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jei bylos pranešėjas mano, kad nuteistojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas (tai pasakytina ir apie tuos atvejus, kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje), tuomet apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. savo apeliaciniame skunde ar kitokiu būdu neišreiškė pageidavimo dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, be to, jame dalyvavo jo gynėjas, kuris jį gynė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis taip pat nepranešė teismui, kad nuteistasis pageidautų dalyvauti posėdyje, todėl manyti, kad apeliacinės instancijos teismas tokiu atveju pažeidė BPK normas, nėra teisinio pagrindo.

Kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje taikytas tinkamai, esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, teismuose nenustatyta, todėl kasacinis skundas netenkintinas, o abiejų instancijų teismų sprendimai paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Nuteistojo D. V. kasacinį skundą atmesti.