Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir K. X. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti pavardes civilinės būklės akto įrašuose, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. P., (duomenys neskelbtini) pilietė, ir K. X., (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) santuokos sudaryme įraše Nr. 513 nurodyta, kad po santuokos žmonos pavardė yra P.. Pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė dukra M., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P.. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 2196 nurodyta, kad dukters M. pavardė yra K., (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 3929 nurodyta, kad sūnaus P. pavardė yra K..

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami: santuokos sudarymo įraše Nr. 513 pakeisti pareiškėjos pavardę iš P. į P. – X.; gimimo įraše Nr. 3929 pakeisti vaiko P. pavardę iš K. į X.; gimimo įraše Nr. 2196 pakeisti vaiko M. K. pavardę į X.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2016 m. liepos 14 d. išvadą Nr. A136-147/16(2.4.1.55-TD1), 2021 m. liepos 27 d. išvadą Nr. A136-1574/21(2.4.1.51-AD21), 2021 m. liepos 27 d. išvadą Nr. A136-1575/21(2.4.1.51-AD21), kuriose pareiškėjų prašymų netenkino, atsisakymą motyvuodamas teisinio pagrindo nebuvimu. Pareiškėjai nurodo, kad minėtos išvados pažeidžia pareiškėjų šeimos teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjų sūnaus, dukters bei pareiškėjos civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „x“.

Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Išaiškino, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Pareiškėjos bei jos sūnaus ir dukters pavardės rašymas skirtingai nei pareiškėjo, neabejotinai sukelia pareiškėjų šeimai tam tikrų nepatogumų siekiant nustatyti visų šeimos narių tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos, sūnaus ir dukters pavardės įrašymas su „x“ raide, t. y. X., kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Šiuo atveju nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėjai, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. liepos 14 d. išvada Nr. A136-147/16(2.4.1.55-TD1), 2021 m. liepos 27 d. išvada Nr. A136-1574/21(2.4.1.51-AD21), 2021 m. liepos 27 d. išvada Nr. A136-1575/21(2.4.1.51-AD21) naikintinos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas (duomenys neskelbtini) santuokos sudaryme įraše Nr. 513 pakeisti pareiškėjos A. P. pavardę po santuokos į P. – X., (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 3929 pakeisti pareiškėjų sūnaus P. K. pavardę į X., (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 2196 pakeisti pareiškėjų dukters M. K. pavardę į X..

Pareiškėjai prašo priteisti iš suinteresuoto asmens 1 035,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (128 Eur žyminį mokestį ir 907,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą).

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus tuos atvejus, kai yra skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi arba jų interesai yra priešingi ir teismas gali proporcingai padalytas turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų neatitikimo teismų praktikai ir suinteresuoto asmens atsisakymo patenkinti pareiškėjų prašymą ne teismo tvarka buvo priversti kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjams turi būti atlygintos jų patirtos išlaidos.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad užmokesčio dydžio už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose Rekomendacijos atskirai nereglamentuoja, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 8.16 punktas, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas 0,4 dydžio koeficientas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1566,4 Eur (išlaidos patirtos 2021 m. lapkričio 3 d., t. y. 2021 m. IV ketvirtį, todėl šiuo atveju aktualus 2021 m. II ketvirtį buvęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis), pareiškėjų naudai iš suinteresuoto asmens priteistina 626,56 Eur (1566,4 Eur x 0,4) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjų naudai iš suinteresuoto asmens taip pat priteistinas jų sumokėtas 128 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. P. ir K. X. pareiškimą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti (duomenys neskelbtini) santuokos sudaryme įraše Nr. 513 pareiškėjos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę po santuokos iš P. į P. – X..

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 2196 pakeisti pareiškėjų dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę iš K. į X..

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 3929 pakeisti pareiškėjų sūnaus P. K., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę iš K. į X..

Priteisti pareiškėjams A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. X., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 754,56 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.