Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-18 · Civilinė byla Nr. e2A-946-803/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
e2A-946-803/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27132-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
I. G.
Kategorijos
  • 2.6.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-946-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27132-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15.; 2.3.2.4; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ingos Staknienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei I. G. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 18 568,63 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. spalio 10 d. buvo santuokoje su atsakovės dukra. Atsakovė 2008 metų rudenį pasiūlė ieškovui rekonstruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantį sodo namą, jį pertvarkant į gyvenamąjį. Atsakovė ne kartą buvo nurodžiusi, kad šį daiktą vėliau padovanos savo dukrai ir ieškovui. Ieškovas pasitikėdamas atsakove, su atsakovės pasiūlymu sutiko. Atsakovė 2008 metų rudenį paėmė 70000 Lt paskolą, vėliau 20000 Lt paskolą. Šių lėšų dalis buvo skirta minėto sodo namo renovacijai. Ieškovo žiniomis paskolos grąžinimo terminas – 2028 metai. Dalį paskolintų lėšų atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą, dalį į ieškovo sutuoktinės sąskaitą. Paaiškino, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovas į atsakovės banko sąskaitą įneš pinigines lėšas, reikalingas paskolai grąžinti. Ieškovas susitarimą vykdė, 2008 – 2014 metais į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 54563 Lt (15802,54 EUR), o 2009 metais į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2178 Lt (630,79 EUR), į savo sutuoktinės sąskaitą pervedė 1600 Lt (463,39 EUR), kurie, kaip teigia ieškovas, buvo skirti atsakovei, 2012 – 2013 metais sumokėjo už atsakovę 1293,22 Lt (374,54 EUR) UAB ,,Šiaulių banko lizingas“.

3. Ieškovas paaiškino, kad 2008 metų gruodžio – 2009 metų gegužės mėnesiais ieškovas atsakovei priklausančiame sodo name atliko šiuos darbus: namo sienų storinimo ir apšildymo darbus; elektros galios padidinimą; įrengė naują elektros instaliaciją name ir ūkiniame pastate; įrengė naują vamzdyną ir santechniką; įrengė grindinį šildymą, židinį, radiatorius; įrengė sienas, grindinį ir grindis; sumontavo naujus langus, duris, stoglangius; išklijavo plyteles vonioje ir virtuvėje, glaistė sienas ir lubas, dažė, sudėjo grindis; sumontavo naujus virtuvės baldus; organizavo biokanalizacijos, vandens gręžinio ir vandentiekio įrengimo sklype darbus. Šiems darbams atlikti buvo naudojamos atsakovės suteiktos piniginės lėšos ir asmeninės ieškovo lėšos. 2009 – 2014 metais ieškovas, panaudojęs asmenines lėšas, įrengė tvorelę, pastatė malkinę, apželdino sklypą, pirko dalį baldų ir buitinę techniką. Iki santuokos su ieškovės dukra nutraukimo ieškovas mokėjo mokesčius: sodų bendrijai, komunalinius. Ieškovas nurodė, kad dalį šių mokesčių mokėjo, pinigus pervesdamas atsakovei. Ieškovas 2008 m. gruodžio 22 d. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sumokėjo 1179,53 Lt (341,62 EUR), UAB ,,Formasta“ už laiptus sumokėjo 3300 Lt (955,75 EUR), architektams R. S. ir R. S. sumokėjo 5500 Lt (1592,91 EUR).

4. Ieškovas nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė apgaunant atsakovą, pažadant, jog atlikus namo rekonstrukciją, atsakovė sodo sklypą ir statinius padovanos savo dukrai ir ieškovui. Dėl aukščiau nurodyto ieškovas patyrė 18 568,63 Eur nuostolių. Nesant atsakovės pažado, ieškovas nebūtų investavęs į atsakovei priklausantį turtą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasitikėdama ieškovu, ji siekė padėti savo dukters ir ieškovo šeimai.

6. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas yra skolingas atsakovei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu priteistą pinigų sumą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo reikalavimai nėra aiškūs ir suprantami, nes neaišku, kuo remiantis ieškovas teigia, kad atsakovei pervestos sumos yra skola ir tuo pačiu ieškovo patirti nuostoliai.

7. Ieškovas į atsakovę kreipėsi 2017 m. gegužės 5 d. su pretenzija, kuria reikalavo 28 484,34 Eur skolos ir nepagrįstai gautų piniginių lėšų. Atsakiusi į pretenziją, atsakovė tikėjosi, kad ieškovas, jos nuomone, nepagrįstų reikalavimų atsisakys.

8. Visi, aukščiau nurodyti, ieškovo šeimos turtiniai santykiai yra išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu, nutraukus ieškovo santuoką, kuri buvo sudaryta su atsakovės dukra. Šiame sprendime, priimtame patvirtinus sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra nurodyta, kad ieškovas turi turtinių teisių į atsakovę.

9. Ieškovas kartu su sutuoktine, kuri yra atsakovės dukra, ir nepilnamečiais vaikais, turėdami atsakovės leidimą, gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas savo iniciatyva, neatlygintinai gyvendamas name, padėjo atsakovei realizuoti jos ketinimą renovuoti namą: kontaktavo su rangovais, kartu su sutuoktine iš atsakovės suteiktų lėšų pirko remontui reikalingus daiktus. Remonto darbai buvo vykdomi ūkio būdu, atskirais atvejais samdant specialistus.

10. Atsakovė patvirtino, kad pasinaudojo banko paskola, kuri bei kitos asmeninės atsakovės lėšos buvo naudojamos namo renovacijai. Paaiškino, kad lėšas, reikalingas namo renovacijai atskirais atvejais ji pervesdavo arba duodavo grynais pinigais ieškovui arba jo sutuoktinei – savo dukrai.

11. Atsakovė neigė, jog buvo pažadėjusi namą dovanoti ieškovui ar dukrai, nes name ketino gyventi pati, o namas ieškovo ir dukters šeimai buvo suteiktas gyventi laikinai kaip jaunai šeimai, kuri dar nebuvo įgijusi būtiniausių daiktų. Kadangi ieškovo šeima neturėjo galimybės įsigyti būtiniausių daiktų, atsakovė savo vardu ėmė paskolas ir pirko ieškovo šeimai būtiniausius daiktus, piniginės lėšos jai buvo grąžinamos dalimis. Paaiškino, kad dukters prašymu nupirko šeimai lizinguojant skalbimo mašiną, šaldytuvą, viryklę, baldus. Už baldus sumokėjo 1452 Lt (420,53 Eur), už skalbimo mašiną - 1320,99 Lt (382,56 Eur), už šaldytuvą – 1678,88 Lt (486,24 Eur), už viryklę -2090,28 Lt (605,39 Eur).

12. Ieškovas ir jo sutuoktinė namu naudojosi panaudos teise, turėdami galimybę sumokėdavo už namui suteiktas komunalines paslaugas, tačiau 2008 – 2014 metais atsakovė už ieškovo šeimos suvartotą elektros energiją sumokėjo 2001,33 Eur, už ryšio paslaugas 3443,07 Eur. Pažymėjo, kad ieškovas ir jo šeima, neatlygintinai gyvendami atsakovės name ir turėdami galimybes, galėjo prižiūrėti aplinką, įrengti malkinę.

13. Ieškovas nuo 2008 m. sausio 9 d. iki 2014 m. kovo 31 d. buvo paėmęs virš 10600 Eur greitųjų kreditų, kurių dengimui atsakovė ieškovui skolino pinigų sumas, o ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 16433,33 Lt grąžindamas šias skolas. Nurodė, kad tokia situacija buvo todėl, kad ieškovas turėjo problemų su azartiniais lošimais. Taip pat nurodė, kad atsakovė 2010 metais sumokėjo 100 Lt (28,96 Eur) ieškovui skirtą administracinę baudą, 198,20 Lt (57,40 Eur) sumokėjo už anūkų darželį, iš kaimyno P. pasiskolintus 2000 Lt (579,24 Eur) perdavė ieškovui, pirko lėktuvo bilietus ieškovui už 432 Lt (125,12 Eur), paimtą paskolą iš General Finansing perdavė ieškovui. Ieškovui išvykus dirbti į užsienį, tarpusavio susitarimu, atsakovė išlaikė ieškovo nepilnamečius vaikus, o ieškovas epizodiškai atsakovei patirtas išlaidas kompensuodavo. Paaiškino, kad su architektais, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Formasta“ buvo atsiskaityta iš ieškovui 2008 metų gruodžio mėnesį pervestos 29430 Lt (8523,52 EUR) sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

16. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2006 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. buvo sudaręs santuoką su atsakovės dukra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir jo sutuoktinės 2017 m. rugsėjo 18 d. sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių 4.1. – 4.6. punktuose įtvirtintos sąlygos, kuriomis buvo išspręsti sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų padalijimo klausimai. Sutarties 4.4. punkte įtvirtinta asmeninė ieškovo turtinė prievolė atsakovei.

17. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo asmeninė prievolė atsakovei susidarė pagal 2014 m. liepos 23 d. skolos raštelį bei pagal atsakovės vardu ieškovo naudai 2014 m. kovo 25 d. paimtą vartojimo kreditą.

18. Teismas nustatė, kad atsakovė į ieškovo ir jo sutuoktinės sąskaitas nuo 2007 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. kovo 25 d. pervedė daugiau nei 66 000 Lt sumą, o tuo pačiu laikotarpiu ieškovas atsakovei pervedė didesnę nei 61 000 Lt sumą. Teismas sprendė, kad sąskaitų duomenys patvirtina atsakovės paaiškinimus, jog ji ieškovo šeimai buvo paskolinusi didesnę nei 60 000 Lt suma vien tik piniginiais pervedimais.

19. Teismas sprendė, kad nurodytas ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina tai, kad atsakovas sistemingai imdavo kreditus, kuriuos privalėjo grąžinti. Jo sąskaitos išrašuose nėra duomenų, jog nuo to momento, kai jis su šeima ėmė gyventi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name, būtų atsiskaitoma už šeimai teikiamas komunalines ir kitas įprastas paslaugas. Atsakovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė šių paslaugų apmokėjimui kiekvieną mėnesį skirdavo gana ženklias pinigų sumas, o tai pagrindžia, atsakovės argumentus, jog nepaisant to, jog ji pinigines lėšas pervesdavo ieškovui ir jo sutuoktinei, ji dar apmokėdavo už komunalines ir kitas paslaugas, teikiamas ieškovui ir jo šeimai.

20. Teismas nurodė, kad byloje esančios išperkamosios nuomos sutartys 2007 m. balandžio 22 d. Nr. VJC7042212P, 2009 m. gegužės 9 d. sutartis Nr. KAA90509AUPA, 2011 m. spalio 12 d. Nr. VDJ11012HFPA, 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. C-136-224233, atsakovės sąskaitų išrašai, šalių paaiškinimai duoti 2018 m. sausio 25 d. teismo posėdyje, leidžia laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, jog, neskaitant to, jog ji ieškovo šeimai skolindavo pinigines lėšas ji savo vardu įgydavo ieškovo šeimos buitinių poreikių patenkinimui reikalingus daiktus, už kuriuos, kaip matyti iš atsakovės sąskaitų išrašų, pati ir sumokėjo dar papildomai mažiausiai 7 163,25 Lt.

21. Iš byloje esančių įrodymų visumos, teismas konstatavo, kad nuo santuokos su atsakovės dukra sudarymo momento, atsakovė rėmė ieškovo šeimą, skolino ieškovui ir jo sutuoktinei pinigines lėšas, todėl ji buvo ieškovo kreditorė. Teismas nustatė, kad ieškovui ir jo sutuoktinei nebuvo pervesta visa kredito suma, kurią atsakovė gavo pagal 2018 m. lapkričio 28 d. su DnB Nord banku sudarytą ir 2009 m. kovo 10 d. pakeistą kreditavimo sutartį Nr. 2403-2008-54795, todėl sprendė, kad ieškovo argumentai, jog atsakovė šią paskolą paėmė ieškovui ir jo šeimai, o ieškovo į atsakovės sąskaitą pervedamomis piniginėmis lėšomis buvo dengiamas šis kreditas, yra paneigti.

22. Ieškovo argumentus, jog jis patyrė nuostolius dėl to, jog atliko remonto darbus name, kuriame atsakovė leido jam ir jo šeimai gyventi, jog organizavo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo darbus name, kuriame pats ir jo šeima gyveno, ar tvarkė namo aplinką, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, nes ieškovas ir jo šeima atsakovei nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojosi neatlygintinai, ieškovas ir jo sutuoktinė naudojosi namui teikiama elektros energija, ryšio paslaugomis už tai nemokėdami.

23. Teismas nustatė, kad ieškovas, reikalavimą atsakovei kildina iš jos pažado duoto ieškovui ir jos sutuoktinei dovanoti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir namą, kurie buvo suteikti ieškovo šeimai gyventi, ir kurio, pasak ieškovo, atsakovė neištesėjo. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kada ar kokiai sąlygai įvykus, ieškovas bei jo sutuoktinė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės dovaną – nekilnojamąjį turtą, tačiau iš ieškovo paaiškinimų, duotų 2018 m. sausio 25 d. teismo posėdyje, teismas sprendė, jog, atsakovė galimai buvo davusi pažadą turtą dovanoti ateityje ne vienam ieškovui, o ieškovui ir jo sutuoktinei, t. y. šeimai. Kadangi ieškovo ir jo sutuoktinės – atsakovės dukters santuoka iširo, teismas padarė išvadą, kad atsakovė (galimai duoto) pažado dovanoti turą atsisakė dėl svarbios, pateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįgijo ir teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

24.1. pagal 2008 m. lapkričio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. 2403-2008-54795 su pakeitimais atsakovės gauta 90 000 Lt (26 065,80 Eur) visa paskola buvo skirta atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto sodo namo rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą;

24.2. priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės 2008 m. gruodžio 8 d., 2008 m. gruodžio 12 d. ir 2009 m. kovo 27 d. ieškovui ir ieškovo sutuoktinei, atsakovės dukrai G. A. pervesta bendra 61 048 Lt suma nebuvo atsakovės paskola ieškovo šeimai. Ieškovas įsigijo prekių, skirtų atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), buvusio sodo namo rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą rangos darbus. Už prekes, skirtas atlikti rangos darbus, ieškovas taip pat mokėjo ir grynaisiais pinigais, kuriuos iš savo banko sąskaitos ieškovas išgrynindavo;

24.3. ieškovo atsakovei mokėjimo pavedimais pervesta 56 741 Lt suma nebuvo ieškovo atsakovei grąžinami pinigai kaip skola. Šios lėšos buvo skirtos mokėti mėnesines įmokas už atsakovės vardu paimtą paskolą, skirtą sodo namo rekonstrukcijai bei už atsakovės išleistus pinigus namui. Atsakovė 2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu melagingai paaiškino, jog ji dengė ieškovo skolas, o ieškovas vėliau jai mokėjimo pavedimais grąžindavo paskolintus pinigus (garso įrašas 1 vai. 09 min. - 1 vai, 13 min.). Ieškovo atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas už laikotarpį 2007-01-01 - 2014-10-30 patvirtina, jog ieškovas pats, iš savo gaunamų pajamų sėkmingai vykdė įsipareigojimus kreditoriams. Tuo tarpu atsakovės banko sąskaitos išrašuose nėra atsakovės atliktų mokėjimo nurodymų, kuriais ji būtų dengusi ieškovo skolas kreditoriams;

24.4. byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad be ieškovo mokėjimo pavedimų į atsakovės sąskaitą, banko paskola nebūtų sumokėta, o tai tik įrodo akivaizdų šalių susitarimą dėl mokėjimo terminų siekiant nevėluoti atlikti įmokų bankui;

24.5. ieškovas pažymi, kad iki santuokos su atsakovės dukra nutraukimo ieškovas pats mokėjo visus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius ir kitus mokesčius. Pinigus, skirtus visiems namo komunaliniams ir kitiems mokesčiams sumokėti, ieškovas atsakovei duodavo grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimais pervesdavo į atsakovės sąskaitą. Tuo tarpu atsakovė, iš ieškovo gavusi komunaliniams mokesčiams apmokėti skirtus pinigus, pati iš savo banko sąskaitos sumokėdavo namo komunalinius ir kitus mokesčius;

24.6. apelianto į bylą pateikta 2018 m. kovo 29 d. „Swedbank“, AB pažyma patvirtina, jog jis nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. atsakovei yra atlikęs mokėjimus, ne tik skirtus mokėti už atsakovės vardu paimtą paskolą, tačiau taip pat ir mokėjimus, bendrai 9 934,60 Lt sumai. Minėtais mokėjimais ieškovas grąžindavo atsakovei pasiskolintus pinigus bei apmokėdavo už komunalinius ir kitus mokesčius. 2012-2013 m. ieškovas mokėjimo pavedimais sumokėjo už atsakovę UAB „Šiaulių banko lizingas 1 293,22 Lt, o ieškovo buvusi sutuoktinė mokėjimo pavedimais sumokėjo už atsakovę UAB „Šiaulių banko lizingas 798,20 Lt. Taigi nors pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C-136-224233 kredito gavėja yra atsakovė, tačiau visas įmokas pagal šią sutartį padengė ne atsakovė, o ieškovas ir ieškovo buvusi sutuoktinė. Todėl atsiliepime į ieškinį atsakovė melagingai nurodė, kad ji ieškovo prašymu mokėjo paskolą už viryklę;

24.7. ieškovas visą santuokos su atsakovės dukra laikotarpį, išskyrus laikotarpį, kai atliko atsakovei priklausančio sodo namelio rekonstrukcijos darbus, dirbo ir gaudavo pajamų Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. Jo gaunamų pinigų visada užtekdavo tiek jo ir šeimos būtiniausių poreikių patenkinimui, tiek ir skolų grąžinimui;

Žemesnės instancijos teismas

24.8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-35934-862/2013, kuriuo teismas nusprendė panaikinti ieškovo buvusios sutuoktinės G. A. ir ieškovo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2006 m. lapkričio 22 d. įrašą Nr. 4118, buvo patvirtintas ieškovo 19 205,01 Lt įsipareigojimas atsakovei, tačiau ieškovas pažymi, jog ši skola nėra susijusi su nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo reiškiamais reikalavimais atsakovei;

24.9. 2014 m. spalio 10 d. buvusi 19 205,01 Lt ieškovo skola atsakovei atsirado dėl atsakovės ieškovui ir ieškovo buvusiai sutuoktinei paskolintų pinigų šeimos poreikiams tenkinti. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 18 568,63 Eur nuostolių atlyginimą dėl ieškovo atsakovei sumokėtų pinigų, skirtų mokėti už atsakovės vardu paimtą paskolą, skirtą sodo namo rekonstrukcijai bei ieškovo išleistų pinigų žemės sklypo pagerinimui;

Šalies argumentai

24.10. ieškovas nesutinka, jog naudojosi atsakovei priklausančiam namui teikiama elektros energija, ryšio paslaugomis už tai nemokėdami. Ieškovas visą laiką, iki santuokos su atsakovės dukra nutraukimo pinigus, skirtus visiems namo komunaliniams ir kitiems mokesčiams sumokėti, atsakovei duodavo grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimais pervesdavo į atsakovės sąskaitą. Tuo tarpu atsakovė, iš ieškovo gavusi namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunaliniams mokesčiams apmokėti skirtus pinigus, pati iš savo banko sąskaitos sumokėdavo namo komunalinius ir kitus mokesčius;

24.11. apeliantas taip pat kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovo darbai gali būti prilyginti atlygiui natūra už jam ir jo šeimai suteiktą gyvenamąją vietą bei paslaugas, kuriomis šeima naudojosi. Jeigu atsakovė nebūtų žadėjusi ieškovui su buvusia sutuoktine padovanoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį namą, ieškovas nebūtų atlikęs investicijų į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovas paaiškino, kad 2008 metais dirbdamas pagal verslo liudijimą gavo 17 116,54 Eur pajamų ir nusprendė įsigyti nuosavą namą. Tada ieškovas kreipėsi į kelis Lietuvos komercinius bankus dėl galimos paskolos suteikimo ir iš bankų gavo kelis patrauklius pasiūlymus dėl paskolos suteikimo, tačiau kaip tik tuo metu atsakovė pasiūlė ieškovui ir savo dukrai G. A. padovanoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusį sodo namą. Tačiau prieš tai atsakovei priklausantį sodo namelį būtinai reikėjo rekonstruoti, nes jis buvo netinkamas norint nuolat jame gyventi. Kadangi žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei, ieškovas paskolos sodo namelio rekonstrukcijos darbams savo vardu nebegalėjo gauti, todėl atsakovė pasiūlė paimti paskolą savo vardu, prieš tai ieškovui su atsakove žodžiu sutarus, kad atsakovės vardu paimtą paskolą mokės ieškovas. Todėl ieškovas iki santuokos su atsakovės dukra nutraukimo 2014 m. spalio 10 d. mokėjimo pavedimais atsakovei pervesdavo pinigus, skirtus mokėti už atsakovės vardu paimtą paskolą;

24.12. asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Šiuo atveju ieškovas šioje civilinėje byloje nereikalavo, kad atsakovė pažadą padovanoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį namą vykdytų natūrą, tačiau reikalavo savo patirtų nuostolių atlyginimo rengiantis priimti dovaną – mokėjimų už dovanos pagerinimą AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 341,62 Eur (1 179,53 Lt) sumos, 955,75 Eur (3 300 Lt), sumokėtų UAB „Formasta“ už įrengtus laiptus, 1 592,91 Eur (5 500 Lt) sumokėtų architektams R. S. ir R. S.) bei mokėjimų, kuriuos ieškovas darė į atsakovės banko sąskaitą už atsakovės vardu 2008 m. lapkričio 28 d. kreditavimo sutartimi Nr. 2403-2008-54795 paimtą paskolą, kuri buvo skirta sodo namo rekonstrukcijai.

24.13. aplinkybė, kad jis nutraukė santuoką su atsakovės dukra nėra pateisinama priežastis netesėti pažado. Nuostolius dėl pasirengimo priimti dovaną ieškovas patyrė dar iki santuokos su atsakovės dukra nutraukimo.

25. Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei iš ieškovo patirtų apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

25.1. ieškovo (apelianto) subjektyvus nesutikimas su skundžiamu sprendimu, nesudaro objektyvaus pagrindo kvestionuoti jo teisingumą ir (ar) naikinti šį sprendimą. Apeliaciniame skunde be kita ko dėstomi prieštaringi nesutikimo su priimtu sprendimu argumentai, pateikiamos tos pačios aplinkybės siekiant pakartotinio jų vertinimo, nors dėl pastarųjų teismas jau išsamiai pasisakė priimdamas sprendimą. Skunde pateikiamas ir iš dalies naujas tam tikrų ginčo aplinkybių vertinimas (pasisakymai dėl jų), nors teikti naujus argumentus šioje proceso stadijoje yra draudžiama;

25.2. visi su ieškovo turimais turtinio pobūdžio įsipareigojimais ir reikalavimais susiję klausimai buvo visiškai išspręsti 2014 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-35934-862/2014, kuriuo buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės dukters (tuometinės ieškovo sutuoktinės) taikos sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo. Minėtoje byloje atsakovė buvo įtraukta ieškovo kreditore, nurodant, jog ieškovas, turi prievolę (skolą) prieš atsakovę, kuri laikytina asmenine jo prievole. Ieškovui nevykdant turimų įsipareigojimų, atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl šios skolos priteisimo, jos ieškinys buvo tenkintas visiškai (civilinės bylos Nr. e2-l 8870-433/2016), todėl pasibaigė ieškovo ir atsakovės bet kokių turimų prievolių vykdymo klausimai (įskaitant klausimus dėl galimų priešpriešinių reikalavimų). Ginčas tarp tų pačių šalių tuo pačiu klausimu yra negalimas. Nė vienoje iš minėtų bylų ieškovas savo turimų piniginių prievolių atsakovei neginčijo ir pastarąsias pripažino; nė karto anksčiau nagrinėjant nurodytas bylas nebuvo pareikšta, jog atsakovė esanti skolinga ieškovui. Įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimams minėtose bylose ir jais sukūrus prejudicinius faktus, teismų sprendimams turint privalomąją (res judicata) galią, ginčo tapačiu klausimu (piniginių reikalavimų) nagrinėjimu tokiu būdu būtų nepagrįstai įsikišta į teisėtų ir galiojančių teismų sprendimų vykdymo procesą bei paneigta pastarųjų privalomoji reikšmė;

25.3. ieškovas neturėjo nei teisinio pagrindo, nei faktinių galimybių inicijuoti visiškai naują/savarankišką kokybiniu požiūriu ginčą prieš atsakovę, o tokį inicijavus, reikalavimo tenkinimas yra teisiškai neįmanomas. Teismui 2014 m. spalio 10 d. patvirtinus ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės taikos sutartį ir tokiu būdu nutraukus šalių santuoką, tuo pačiu buvo pripažinta ir tai, kad sutuoktinių turimas turtas (tiek aktyvas, tiek pasyvas) buvo galutinai padalintas, ką numato ir įstatymas. Taigi šalys prarado teisę reikšti reikalavimus tiek viena kitai, tiek ir bet kokiems kitiems tretiesiems asmenims. Kitoks aiškinimas, t. y. ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl santuokos metu atsakovei paskolintų/perduotų lėšų (kurios tokiu atveju yra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taigi vienasmeniškai ieškovui nepriklauso) priteisimo, iškreiptų teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus;

25.4. ieškovo nurodytos sumos — 16 433,33 Eur mokėjimo pavedimai į atsakovei priklausančią banko sąskaitą buvo atlikti tik kaip turimų įsiskolinimų atsakovei grąžinimas;

25.5. byloje jokių patikimų įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas nebuvo pateikta. Byloje pateikti neoriginalūs dokumentai (mokesčių išskaičiavimo patvirtinimai, ataskaitos, sertifikatai ir kt.) su vertinimu į lietuvių kalbą, negali būti laikomi ieškovo pajamas patvirtinančias dokumentais. Nėra aiškus nei šių dokumentų rengėjas, nei jų tikrumas ar duomenų tikrumas. Nė vienas iš minėtų dokumentų nėra pasirašytas, antspauduotas. Ieškovas nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad yra realiai gavęs anksčiau minėtuose dokumentuose nurodytas sumas, t. y., kad pastarosios buvo pervestos į jam priklausančią banko sąskaitą ir (ar), kad su juo buvo atsiskaityta išmokant grynaisiais pinigais. Priešingai šiuo atveju atsakovė, visu ginčo laikotarpiu dirbo per kelias darbovietes, gaudavo pakankamas pajamas tiek savęs, tiek turimo turto išlaikymui bei dar finansinei paramai ieškovo ir savo dukters šeimai suteikti (atsakovės gaunamas pajamas patvirtina byloje esančios jos turimų banko sąskaitų išklotinės);

25.6. tai, kad ieškovas turimus įsiskolinimus atsakovei padengdavo atitinkamais laikotarpiais, kurie kai kada dubliavosi su paskolos įmokų mokėjimu, nepatvirtina, kad ieškovas tokiu būdu mokėjo paskolą už atsakovę. Jeigu ieškovas ir atsakovė būtų iš tiesų sudarę susitarimą, kad ieškovas mokės paskolą už atsakovę, tai viena vertus, ieškovas akivaizdžiai galėjo tą daryti tiesiogiai (pats mokėdamas įmokas už atsakovę) kita vertus, netgi pervedant konkrečias įmokos sumas, tokiu būdu būtų pervedinėjęs stabiliai (o ne periodiškai) paskolos įmokos dydį atitinkančias sumas (ko nagrinėjamu atveju nebuvo);

25.7. ieškovas bando įtikinti teismą buvus jo ir atsakovės susitarimą dėl žemės sklypo su jame esančiu namu tariamo dovanojimo, tačiau jokių byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta ir tokie teiginiai telieka subjektyviais ieškovo pasisakymais, samprotavimais, kurių teismas pagrįstai nevertino;

25.8. atsakovė neneigė, jog buvo atliekama jai priklausančio būsto renovacija ir, kad šiame procese dalyvavo (prisidėdamas savo darbu, specialistų paieška ir pan.) ir ieškovas, tačiau visa su tuo susijusi finansinė našta buvo išimtinai atsakovės rūpesčiu ir atsakomybe. Pastarosios aplinkybės byloje taip pat nebuvo paneigtos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Byloje kilo ginčas dėl skolos fakto, ieškovui įrodinėjant, kad jis perdavė pinigus atsakovei pagal jos sudarytą kreditavimo sutartį bei pirko prekes ir paslaugas sodo namo pertvarkymui.

27. Kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovas nurodė nuostolių atlyginimą, kurie kilo iš neįvykdymo pažado padovanoti turtą. Taigi esminis ginčo argumentas – jeigu atsakovė nebūtų žadėjusi ieškovui su buvusia sutuoktine padovanoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį namą, ieškovas nebūtų atlikęs investicijų į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pervedė atsakovei mokėjimo nurodymais/pavedimais 56 741 Lt (16 433,33 Eur) sumą. Taip pat atsakovė yra pervedusi į ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės sąskaitas nuo 2007-11-10 iki 2014-03-25 daugiau nei 66 000 Lt sumą.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pažadas yra būdingas ikisutartiniuose santykiuose. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ikisutartiniuose santykiuose pagrindinė abipusė šalių pareiga yra imperatyvi pareiga elgtis sąžiningai. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

29. Nagrinėjamoje byloje iš apelianto nurodytų aplinkybių gali spręsti, kad lėšų pervedimai ir ieškovo nurodomi kaip atlikti darbai gerinant turtą, buvo vykdomi ne dėl galimų ikisutartinių santykių su atsakove, o dėl to, kad ieškovas planavo su atsakovės dukra gyventi rekonstruotame sodo name (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

30. Tokiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jei ieškovas kildina nuostolių atlyginimo klausimą iš gyvenimo santuokoje su atsakovės dukra, tai šie klausimai turėjo būti išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendime, kuris priimtas civilinėje byloje Nr. N2-35934-862/2014. Ieškovo įrodinėjamos investicijos į turtą, kuris turėjo būti, kaip jis nurodė, šeimos gyvenamoji patalpa, privalėjo būti išspręstos santuokos nutraukimo byloje.

31. Teisėjų kolegija, pasinaudojusi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad teismas nusprendė patvirtinti pareiškėjų G. A. ir A. A. 2014 m. rugsėjo 18 d. sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad po santuokos nutraukimo A. A. asmeninis įsipareigojimas (19205,01 Lt) kreditoriui I. G. lieka A. A. asmenine prievole. Taigi, jei būtų ieškovas laikęs, kad atsakovė yra jo skolininkė, tai šis klausimas būtų buvęs taip pat išspręstas šia sutartimi, nes santuokos nutraukimo byloje ieškovas privalėjo nurodyti visus duomenis apie turtą (CPK 382 straipsnio 4 punktas).

32. Vadinasi, nuostolių atlyginimo klausimas jau negali būti svarstomas (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes jei atsakovei būtų buvę pervestos lėšos, kaip įrodinėjama, mokant už ją kreditą, ar perkant daiktus ir atliekant darbus (ieškovas nurodė, kad ginčo name įrengė naują elektros instaliaciją name ir ūkiniame pastate; įrengė naują vamzdyną ir santechniką; įrengė grindinį šildymą, židinį, radiatorius; įrengė sienas, grindinį ir grindis; sumontavo naujus langus, duris, stoglangius; išklijavo plyteles vonioje ir virtuvėje, glaistė sienas ir lubas, dažė, sudėjo grindis; sumontavo naujus virtuvės baldus; organizavo biokanalizacijos, vandens gręžinio ir vandentiekio įrengimo sklype darbus), tai duomenys apie juos privalėjo būti pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-35934-862/2014.

33. Kita vertus, apeliantas, įrodinėdamas, kad pagerino atsakovei priklausantį turtą atlikdamas darbus ir pervedė lėšas už jos paimtą paskolą namo renovacijai, turėjo reikšti reikalavimą įrodinėdamas nepagrįsto praturtėjimo normas.

34. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/20032006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

36. Byloje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo teiginį dėl nuostolių, konstatuodamas, jog ieškovas jų neįrodė, nes atliko remonto darbus name, kuriame atsakovė leido jam ir jo šeimai gyventi, jog organizavo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo darbus name, kuriame pats ir jo šeima gyveno, ar tvarkė namo aplinką. Teisėjų kolegija iš esmės tokia išvada sutinka. Atlikti ginčo aplinkybių perkvalifikavimą pagal CK 6.242 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, o ieškovui priklauso teisė laisvai spręsti, kokiu būdu ginti įrodinėjamą savo teisių pažeidimą (CPK 13 straipsnis).

37. Ieškovas apeliaciniame skundė nurodė, kad jis 2008-2014 m. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į atsakovės banko sąskaitą mokėjimo nurodymais (pavedimais) iš viso atsakovei pervedė 54 563,00 Lt (tomas I, 69-118, 125-127), kurie buvo skirti mokėti mėnesines įmokas už atsakovės vardu paimtą paskolą. Teisėjų kolegija nurodo, kad mokėjimo pavedimuose yra aiškiai nurodyta, kad tai – sąskaitos papildymas. Jokių duomenų, kad tai būtų vedamos lėšos už atsakovės vardu paimtą paskolą nėra, todėl teisėjų kolegija atmeta šį apelianto teiginį kaip neįrodytą.

38. Taip pat ieškovas nurodė, kad 2009 metais jis iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB bankas“, į atsakovės banko sąskaitą mokėjimo nurodymais (pavedimais) iš viso atsakovei pervedė 2178 Lt (tomas I, 119-120), kurie buvo skirti mokėti mėnesines įmokas už atsakovės vardu paimtą paskolą, skirtą sodo namo, esančio žemės sklype, adresas V(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, bei už atsakovės išleistus pinigus namui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir sąskaitos išraše prie mokėjimo paskirties nurodyta, jog tai yra sąskaitos papildymas. Vadinasi, ieškovo teiginiai dėl paskolos įmokų apmokėjimo už atsakovę pagal jos 2008 m. lapkričio 28 d. sudarytą su DnB Nord banku ir 2009 m. kovo 20 d. kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 2403-2008-54795, nėra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl atmetami (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

39. Pirmosios instancijos teismas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-18870-433/2016, nustatė, kad ieškovo asmeninė prievolė atsakovei susidarė pagal 2014 m. liepos 23 d. skolos raštelį bei pagal atsakovės vardu ieškovo naudai 2014 m. kovo 25 d. paimtą vartojimo kreditą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 18 straipsnis), o jame nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

40. Iš minėtos bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovė (nagrinėjamoje byloje atsakovė) I. G. per kelis kartus paskolino atsakovui A. A. viso 5476,71 Eur sumą (iš kurių 2580,51 Eur (8910,00 Lt) iš asmeninių ieškovės santaupų (2014-07-23 skolos raštelis) ir 2896,20 Eur (10 000,00 Lt) gautų pagal vartojimo kredito sutartį (2014-03-25 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė su UAB „General financing“ vartojimo kreditą sudarė, siekdama paskolinti ieškovui lėšas. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-18870-433/2016 ieškovė (nagrinėjamoje byloje atsakovė) I. G., prašydama priteisti skolą, rėmėsi nagrinėjamoje byloje ieškovo argumentus paneigiančiomis aplinkybėmis. Minėta, įsitesėjusius sprendimu nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti, tokiu atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį

41. Taip pat, kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo, jis praplėsdamas išnagrinėtų bylų ginčo objektą, įrodinėjo (tomas IV, b.1. 15-18), jog pateiktas ieškovo 2007-01-01 – 2014-10-30 atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas (tomas IV, 19-60), patvirtina, kad iš atsakovės mokėjimo nurodymu (pavedimu) 2008 m. gruodžio 8 d. gavęs 10.000 Lt ir 2008-12-12 iš atsakovės mokėjimo nurodymu (pavedimu) gavęs 16.130 Lt, ieškovas 2008-12-10, 2008-12-12, 2008-12-15, 2008-12-16, 2008-12¬17, 2008-12-18, 2008-12-19, 2008-12-23, 2008-12-24, 2008-12-30, 2008-12-31, 2009-01-01, 2009¬01-06, 2009-01-07, 2009-01-08, 2009-01-12, 2009-01-13, 2009-01-15, 2009-01-19, 2009-01-21, 02-04, 2009-02-06, 2009-02-09, 2009-02-12, 2009-02-16, 2009-02-18, 2009-02-24, 2009-02¬25, 2009-04-07, 2009-04-08, 2009-04-09, 2009-04-15, 2009-04-16, 2009-04-17, 2009-04-20, 2009-04-21, 2009-04-22, 2009-04-23, 2009-04-27, 2009-04-28, 2009-04-29, 2009-05-05, 2009-05-06 įsigijo prekių, skirtų atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiame name.

42. Teisėjų kolegija nurodo, kad sąskaitos išrašas patvirtina tik vykusias pinigines operacijas, kurios neįrodo pirktų prekių ir panaudotų, kaip ieškovas teigia, atsakovei priklausančio turto pagerinimui. Apeliantas įrodinėjo, kad 1 592,91 Eur (5.500 Lt) sumokėjo architektams R. S. ir R. S., kurių paslaugos buvo suteiktos rekonstruojant namą. Teisėjų kolegija nurodo, kad visus pavedimus, susijusius su sodo namo rekonstrukcija atsakovė suteikė dukrai, bet ne ieškovui (tomas IV, b.l.26-28). Nepateikus įrodymų, galinčių pagrįsti sumokėjo architektams R. S. ir R. S. faktą, ieškovo ieškinys negalėjo būti patenkintas. Taip pat apeliantas nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, kad jam neturi būti sugrąžinti pinigai, sumokėti UAB „Formasta“ už įrengtus laiptus. Teisėjų kolegija nurodo, kad UAB „Formasta“ raštas (tomas 24) neįrodo apmokėjimo už laiptus ir paslaugas, nes tai nėra apskaitos dokumentas. Apeliantas įrodinėjo, kad jam turi būti grąžintos sumokėtos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 341,62 Eur (1.179,53 Lt), 955,75 Eur (3.300 Lt), sumos (tomas I, 121). Atsakovė paaiškino, kad ieškovo prašymu 2010 m. atsakovė yra mokėjusi už jį administracinę baudą (100 Lt - 28,96 Eur), mokėjusi už anūkų (ieškovo vaikų) darželį (198,20 Lt - 57,40 Eur), skolinusi pinigus iš kaimyno P., kurie perduoti A. A. (2000 Lt - 579,24 Eur), pirkusi lėktuvų bilietus (432 Lt - 125,12 Eur), mokėjusi General Finansing (paskola imta ieškovo prašymu, visos lėšos atiduotos jam; 990 Lt - 286,72 Eur), mokėjo paskolą už: baldus (1452 Lt - 420,53 Eur), skalbimo mašiną (1320,99 Lt - 382,56 Eur), šaldytuvą (1678,88 Lt - 486,24 Eur), viryklę (2090,28 Lt - 605,39 Eur).

43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinat tai, jog ieškovo sąskaitos išrašuose nėra duomenų, jog nuo to momento, kai jis su šeima ėmė gyventi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name, būtų atsiskaitoma už šeimai teikiamas komunalines ir kitas įprastas paslaugas, atsakovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė šių paslaugų apmokėjimui kiekvieną mėnesį skirdavo gana ženklias pinigų sumas, paneigia ieškovo įrodinėjamą nuostolių aplinkybę. Apeliacinės instancijos sutinka su šia išvada.

44. Kiti apeliacinio skundo ir atsikirtimo argumentai išspręsto bylos teisinio rezultato nekeičia, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atlikto faktinių aplinkybių vertinimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Analogiškai teismų pareigą motyvuoti priimtą sprendimą nustatančias procesinės teisės normas savo praktikoje aiškina ir taiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-219/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2009).

45. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti. Prašė jas priteisti.

48. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Prašoma priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo suma neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, yra pagrįsta ir įrodyta, todėl iš apelianto priteisiama 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

nutarė:

apelianto ieškovo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta PetkuvienėInga StaknienėAndrius Verikas