Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir K. X. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti pavardes civilinės būklės akto įrašuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. P. ir K. X. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. išvadą dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo ir ištaisymo Nr. A136-1467/16 (2.4.1.55-TD1) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją A. P. civilinės būklės akto įraše įrašytą pavardę (duomenys neskelbtini) pakeisti į(duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 27 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-1574/21(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją M. K. civilinės būklės akto įraše įrašytą pavardę (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 27 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-1575/21(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją P. K. civilinės būklės akto įraše įrašytą pavardę (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini); priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų šeima gyvena Suomijoje, todėl jiems tenka keliauti į gimtąsias ir kitas šalis bei tvarkyti įvairius reikalus tiek Suomijoje, tiek kitose šalyse. Dėl to, jog pareiškėjos pavardė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pavardė (duomenys neskelbtini) ir vaikų pavardės (duomenys neskelbtini) skiriasi, pareiškėjų šeimai kyla sunkumų įrodinėjant tai, kad vaikai yra pareiškėjų ir tai, kad pareiškėjai yra vyras su žmona keliaujant (pvz. oro uoste), tvarkant įvairius dokumentus užsienio įstaigose (pvz. migracijos įstaigose, vaikų darželyje ir pan.). Šias problemas sukelia ir tai, kad lietuviškuose dokumentuose vaikų pavardės parašytos su „ks“ raide, o užsienietiškose su „x“ raide, dėl to nuolat kyla dokumentų suderinamumo klausimas, įrodinėjant, kad tai yra tų pačių vaikų dokumentai. Dėl skirtingų pavardžių gydymo įstaigose kiltų problemų gauti informaciją apie šeimos narį, ypač informaciją apie sveikatos būklę. Dėl pareiškėjų skirtingų pavardžių susidaro sunkumai jiems priimant vienas kito laiškus ir siuntinius iš laiškanešio ar pašto, kai reikia įrodyti šeimos nario ryšį su laiško ar siuntinio adresatu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo, kurio pavardė suteikta vaikams, tautybė yra Kosovo. Kosovo kalboje pareiškėjo pavardės pirmosios raidės „xh“ tariamos kaip „dž“. Vaikų pasuose užrašytos pavardės su pirmomis raidėmis „ksh“ Kosovo kalboje netariamos kaip „dž“. Dėl to, kad vaikų pavardės pradedamos raidėmis „ksh“, o ne „xh“, Kosovo bendruomenėse ar Kosove negali būti tariamos kaip pareiškėjo pavardė, taip pat kyla vaikų ir pareiškėjo (tėvo) ryšio su vaikais identifikavimo problema.

3. Pareiškėjų teigimu, pavardės (duomenys neskelbtini) nesuteikimas pareiškėjai ir pavardės (duomenys neskelbtini) nesuteikimas vaikams prieštarauja ne tik Konvencijos 8 straipsniui, judėjimo laisvei, bet ir lygiateisiškumo principui.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti įrašant nelietuviškus rašmenis. Suinteresuotas asmuo neturėjo teisinių galimybių patenkinti pareiškėjų prašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-2316-592/2022 ieškinį tenkino – įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pareiškėjos vaikų pavardes iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei priteisė iš suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjų naudai 754,56 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos bei jos sūnaus ir dukters pavardės rašymas skirtingai nei pareiškėjo, neabejotinai sukelia pareiškėjų šeimai tam tikrų nepatogumų siekiant nustatyti visų šeimos narių tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos, sūnaus ir dukters pavardės įrašymas su „x“ raide, t. y. (duomenys neskelbtini), kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Šiuo atveju nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėjai, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. liepos 14 d. išvada Nr. A136-147/16(2.4.1.55-TD1), 2021 m. liepos 27 d. išvada Nr. A136-1574/21(2.4.1.51-AD21), 2021 m. liepos 27 d. išvada Nr. A136-1575/21(2.4.1.51-AD21) naikintinos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas 2016 m. vasario 20 d. santuokos sudaryme įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjos A. P. pavardę po santuokos į (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjų sūnaus P. K. pavardę į (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjų dukters M. K. pavardę į (duomenys neskelbtini).

7. Pirmos instancijos teismas, nurodė, kad pareiškėjai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų neatitikimo teismų praktikai ir suinteresuoto asmens atsisakymo patenkinti pareiškėjų prašymą ne teismo tvarka buvo priversti kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjams turi būti atlygintos jų patirtos išlaidos.

8. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėjo, kad užmokesčio dydžio už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose Rekomendacijos atskirai nereglamentuoja, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 8.16 punktas, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas 0,4 dydžio koeficientas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1566,4 Eur (išlaidos patirtos 2021 m. lapkričio 3 d., t. y. 2021 m. IV ketvirtį, todėl šiuo atveju aktualus 2021 m. II ketvirtį buvęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis), pareiškėjų naudai iš suinteresuoto asmens priteistina 626,56 Eur (1566,4 Eur x 0,4) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjų naudai iš suinteresuoto asmens taip pat priteistinas jų sumokėtas 128 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjų A. P. ir K. X. naudai priteisimo panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nurodė, kadangi Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius turi teisę civilinės būklės akto įrašę įrašyti tik tokį vardą ir (ar) pavardę, kuris neprieštarauja nustatytam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui.

9.2. Apeliantas pažymėjo, jog civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Būtent įstatymų leidėjas, o ne civilinės metrikacijos įstaiga, turi diskrecijos teisę nustatyti, kad asmens vardas ir pavardė oficialiuose asmens dokumentuose būtų rašomas nevalstybine kalba. Padarė išvadą, kad priešingi apelianto veiksmai, t. y. ne teismine tvarka patenkinus pareiškėjos prašymą, pavardėje įrašant raidę „X“, būtų laikomi neteisėtais. Tik teismas konkrečiu individualiu atveju gali nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ir atitinkamai taikyti arba netaikyti teisės aktų, arba vadovautis tarptautinėmis teisės normomis.

9.3. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju apeliantas nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų pareikšto pareiškimo, o prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

9.4. Apelianto nuomone, kad ne priešingas šalių suinteresuotumas bylos baigtimi, o galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas sąlygojo pareiškėjų kreipimąsi į teismą, dėl ko ir buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10. Pareiškėjai atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo turi materialinį teisinį suinteresuotumą apginti lietuvių kalbos tradicijas ir principus. Vien dėl to, pareiškėjams priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį.

10.2. Pareiškėjų vertinimu, kad bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį pareiškėjams reikštų Konstitucinio nuostolių atlyginimo principo pažeidimą.

10.3. Bylinėjimosi reikalavimo dėl išlaidų atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas. Šios išlaidos negali būti priteistos iš suinteresuoto asmens administracinėje teisenoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad nepriteisus bylinėjimosi išlaidų ypatingosios teisenos bylose, bet kuris asmuo (įskaitant pareiškėjus), kuris buvo priverstas jas patirti dėl institucijų (įskaitant suinteresuotą asmenį) neteisėto veiksmo, neteks jokių galimybių realizuoti teisės į žalos, patirtos dėl institucijų (įskaitant suinteresuotą asmenį) neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

10.4. Pareiškėjų manymu, nėra pagrindo teigti, jog jų prašymų pakeisti pavardes į (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo negalėjo patenkinti dėl teisinio pagrindo nebuvimo, nes teisinį pagrindą pakeisti pavardes į (duomenys neskelbtini) sudaro tarptautiniai teisės aktai ir jų viršenybės prieš nacionalinius teisės aktus taisyklė. Pareiškėjų manymu, gerojo viešojo administravimo principas, pareiga vadovautis tarptautinėmis teisės normomis ir jas taikyti, įpareigojo suinteresuotą asmenį pakeisti pareiškėjos ir jos vaikų pavardes į (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų prašymus, kurie buvo netenkinti sprendimais. Todėl, suinteresuoto asmens išvados, kuriomis atsisakyta pakeisti pareiškėjos ir jos vaikų pavardes į (duomenys neskelbtini), yra netesėtas veiksmas. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos pareiškėjams iš suinteresuoto asmens, kuris atsakingas už šių išlaidų atsiradimą.

10.5. Pareiškėjų nuomone, suinteresuoto asmens sprendimas dėl pareiškėjų ir jų vaikų pavardžių registravimo turi būti ne formalus, o teisingas reikšmingų aplinkybių visumoje.

10.6. Priminė, jog pareiškėjos ir jos vaikų pavardžių pakeisti suinteresuotas asmuo nesutiko dėl to, jog juose yra „x“ raidė. Tačiau, ypač svarbu tai, kad suinteresuotas asmuo su tokia situacija yra susidūręs jau daug kartų, t.y. suinteresuotas asmuo, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracija, jau ne kartą formaliai atmetęs asmenų prašymą civilinės būklės akto įraše registruoti pavardę su „x“ raide, gavo teismo sprendimus, kuriais vieningai visada patvirtinama, jog pavardės su „x“ raide jau daug kartų yra registruotos Lietuvoje ir nekenkia jokioms vertybėms, todėl turi būti registruojamos remiantis EŽTK 8 straipsnio, EŽTT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotos praktikos pagrindu.

10.7. Suinteresuotas asmuo, priimdamas sprendimus, puikiai žinojo, kad sprendžiant asmens pavardės su „x“ raide registravimo civilinės būklės akto įraše klausimą, tokios pavardės įregistravimas jam prašant yra privalomas EŽTK 8 straipsnio, EŽTT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotos praktikos pagrindu. Tačiau nepaisant to, suinteresuotas asmuo formaliai atmetė pareiškėjų prašymą registruoti pavardes civilinės būklės akto įraše su „x“ raide vien tam, kad pareiškėjams tektų kreiptis teismą, taip patiriant bylinėjimosi išlaidas. Toks suinteresuoto asmens elgesys turi būti laikomas formaliu ir prieštaraujančiu gerojo viešojo administravimo principui, kitaip tariant – neteisėtu. Todėl tokio elgesio sąlygotos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos.

10.8. Suinteresuoto asmens sprendimas dėl pareiškėjų ir jų vaikų pavardžių registravimo turi atitikti teisės normų reikalavimus ir privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus.

10.9. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos ir jų vaikų pavardžių registravimo klausimą išsprendė formaliai remdamasis tik nacionaliniais teisės aktais, nors iš visų aplinkybių (tarptautinio teisinio reguliavimo bei vieningos teismų praktikos) konteksto privalėjo remtis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo, Konstitucinio akto įstatymo bei tarptautinės teisės normų reikalavimais. Tai parodo, kad suinteresuotas asmuo, atmesdamas pareiškėjų prašymą dėl pareiškėjos ir jos vaikų pavardės registravimo su „x“ raide, pasirinko ne tinkamas, o bet kokias priežastis, kad tik formaliai atmestų pareiškėjų prašymą.

10.10. Pareiškėjai nurodo, kad skundas buvo pateiktas praleidus terminą apeliaciniams skundui pateikti, bet pirmos instancijos teismas tenkino suinteresuoto asmens prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti, nors šis prašymas nebuvo pagrįstas nei motyvais, nei įrodymais.

10.11. Pareiškėjų nuomone, kad suinteresuotas asmuo privalėjo nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodytus faktus, kuriais jis grindžia aplinkybes, sutrukdžiusias pateikti skundą. Pažymėjo jog, suinteresuotas asmuo prašymą atnaujinti skundą terminui paduoti tik deklaratyviai grindžia tuo, kad suinteresuoto asmens darbuotojams, dirbant nuotoliniu būdu dėl Covid-19 įvykusių susirgimų bei todėl padidėjus darbo krūviui, įvyko žmogiška klaida ir buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Šie deklaratyvūs teiginiai jokiais būdais negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais faktus, sutrukdžiusius pateikti skundą per procesinį terminą dėl sekančių priežasčių.

10.12. Pareiškėjai pažymėjo, jog 2022 m. vasario 21 d. (jau po sprendimo įsiteisėjimo) pareiškėjai kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pareiškėjų naudai iš suinteresuoto asmens. Tą pačią dieną suinteresuotas asmuo paprašė pareiškėjos sąskaitos numerio ir nurodė, kad perduos sprendimą vykdyti. Pareiškėja pateikė prašomus duomenis, tačiau, suinteresuotas asmuo 2022 m. vasario 23 d. nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų jau nebemokės, nes sprendimas apskųstas. Pažymėjo, kad skundas surašytas tik 2022 m. vasario 22 d.

10.13. Nurodė, kad apie sprendimą suinteresuotas asmuo sužinojo sprendimo apskundimo termino pirmą dieną, bet jį apskųsti nusprendė ne dėl to, kad tai trukdė padaryti kokios nors pateisinamos priežastys, o dėl to, kad tiesiog pamiršo ar uždelsė. Iki tol, kol pareiškėja nebūtų pareikalavus sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų, sprendimas ir jo apskundimo teisės realizavimas suinteresuoto asmens vis dar būtų užmirštas. Toks suinteresuoto asmens elgesys negali būti vertinamas kitaip, kaip tik nerūpestingu ir aplaidžiu, dėl ko termino skundui pateikti atnaujinimas turi būti laikomas suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesu sėkmingu realizavimu, kuris nėra suderinamas su CPK.

10.14. Sprendimui įsiteisėjus, jo apskundimo termino nepagrįstas atnaujinimas ir skundo tenkinimas, reikštų apeliacinio skundo pateikimo termino esmės – įsiteisėjusio teismo sprendimo neginčijamumo ir prognozuojamų civilinių teisinių santykių stabilumo pažeidimą savaime. Priešingai, įsiteisėjusio teismo sprendimo ar jo dalies panaikinimas apeliacinio skundo, kurios padavimo terminas atnaujintas nepagrįstai, pagrindu reikštų suformavimą praktikos, pagal kurią bet koks įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti kvestionuojamas neribotą laiką. Tai nesuderinama su teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principu. Todėl, vien ta aplinkybė, kad terminas skundui atnaujintas be pagrindo, turi sudaryti savarankišką ir pakankamą pagrindą skundui atmesti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjų naudai iš suinteresuoto asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byla nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu patenkino pareiškėjų prašymą ir įpareigojo Vilniaus miesto Civilinės Metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vaikų pavardes iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei priteisė iš suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjų naudai 754,56 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmos instancijos teismas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš suinteresuoto asmens vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi bei 80 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 7 dalimi.

16. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

17. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ypatingosios teisenos bylose paskirstymo proceso šalims, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingoji teisena paprastai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020 59 punktą).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami: santuokos sudarymo įraše Nr. 513 pakeisti pareiškėjos pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti vaiko P. pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti vaiko M. K. pavardę į (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2016 m. liepos 14 d. išvadą Nr. A136-147/16(2.4.1.55-TD1), 2021 m. liepos 27 d. išvadą Nr. A136-1574/21(2.4.1.51-AD21), 2021 m. liepos 27 d. išvadą Nr. A136-575/21(2.4.1.51-AD21), kuriose pareiškėjų prašymų netenkino, atsisakymą motyvuodamas teisinio pagrindo nebuvimu.

19. Bylos dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjamos pagal CPK XXXII skyriaus normas, ypatingos teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų teisinis suinteresuotumas ir suinteresuoto asmens šiuo atveju skiriasi, nes pareiškėjai siekia pripažinti suinteresuoto asmens veiksmus neteisėtais, panaikinti jo priimtas išvadas ir įpareigoti atlikti veiksmą. Bylą nagrinėjant apeliacijos instancijos teisme nustatyta (žr. 14 punktą), kad pirmos instancijos teismas įpareigojo suinteresuotą asmenį atlikti tam tikrus veiksmu. Taigi teisinis suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi, kai skundžiamas jo priimtos išvados, kuriomis buvo atsisakoma atlikti veiksmą ir pareiškėjai prašo įpareigoti atlikti veiksmą, skiriasi nuo pareiškėjų suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimo išlaidų padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, kad pareiškėjų reikalavimas buvo patenkintas visa apimtimi bei pareiškėjų patirtos bylinėjimo išlaidos yra tiesiogiai nulemtos suinteresuoto asmens (savivaldybės administracijos) veiksmų – priimtų išvadų, kuriomis atsisakė atlikti prašoma veiksmą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį priteisė iš suinteresuoto asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti, vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

23. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, suinteresuotam asmeniui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

27. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pateikusi pareiškėja A. P..

28. Pareiškėja prašo priteisti iš suinteresuoto asmens faktiškai patirtas 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė tai pagrindžiančius duomenis – suteiktų paslaugų pagal 2022 m. kovo 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas ataskaitą, mokėjimo nurodymą (Dokumento registracija Nr. DOK - 47166 ). Šios pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl to iš suinteresuoto asmens priteisiama 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3, 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.