Kauno apygardos teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

3. Neturtinę 20 000 Eur žalą sudaro: 1) ­patirti dvasiniai sukrėtimai ir ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai dėl procesinių, pilietinių, žmogaus teisių atėmimo ar apribojimo civilinėje byloje Nr. e2A-246-1120/2021, trukdymo gintis politinėse baudžiamosiose bylose Nr. 1-67-738/2013, Nr. 1-23-749/2015, kitose susijusiose civilinėse bylose, kuriose centrinė figūra yra ieškinių prieš ieškovą V. J. kurstytojas J. S., trukdymo iš Lietuvos valstybės prisiteisti kompensaciją už neteisėtą 45 dienų laisvės atėmimą kardomajame kalinime Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos kalėjime, nuolatinio ieškovo garbės ir orumo žeminimo, reputacijos praradimo, žmogaus ir pilietinių teisių apribojimo baudžiamosiose politinėse bylose Nr. 1-67-738/2013, Nr. 1-14-749/2016; 2) bendravimo galimybių su šeima, draugais apribojimas, ilgalaikis bendravimo galimybių su pagalbos reikalinga savo anūke sumažėjimas, trukdymas ją prižiūrėti ir auklėti Lietuvos patriote; 3) ilgalaikis pažeminimas ir ieškovo reputacijos pablogėjimas prieš visuomenę; 4) žala sveikatai – ieškovą pradėjo varginti mintys apie susijusių vykdomosios bylos Nr. 0176-21-01222 ir civilinės bylos Nr. e2-4795-920/2021 eigą, jaučia nuolatinę įtampą, suprastėjo miegas, greičiau pavargsta, tapo išsiblaškęs, pakilo kraujo spaudimas, pradėjo jausti skausmus širdies plote; 5) ieškovo laiko gaišinimas renkant dokumentus šiam civiliniam ieškiniu pagrįsti, sistemingai kenčiant stuburo išvaržos skausmą juosmens srityje, akių skausmą, pradėjo tirpti kairė ieškovo ranka; 6) trukdymas ieškovui vykdyti vertėjo ir gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklą, iš kurios gauna pajamų; 7) kentėjimas nuo atsakovės vykdomos ir L. B. nutartyse įteisintos diskriminacijos už ieškovo pilietiškumą, kankinantis persekiojimas, neteisybės ir bejėgiškumo jausmas; 8) atsakovės sukelta nuolatinė baimė ir ieškovo jaučiama grėsmė, jog atsakovė eilinį kartą nusavins ieškovo bei jo sutuoktinės turtą, negalėjimas turtą naudoti savo reikmėms; 9) trukdymas ginti procese savo politinius ir tautinius įsitikinimus; 10) ilgalaikė emocinė įtampa ir nerimas, kad KAVPK Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais įdarbinti asmenys ieškovą organizuotai neteisėtai persekios ir pakartotinai užpuldinės, pažeis jo neliečiamumą, klastos dokumentus, šmeiš, kad jį ne dėl ligos patalpintų į psichiatrijos ligoninę už ieškovo politinius įsitikinimus ir pažiūras bei lietuvių tautybę; 11) patiriama ilgametė sisteminga diskriminacija bei nuolatiniai pergyvenimai dėl trukdymo gintis nuo Rusijos valstybės neteisėtai įvykdytos Lietuvos Respublikos okupacijos pasekmių; 12) ieškovui sudaryta nuomonė bei kankinantis jausmas, jog atsakovė Lietuvos valstybė, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai sukūrė organizaciją, turinčią tikslą neteisėtu būdu pakeisti konstitucinę Lietuvos valstybės santvarką bei dalyvavo tokios organizacijos kūrime, ieškovo dvasinis skausmas ir kančia dėl atsakovės trukdymo priešintis tokios organizacijos veiksmams; 13) sukeltas neigiamas savęs vertinimas, veiklumo sumažėjimas, neryžtingumas, pablogėjęs miegas, kilęs poreikis kreiptis į psichoterapeutą ir negalėjimas to poreikio patenkinti; 14) fizinis sunkiai traumuotos kairės kojos kelio sąnario skausmas dėl neteisėtos prievartos vaikščioti į teismą siekiant apginti savo teises; 15) kankinantis vienišumo ir beteisiškumo ginantis nuo atsakovės jausmas; 16) atsiradusi Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais įdarbintų asmenų keršto baimė nagrinėjant ieškovo procesinius dokumentus ir minėtos diskriminacijos ir persekiojimo tęsimas ieškovui sistemingai skiriant tūkstantines baudas už jo naudojimąsi procesinėmis teisėmis (elektroninio parašo teise, nušalinimo teise, įrodymų teikimo teise ir kt.); 17) baimė, jog atsakovė neteisėtais L. B. veiksmais toliau naikins teisėtus V. J. sandorius, grobs ir nusavins turtą.

4. Faktiniu ieškinio pagrindu ieškovas V. J. nurodo Kauno apylinkės teismo teisėjo L. B. veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021. Teigia, kad civilinę bylą nagrinėjęs teisėjas L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir teismų įstatymo) 34, 43, 59 straipsnių normas, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjas leido ieškovei I. G. nesumokėti žyminio mokesčio nuo 75 265,60 Eur ieškinio sumos, akivaizdžiai neteisėta 2021 m. sausio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio S. U. kontoros vykdomąją bylą Nr. 0034/19/00030, tyčiniu doktrinos prima facie pažeidimu užkirto kelią ieškovui vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030 išieškoti iš G. G., I. G. 39 200 Eur skolą, 36 065,60 Eur delspinigius, kurie nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. kovo 12 d. skaičiuojami po 39,20 Eur už kiekvieną pradelstą dieną pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020.

5. Bylą nagrinėjęs teisėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109–112 straipsnius sąmoninga tyčia – nepaisė įstatymų, savivaliavo ir piktnaudžiavo valdžia. Sistemingai persekiojo ieškovą ir diskriminavo už elektroninio parašo naudojimą pasirašant procesinius dokumentus, pažeidinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno apylinkės teismo pirmininko įsakymus bei nutarimus dėl COVID-19 prevencijos, bandydamas susargdinti ir nužudyti V. J. kaip rizikos grupei priklausantį asmenį. Paskyrė ieškovui 1 000 Eur baudą, atsisakė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl elektroninio parašo procesiniuose dokumentuose naudojimo. L. B. atsisakė nustatyti V. J. asmens tapatybę pagal elektroninį V. J. parašą, kaip tai numatyta teismų įstatymo 137¹ straipsnio 3 dalyje.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.247 straipsniais, dėl šių neteisėtų veiksmų yra kalta atsakovė bei jos teisėju įdarbintas L. B.. L. B. kaltė pasireiškia tyčia ir neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), atsakovė Lietuvos Respublikos kaltė pasireiškia neatsargumu, nerūpestingumu L. B. paskiriant ir įdarbinant Kauno apylinkės teismo teisėju, jo neatleidžiant iš teisėjo pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo bei blogos sveikatos. L. B., atsakovės veiksmai yra V. J. sukeltos žalos priežastis, o žala – jų veiksmų / neveikimo išdava (CK 6.247 straipsnis).

9. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl teismų atliktų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Ieškovo argumentai dėl nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, reputacijos pablogėjimo ir bendravimo sumažėjimo nepagrįsti.

10. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 G. G. ir I. G. prievolė grąžinti ieškovui skolą pagal sudarytas paskolos sutartis panaikinta nebuvo. Ieškovo reikalavimas priteisti iš kitų asmenų skolą yra nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino delspinigių dydį, kuris, ir paties ieškovo nuomone, sudarytose sutartyse buvo per didelis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4795-587/2021 buvo nagrinėjamas ieškovės I. G. ieškinys atsakovui V. J., trečiajam asmeniui G. G., kuriuo ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais (niekiniais) ab initio 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. padarytą vykdomąjį įrašą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė byloje ieškinį apmokėjo 113 Eur žyminiu mokesčiu. 2021 m. sausio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės I. G. reikalavimų užtikrinimui iki šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė antstolio S. U. kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0034/19/00030, ši nutartis palikta nepakeista.

12. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi įspėjo atsakovą, kad už nepagarbą teismui yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232 straipsnį, skyrė atsakovui 1 000 Eur baudą, pusę šios sumos (500 Eur) sumokant ieškovei. 2021 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria V. J. paskirta 1000 Eur bauda, nutrauktas.

13. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia (niekine) ab initio 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas hipotekos registre: (duomenys neskelbtini)); pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. padarytą vykdomąjį įrašą; priteisė iš atsakovo V. J. valstybei 22,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; sprendimui įsiteisėjus panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030 sustabdymo. 2022 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-12-254/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byloje priimtą papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteista 113 Eur jos byloje sumokėtas žyminis mokestis, paliko nepakeistus.

14. Ieškovas nurodo, kad teisėjui L. B. civilinėje byloje Nr. e2-4795-587/2021 netinkamai aiškinant procesinių dokumentų pateikimą teismui reglamentuojančias teisės normas jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

15. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2–3 dalimis, turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

16. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011 išaiškino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tiesiogiai susieta su teisėjo ar kito teismo pareigūno kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

17. Vadovaujantis CPK 12–13, 42 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu kuriamu teisiniu reglamentavimu, pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas neteisėtus teisėjo L. B. veiksmus sieja civiline byla Nr. e2-4795-920/2021. O konkrečiai – su teisėjo L. B. ieškinio priėmimu civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021, jo manymu neteisėtai leidžiant nesumokėti žyminio mokesčio, ko pasėkoje I. G. sudarytos privilegijos sistemingai nemokamai leisti reikšti nepagrįstus ieškinius V. J.. Taip pat neteisėtus veiksmus sieja su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kadangi tuo buvo užkirstas kelias ieškovui išieškoti delspinigius, nors teisėjas L. B. žinojo apie ikiteisminį tyrimą, kuriame I. G. ir G. G. yra kaltinamieji, o V. J. – nukentėjęs. Taip pat sieja su civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021 V. J. nepagrįstai paskirta bauda už naudojimąsi elektroniniu parašu, vykdymo išlaidomis, susijusiomis su baudos išieškojimu.

18. Nors ieškovas nurodo, kad ieškinys jam buvo pareikštas nepagrįstai ir teisėjas L. B. priėmė nepagrįstą ieškinį, turtinės žalos dydį sieja su 39 200 Eur suma prievolės, nagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021, 36 065,60 delspinigių suma, kurios išieškojimas vykdymo procese buvo sustabdytas, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia (niekine) ab initio 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas hipotekos registre: (duomenys neskelbtini)); pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. padarytą vykdomąjį įrašą; priteisė iš atsakovo V. J. valstybės naudai 22,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; sprendimui įsiteisėjus panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030 sustabdymo. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi šį pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

19. Kasacinis teismas aiškindamas valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų ar teismo veiksmus sąlygas nurodė, kad teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-207/2011).

20. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ta faktine aplinkybe, kad pirmos instancijos teismo procesiniai sprendimai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka ir palikti galioti, yra paneigta ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškinys buvo nepagrįstas, nes minėta bylos baigtis įrodo priešingą aplinkybę – kad ieškinys buvo pagrįstas, todėl tenkintas pilnai. Taigi, ieškovo nurodoma aplinkybė dėl ieškinio nepagrįstumo yra paneigta ir neįrodyta (CPK 177, 178 straipsniai). Taip pat 2021 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo palikta galioti 2021 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030. Taigi ir ieškovo nurodyta faktinė aplinkybė, kad žala atsirado dėl neteisėto vykdymo veiksmų sustabdymo yra paneigta minėta nutartimi, ji yra neįrodyta (CPK 177, 178 straipsniai).

21. Turtinės žalos dydį ieškovas taip pat įrodinėja Kauno apylinkės teismo teisėjo L. B. civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021 ieškovui (jo nuomone nepagrįstai), paskirta 1000 Eur bauda už elektroninio parašo naudojimą, ir iš ieškovo vykdomojoje byloje Nr. 0176-21-01222 neteisėtai išieškotomis 132,20 Eur vykdymo išlaidomis, I. G. išieškant jai skirtą 500 Eur dalį baudos iš ieškovui civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021 paskirtos 1000 Eur baudos. Bauda Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo paskirta už tai, kad ieškovas, nepaisant to, jog jam teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu, pakartotinai pateikė dokumentus elektroniniu paštu, tokiu būdu vilkino bylos nagrinėjimą, taip pat teikė nepagrįstus prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, tuo pačiu nurodydamas, kad ketina įsigyti didelės vertės turtą, tuo klaidino teismą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir įvykdyta, bauda išieškota.

22. Teismai jau yra pasisakę, kad atsakovo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių. Nors ieškovas teigia, kad teismai nepripažįsta jo sertifikuoto elektroninio parašo, tačiau pažymėtina, jog jo veiksmai siejami ne su dokumento pasirašymu, bet su jo pateikimo būdu, t. y. iš esmės kitokio pobūdžio procesiniu teisiniu santykiu.

23. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimo tvarka Konstitucijoje neapibrėžta, tam skirtos teisminius procesus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. Reikalavimai raštu teikiamo procesinio dokumento turiniui apibrėžti CPK 111 straipsnio 2 dalyje. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje papildomai nurodoma, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Specialūs reikalavimai tokio dokumento turiniui numatyti CPK 175¹ straipsnio 3 dalyje. Ieškovo cituojamo Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, numatanti galimybę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, yra identiška CPK 175¹ straipsnio 2 daliai. Toks teisinis reglamentavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad įstatymu yra įtvirtinta asmens teisė procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma ir elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu įstatyme imperatyviai nurodoma, kad elektroniniai dokumentai teismui turi būti teikiami ne bet kaip, o būtent vadovaujantis specialiomis taisyklėmis, kurias turi nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Kaip matyti iš Aprašo preambulės, būtent įgyvendindamas šį pavedimą teisingumo ministras ir patvirtino Aprašą.

24. Vienu iš procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarkos nustatymo tikslų įstatymo leidėjas aiškiai įvardijo būtinybę identifikuoti dokumentą teikiantį asmenį (Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis, CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Tik identifikavęs procesinį dokumentą pateikusį asmenį teismas gali nustatyti, ar dokumentą teismui pateikė tokią teisę turintis subjektas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Procesinio dokumento pateikimas gali sukurti teisines pasekmes numatytas teisės aktuose tiek jį pateikusiam asmeniui, tiek ir kitiems proceso dalyviams. Dėl nurodytos priežasties įstatymu teisingumo ministras ir buvo įpareigotas nustatyti specialią procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką, kuri leistų identifikuoti procesinį dokumentą teikiantį asmenį. Elektroninio pašto, kaip elektroninių ryšių priemonės, statusas nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas ne dėl to, kad elektroninis paštas nelaikomas elektroninių ryšių priemone, bet dėl to, jog procesinių dokumentų teikimas ieškovo pasirinktu būdu neatitinka Aprašo reikalavimų.

25. Aprašo 4–5, 11 punktuose reglamentuojama prisijungimo prie Liteko VEP posistemio tvarka užtikrina, kad prisijungiantį prie sistemos asmenį bus galima objektyviai identifikuoti ir tik šiam asmeniui patvirtinus dokumento išsiuntimą teismui toks dokumentas bus pripažintas tinkamai pateiktu. Būtent tuo teisingumo ministro nurodytas dokumentų pateikimo būdas iš esmės skiriasi nuo jų siuntimo elektroniniu paštu. Gavęs elektroninį laišką teismas neturi galimybės patikrinti, kas dokumentą pateikė.

26. Įvertinęs ieškovo argumentus dėl galimai netinkamo Aprašo 3 punkto nuostatų aiškinimo, teismas pažymi, kad, skirtingai nei tvirtina ieškovas, Aprašo 3 punkte aiškiai nurodoma, jog elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai teismui teikiami ne bet kaip, tačiau būtent naudojantis specialiai tam sukurtu Liteko VEP posistemiu. Jokių išimčių, kurios sukurtų civilinio proceso dalyviui teisę procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis teikti ne per Liteko VEP posistemį, Aprašas nenumato.

27. Galiojančiu teisiniu reglamentavimu yra užtikrinamas teisminės gynybos prieinamumas. Kiekvienam elektroniniu būdu dokumentus teismui teikti pageidaujančiam asmeniui suteikiama galimybė susikurti paskyrą Liteko VEP posistemyje. Nepageidaujantis dokumentų teikti tokia tvarka asmuo gali juos teikti raštu. Kaip matyti iš ieškovo pozicijos, Liteko VEP posistemiu naudotis jis atsisako, nors yra prie jo prisijungęs, dokumentus teikti raštu gali, tačiau nenori to daryti laikydamasis CPK 111, 113–114 straipsniuose nustatytos tvarkos. Kitaip tariant, ieškovo pasirinkimą dokumentus teismui teikti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos nulėmė ne objektyvus poreikis, bet subjektyvus savo teisių ir pareigų santykio supratimas.

28. Apibendrindamas sprendimo 18-28 punktuose nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ši išvada pripažįstama savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

29. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nurodoma, kad atlyginama tik tokia žala, kuri pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikoma skolininko veiksmų rezultatu.

30. Apibendrindamas sprendimo 20 punkte nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti turtinės bei neturtinės žalos atsiradimo faktą, o taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodomos žalos ir įrodinėjamų neteisėtų veiksmų, faktą.

31. Kartu pabrėžtina, kad priežastinio ryšio sąlyga negali būti konstatuojama ir nenustačius neteisėtų veiksmų fakto. Ši aplinkybė pripažįstama pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Visi ieškovo nurodomi nepatogumai (laiko sąnaudos, dvasiniai išgyvenimai ar fiziniai susirgimai), kuriuos jis nurodo, kaip civilinės bylos Nr. e2-4795-920/2021 išdavą, gali būti vertinami kaip paties ieškovo neteisingo civilinių teisinių santykių, teisės aktų, teismų procesinių sprendimų interpretavimo rezultatas bei sisteminių veiksmų ignoruojant teisės aktų reikalavimus rezultatas, bet ne teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilines bylas pasekmė.

32. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad neturtinė žala atsirado ir dėl procesinių, pilietinių, žmogaus teisių atėmimo ar apribojimo civilinėje byloje Nr. e2A-246-1120/2021, trukdymo gintis politinėse baudžiamosiose bylose Nr. 1-67-738/2013, Nr. 1-23-749/2015, kitose susijusiose civilinėse bylose, kuriose centrinė figūra yra ieškinių prieš ieškovą V. J. kurstytojas J. S., trukdymo iš Lietuvos valstybės prisiteisti kompensaciją už neteisėtą 45 dienų laisvės atėmimą kardomajame kalinime Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos kalėjime, nuolatinio ieškovo garbės ir orumo žeminimo, reputacijos praradimo, žmogaus ir pilietinių teisių apribojimo baudžiamosiose politinėse bylose Nr. 1-67-738/2013, Nr. 1-14-749/2016, tačiau teismas dėl šių ieškovo nurodomų bylų nepasisako, kadangi ieškinyje ieškovas nurodo , kad ieškinys reiškiamas dėl tyčinių neteisėtų Kauno apylinkės teismo teisėjo L. B. veiksmų civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021, dėl jo veiksmų dėstomos ir faktinės aplinkybės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

33. Vadovaujantis CK 6.248, 6.272 straipsnio 2 dalimi, kaltė preziumuojama tik tada, jeigu nustatomos kitos trys civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti neteisėtų veiksmų ir žalos faktus, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės prezumpcija netaikoma.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Konstatavus, kad nėra sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, ieškinys atmetamas.

35. Atmetus ieškinį iš ieškovo V. J. valstybei priteistina 12,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660) (CPK 93, 96 straipsniai).

Dėl baudos atsakovei skyrimo

36. Ieškovas pirmo parengiamojo posėdžio metu 2021 m. lapkričio 17 d. nurodė, kad atsakovė prašydama bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi jam užkertamas kelias užduoti klausimus, teismui tenkinus ieškovo ieškinį atsakovei gali atsirasti pasekmės. Prašo nustatyti atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, vengiant atvykti į teismo posėdį ir paskyrus atsakovui baudą iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skirti V. J. kaip nukentėjusiam dėl atsakovo įvykdyto ieškovo procesinių teisių pažeidimo.

37. Teismas nutarė, kad ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo išspręs teismo sprendimu išnagrinėjęs bylą.

38. CPK 95 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

39. CPK 51 straipsnis numato, kad asmenys gali vesti byla patys arba per atstovus, CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas gali asmens dalyvavimą pripažinti būtinu. Šiuo atveju atstovo dalyvavimas byloje pripažintas būtinu nebuvo, be to 2021 m. sausio 5 d. posėdžio metu atsakovės atstovas posėdyje dalyvavo ir ieškovas galėjo jam užduoti klausimus, taigi ši jo teisė buvo įgyvendinta.

40. Vadovaujantis išdėstytais argumentais teismas sprendžia, kad jokio teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis nenustatyta, ieškovo teisės dėl atsakovės atstovo nedalyvavimo posėdžiuose pažeistos nebuvo, todėl prašymas skirti baudą atmestinas nenustačius tam faktinio pagrindo bei ieškovui jo neįrodžius (CPK 177, 178 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,34 Eur (dvylika eurų, 34 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, įmokos kodas 5660.

Prašymą skirti baudą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.