Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės, Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams R. L. ir K. S. S. A. O. (Q. S. S. A. O.) dėl skolos priteisimo ir atsakovų R. L. ir K. S. S. A.O. priešieškinį ieškovui V. S. dėl užstato priteisimo ir jo įskaitymo į nuomos mokestį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovo tvirtinimu, atsakovai neatsiskaitė už nuomą už 2017 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., skola 2007 m. lapkričio 20 d. sudarė 1 600,26 Eur, delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą sudaro 1 800 Eur (10 Eur x 180 d. = 1 800 Eur). Nurodė, kad atsakovai išsikraustė iš buto 2017 m gruodžio 11 d., neišbuvę sutartyje nustatyto termino iki 2018 m. sausio 14 d.), tokiu būdu pažeidė sutarties sąlygas ir 1 300 Eur depozitas lieka ieškovui kaip bauda (sutarties 1.3, 3.3 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovai neįrodinėjo, kad šalių sutarties 1.3 ir 3.3 punktai neaiškūs. Atsakovai priešieškinyje nepareiškė reikalavimo pakeisti nurodytas sutarties sąlygas. Jas teismas ėmėsi aiškinti ex officio. Tai neatitinka CK 6.223, 6.228 straipsnių ir kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013; 2015 m. balandžio 28 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-915/2015; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civili9nėje byloje Nr. 3K3-38-378/2017). Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas pagrįstas prielaidomis.

17. Jeigu nauji nuomininkai būtų išsinuomoję butą ar atsakovai būtų suradę naujus nuomininkus vietoje savęs, nauji nuomininkai būtų sumokėję 1 300 Eur depozitą ir ieškovas geranoriškai būtų grąžinęs jį atsakovams. Atsakovai neieškojo naujų nuomininkų, ieškovo sutuoktinei aprodant butą kitiems asmenims, apžiūros metu rodė potencialiems nuomininkams jų pačių (atsakovų) padarytus buto defektus. Dėl to ieškovo surasti nuomininkai pareikalavo susigrąžinti 1 300 Eur depozitą.

18. Nepagrįsta teismo išvada, kad depozitą ieškovas galėjo pasilikti tik tuo atveju, jei nuomos sutartis būtų buvusi nutraukta per pirmuosius nuomos metus. Ieškovas nebuvo stipresnė nuomos sutarties šalis, nes atsakovė taip pat yra teisininkė, bendrovė vadovė, atsakovai turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Ieškovas nedirba teisinio darbo, nors yra teisininkas. Ieškovas elektroniniu paštu siuntė nuomos sutarties projektą atsakovams, jie turėjo laiko susipažinti su sutartimi, prieš ją pasirašydami (CK 6.185 str. 2 d.).

19. Atsakovai pažeidė nuomos sutartį, todėl ieškovas turi teisę pasilikti depozitą kaip baudą, nes atsakovai nepasiliko bute iki sutartos termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. sausio 14 d..

21. Apelianto tvirtinimu, teismas neteisingai nustatė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas patyrė ne 1 286 Eur, bet 1 526 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Depozitas, kaip bauda, ieškovui galėjo likti, jei atsakovai nebūtų išbuvę bute vienerių metų, t. y. iki 2017 m. sausio 14 d. Atsakovai bute gyveno daugiau negu vienerius metus, nuomos sutartis pratęsta neterminuotam laikui. Apeliantas neteisingai aiškina sutartį, nes skiriasi terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo, nutraukimo ir pratęsimo sąvokos ir jų taikymo teisinės pasekmės. Pagal sutarties 1.3 ir 3.3 punktus, nuomininkas, neišbuvęs termino nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. sausio 14 d. (t. y. 1 metų), bet kuriuo atveju netenka sumokėto depozito.

25. Sutartis nutraukta nuomotojo iniciatyva sutarties 5.1 p. pagrindu dėl nuomininko įsipareigojimų netinkamo vykdymo (2017 m. gruodžio 11 d. priėmimo-perdavimo aktas). Taigi sutartis nutraukta nuomotojo, bet ne nuomininko valia, todėl nėra pagrindo taikyti sutarties 3.3 p. nuostatos.

26. Sutarties 1.3 p. nustatytas vienintelis terminas – nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. sausio 14 d., taip pat nustatyta galimybė pratęsti šį terminą – „dar vieneriems metams“. Tylėjimu sudaromas naujas sandoris, turintis atskirą terminą (2017 m. sausio 14 d. – 2018 m. sausio 14d.). Šis terminas nenustatytas sutarties 1.3 punkte. Sutarties 3.3 punkte nėra tiesioginės nuorodos nurodytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Tarp šalių kilęs ginčas iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarties, jos kvalifikavimo, sutarties nutraukimo pasekmių bei atsakomybės už netinkamą gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymą.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Patenkinti priešieškinį visiškai, o ieškinį – iš dalies. Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia sutarties sąlyga ieškovo V. S. bei atsakovų R. L. ir K. S. S. A. O. (Q. S. S. A. O.) 2015 m. gruodžio 12 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.3 punktą. Priteisti ieškovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S. S. A. O. (Q. S. S. A. O.) (gim. (duomenys neskelbtini)) solidariai 299,33 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 33 ct) skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 299,33 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 33 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 7 d.) iki sprendimo įvykdymo, taip pat 34,44 Eur (trisdešimt keturis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Atmesti kitą ieškinio dalį. Priteisti valstybei iš ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. S. S. A. O.(Q. S. S. A. O.) (gim. (duomenys neskelbtini)) po 8,88 Eur (aštuonis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu“.

32. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija be kita ko sprendė, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl vartojimo sutarties šalių identifikavimo ir tarp šalių susiklosčiusių gyvenamosios patalpos nuomos santykių kvalifikavimo kaip vartojimo teisinių santykių padaryta netinkamai aiškinant verslininko kaip vartojimo sutarties šalies sąvoką bei taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

33. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad atsakovai buto nuomos sutartį sudarė siekdami tenkinti asmeninius savo poreikius – apsirūpinti gyvenamąja patalpa, todėl yra pagrindas pripažinti juos vartotojais. Nurodė, kad kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį, svarbios abi sutartinių santykių šalys, todėl visais atvejais kartu su vartotoju būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį – verslininką (prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją). Teisėjų kolegija bylą grąžino naujam nagrinėjimui nustatyti aplinkybes dėl ieškovo vykdomos nuomos tikslo, trukmės ir tęstinumo, pelno siekimo aspekto, gaunamų iš patalpų nuomos pajamų dydžio, kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškovą kaip sutarties šalį laikyti verslininku, aplinkybių, ar ieškovas turėjo ir kitų nuomojamų nekilnojamojo turto objektų, kad ieškovas siekė tą patį butą nuomoti arba parduoti.

34. Bylą grąžinus naujam nagrinėjimui, ginčo šalys pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, reikšmingus nustatymui aplinkybių, susijusių su ieškovo vykdoma nekilnojamojo turto nuoma.

35. Ištyrus papildomai pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, nustatytos šios faktinės aplinkybės, reikšmingos vertinant ieškovo statusą. Ieškovui VMI išduotas verslo liudijimas veiklai “Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų”, kodas 051. Ieškovas laikotarpyje nuo 2014 – 2018 m. nuomavo jam nuosavybės teise priklausančius butus adresu (duomenys neskelbtini) (mokestis vid. 850 Eur mėn.) bei (duomenys neskelbtini) (parduotas 2018-06-07) (mokestis vid. 650 Eur mėn.). Nurodytam turtui nustatyta hipoteka. Kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų, butas (duomenys neskelbtini), o vėliau gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas tikslu pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, butai išnuomoti ne turto komercinės veiklos tikslu, o ūkio būdu valdant asmeninį turtą.

36. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas nuo 2010-03-01 yra įregistravęs individualias veiklas pagal pažymą: Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla, Teisinė veikla, Nekilnojamojo turto agentūrų veikla. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas teiktų Nekilnojamojo turto agentūrų veiklos paslaugas (VMI įrašai apie pateiktas Pajamų mokesčio deklaracijas už 2015-2017 m.).

37. Pažymėtina, kad verslui, kaip specifinei asmens veiklai, apibūdinti nacionalinės teisės aktuose gali būti vartojamos ekonominės, ūkinės-komercinės, individualios veiklos sąvokos. Vartojimo sutarties kvalifikavimo aspektu šių sąvokų reikšmė yra analogiška, t. y. konstatavus, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine–komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 straipsnis). Ekonominė veikla – veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno).

38. Civilinio Kodekso 2.4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine–komercine veikla. Pardavėjas vartojimo sutartyje yra asmuo, kuris verčiasi prekyba ir, vykdydamas savo verslą, siūlo ir parduoda prekes vartotojams. Paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje yra asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams. Nuomotojas yra vartojimo nuomos sutarties šalis, kuri įvardijama kaip asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma (CK 6.504 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmuo tam, kad būtų laikomas verslininku turi veikti verslo tikslais.

39. Atitinkamai ESTT praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sąvoką apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą (žr. ESTT 2013 m. spalio 3 d. sprendimo byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C-59/12, 32 punktą; 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 30 punktą). Kita vertus, ESTT, spręsdamas klausimą, ar interneto svetainėje paskelbti aštuoni skelbimai apie parduodamas įvairias prekes reiškia verslo veiklą, 2018 m. spalio 4 d. sprendime byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, atkreipė dėmesį į tai, kad savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiškai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklą (žr. minėto ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 38, 40 punktus).

40. ESTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad verslo tikslai yra nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu (žr. ESTT 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Karel de Grote – H. K. H. A. VZW prieš S. R. J. K., C-147/16, 55 punktą; 2019 m. kovo 21 d. sprendimo byloje H. P., M. D. prieš Électricité de France (EDF), C-590/17, 36 punktą).

41. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad įvertinus nuomotojo sudarytų nuomos sutarčių trukmę, nuomojamų objektų kiekį ir paskirtį, gaunamų pajamų sumą, tikslą dėl kurio vykdoma gyvenamųjų patalpų nuoma, ieškovas nėra laikytinas verslininku vartotojų teisės prasme, todėl šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nelaikytina vartojimo nuomos sutartimi.

Dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su depozito grąžinimu

42. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2015 m. gruodžio 12 d. sudarė buto patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovams butą (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis yra 650 Eur per mėnesį ir mokamas iki einamojo mėnesio 20 dienos.

43. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties 1.3 ir 3.3 punktų taikymo ir aiškinimo.

44. Pagal sutarties 1.3 punktą, nuomos sutarties termina nustatomas laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. sausio 14 d. Sutartis pratęsiama dar vieneriems metams, jei iki sutarties pabaigos likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuomotojas arba nuomininkas rekvizituose nurodytais kontaktais neinformuoja kitos šalies apie sutarties nepratęsimą ir nutraukimą 2017 m. sausio 14 d. datai.

45. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas per 2 dvi dienas nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos sumoka nuomotojui 1 300 Eur nuomojamų patalpų depozito mokestį į nuomotojo banko sąskaitą. Nuomotojui neišbuvus sutarties 1.3 punkte nustatyto nuomos termino, sumokėta depozito suma negrąžinama ir lieka kaip bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, ir tai yra šalių sutarta esminė sutarties sąlyga. Kitu atveju depozito mokestis, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinamas nuomininkui arba gali būti nuomotojo vienašališkai įskaitomas už nuomos ar komunalinių paslaugų skolą ar nuomotam turtui padarytą žalą (sutarties 3.4 punktas). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad 3.3 punkte yra naudojama nuomotojo, o ne nuomininko sąvoka.

46. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sutartis buvo terminuota. Pirmasis sutarties galiojimo terminas buvo nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. sausio 14 d. (sutarties 1.3 punktas), antrasis – nuo 2017 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 14 d. Atsakovai nepranešė ieškovui apie tai, kad nuo 2017 m. sausio 14 d. nutrauks sutartį ir toliau nesinuomos buto, nepateikė įrodymų, kad bylos šalys raštu susitarė pakeisti 2015 m. gruodžio 12 d. nuomos sutarties 1.3 punktą. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė šalių susitarimo, pagal kurį ieškovas po 2017 m. sausio 14 d. atsakovams butą išnuomojo neterminuotai.

47. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuo 2017 m. sausio 14 d. šalių nuomos terminas pratęstas dar vieneriems metams, t. y. iki 2018 m. sausio 14 d.

48. Šalys skirtingai aiškina 2015 m. gruodžio 12 d. nuomos sutarties 3.3 punktą tiek, kiek jame susitarta dėl su atsakovų sumokėtu depozitu susijusių teisinių padarinių. Ieškovas nurodytą sutarties sąlygą aiškina taip, kad joje šalys susitarė, jog depozitas atsakovams negrąžinamas, jeigu jie butą nuomojasi trumpiau negu pirmus ir paskesnius nuomos metus. Atsakovai teigia, kad depozitas jiems galėjo būti negrąžintas tik tuo atveju, jeigu jie sutartį būtų nutraukę anksčiau negu suėjo pirmasis terminas, t. y. iki 2017 m. sausio 14 d.

49. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nuomos sutarties 3.3 punkto sąlyga aiški ir ją atsakovai suprato tinkamai. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis lingvistiniu sutarties aiškinimu, yra aiški sutarties 1.3 p. sąlyga, nustatanti nuomos sutarties konkretų terminą nuo 2016-01-14 iki 2017-01-14 bei tolesnes sutarties termino dar vieneriems metams sąlygas, kurios yra sąlyginės. Tačiau lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant sutarties 3.3 punktą nėra aiški šio punkto sąlyga nustatanti nuomos terminą - neišbuvus numatyto patalpų nuomos termino – 1.3 p. nėra aišku ar kalbama tik apie konkretų nustatytą terminą nuo 2016-01-14 iki 2017-01-14 ar ir apie tolimesnį, sąlyginį 1 metų terminą. Pažymėtina ir tai, kad 3.3 p. yra vartojama nuomotojo, o ne nuomininko sąvoka. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė byloje pagrįstai buvo pritaikyta prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, t.y. atsakovų naudai.

50. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad depozitą ieškovas galėjo pasilikti tik tuo atveju, jeigu sutartis būtų nutrūkusi per pirmuosius nuomos metus, t.y. iki 2017-01-14 d.

Dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su delspinigių sumažinimu

51. Apelianto tvirtinimu, prašomų priteisti delspinigių dydį teismas sumažino nepagrįstai, nes atsakovai nereiškė priešieškinio dėl nuomos sutarties sąlygų keitimo, nepasinaudojo CK 6.223, 6.228 str. nustatyta tvarka pakeisti sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Teismas turi teisę mažinti delspinigius vadovaudamasis CK 6.223, CK 6.228 str. bet tam reikalingas kitos sutarties šalies ieškinys.

52. Teisėjų kolegija nurodytų apelianto argumentų nepripažįsta pagrįstais.

53. Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas pažeidžia 3.2 punkte nurodytas apmokėjimo sąlygas (mokėjimus atlikti iki 20 d.), už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojama papildoma 10 Eur suma iki įsipareigojimų įvykdymo.

54. Šalys 2017 m. gruodžio 11 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad: nuomininkai nuo 2017 m. spalio 20 d. netinkamai vykdo nuomos sutarties 3.2 punkte prisiimtus įsipareigojimus (nemoka nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų); nuomininkų skola 2017 m. lapkričio 20 d. buvo 1 600,26 Eur (131,99 Eur už komunalines paslaugas už rugsėjo mėn., po 650 Eur už nuomą už spalio ir lapkričio mėn.). Taigi, konstatuotina, kad nuomininkai pažeidė savalaikio atsiskaitymo numatytas sąlygas.

55. Ieškovas paskaičiavo ir pareikalavo iš atsakovų 1 800 Eur delspinigių už pavėlavimą laiku sumokėti nuomos ir komunalinius mokesčius (10 Eur x 180 d. = 1 800 Eur) (2015 m. gruodžio 12 d. nuomos sutarties 4.3 punktas).

56. Pirmosios instancijos teismas sumažino delspinigių dydį iki 650 Eur. Teismas taikė netesybų mažinimo institutą - CK 6.73 str. 2 d., kuri nustato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad, atsakovams nepareiškus savarankiško reikalavimo, teismas negalėjo byloje taikyti netesybų mažinimo instituto. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais pagrįsta išvada, jog delspinigių dydis10 Eur/dienai aiškiai per didelis, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

57. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė, kad ieškovas patyrė 1286 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovo patirtų išlaidų dydis sudaro 1526 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama, nurodant, kad ieškovui iš atsakovų priteistina 508,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

58. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei R. L. iš ieškovo priteistina 820 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo ir ją išdėstyti taip: “ Priteisti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Q. S. S. A. O., gim. (duomenys neskelbtini), 508.31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo”.

Priteisti R. L. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 820 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.