Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad R. L. ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko E. K. interesus. Išvadoje nurodyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena socialinio busto fondui priklausančiame bute. Bute yra du kambariai, virtuvė, visi patogumai. R. L. niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieškovės šeimos pajamas sudaro išmoka vaikui 111 Eur, socialinė pašalpa 140,80 Eur. R. L. šeima Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2020 m. balandžio 29 d., kai buvo gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pranešimas, apie tai, kad 2021 m. balandžio 28 d. tarp kieme kilusio konflikto metu E. K. sumušė kiemo draugę. 2020 m. balandžio 29 d. atlikus E. K. situacijos vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Nuo 2020 m. gegužės 4 d. R. L. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Pasak ieškovės, gimus dukrai Erikai, atsakovas geranoriškai pripažino tėvystę. R. L. teigimu, atsakovas apie 18-19 metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta 2-3 kartus per metus. Grįžęs į Lietuvą aplanko dukrą, nuperka jai rūbų, daiktų, duoda pinigų smulkioms išlaidoms. Paskutinį kartą dukra aplankė 2021 metų rugsėjo mėnesį. 2021 metų rugpjūčio mėnesį dukters išlaikymui davė 350 Eur. Išvadoje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 6 d. paskambino E. K., kuris paaiškino, kad su R. L. ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Pasak atsakovo, nėra ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. E. K. nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu. Atsakovo teigimu, jis pagal savo finansines galimybes visada prisidėjo prie dukters išlaikymo. Anot atsakovo, per 2020 ir 2021 metus dukters išlaikymui ir poreikių tenkinimui skyrė apie 3000 Eur. Dukrai pirko telefoną, kurio vertė 500 Eur, parvežė kompiuterį, nupirko planšetę. 2021 m. rugsėjo mėnesį atvykęs aplankyti dukrą ieškovei R. L. davė 500 Eur. Atsakovo teigimu, jis šiuo metu niekur nedirba, yra bedarbis, turi sveikatos problemų, jam nustatytas neįgalumas, darbingumas 55 procentai. Pasak atsakovo, jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, Lietuvoje – 88,70 Eur, (duomenys neskelbtini) – 434 Eur. Iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų bei skyriaus surinktos informacijos matyti, kad šalims gyvenant atskirai, nepilnametė Erika gyvena su mama ir yra jos prižiūrima. Pagal ieškinio reikalavimą, minimalių dukters poreikių tenkinimui tėvas turėtų teikti po 200 Eur per mėnesį išlaikymą. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Skyrius, vadovaudamasis įstatymo įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, mano, kad R. L. ieškinio reikalavimai atitinka nepilnametės E. K. interesus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas Audrius Klišauskas nurodė, kad šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2020 m. balandžio 29 d., kai buvo gautas pranešimas apie netinkamą Erikos elgesį. Nustatytas pagalbos poreikis dėl dukters elgesio, mokyklos lankymo, turimų įsiskolinimų paskirstymo, taip pat pastovaus išlaikymo priteisimo. 2021 m. rugsėjo 3 d. paslaugų teikimas nutrauktas, paslaugas priėmė, išsprendė vaiko mokymosi problemas, iniciavo bylos iškėlimą. Ieškovė gyvena socialiniame būste, namuose tvarkinga, švaru. Mergaitė mokinasi Šiaulių profesiniame rengimo centre. Vaikas gyvena su mama, tėvas jos gyvenime pasirodo tik epizodiškai, kai grįžta į Lietuvą. Ginčų dėl bendravimo tvarkos nėra, kliūčių bendrauti nedaro, buvo išvykusi atostogų tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. Atsakovas nurodė, kad skyrė apie 3000 Eur vaiko išlaikymui, tačiau pagal mėnesių skaičių tik minimaliai prisidėjo prie dukters išlaikymo. Abejones kelia atsakovo pajamos, pagal gautus duomenis jis gauna Lietuvoje netekto darbingumo pensiją, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gauna apie 400 Eur. Atsakovas galimai turi papildomas pajamas, buvo prašoma jo pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, problemas su sveikata, atsakovas būdamas Lietuvoje neteikė jokių duomenų nei išvadą teikiančiai institucijai, nei teismui, nors pats prieš tai prašė atidėti teismo procesą, kol grįš į Lietuvą. Prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Pagal skyriaus duomenis ieškovės pajamos sudaro apie 350-370 Eur, taip pat vyresnysis sūnus atsiunčia apie 200 Eur, kuriuos ieškovė išleidžia daugiausiai dukrai. Vaiko poreikiai neapsiriboja vien maitinimusi, kol gyveno Naujoje Akmenėje mergaitė lankė šokių būrelį, tam buvo išlaidų. Ieškovės ieškinys atitinka bent minimalius vaiko poreikius ir vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. L. ir atsakovas E. K. turi nepilnametę dukterį E. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę. Nepilnametis vaikas E. K. gyvena su ieškove R. L..

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. K. nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė ją prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaiku sieja tvirti emociniai ryšiai, vaiko tėvas su vaiku bendrauja tik epizodiškai. Atsakovas byloje neteikė jokių prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Ieškovė nurodė, jog dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma. Teismo posėdžio metu patikslino, kad dukra mokosi Šiauliuose, jai reikia pinigų maitinimui, bendrabučiui, aprangai, kelionėms į mokymo įstaigą, ryšio paslaugoms apmokėti. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui orientaciniu kriterijumi turi būti nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis (nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur). Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, reikalinga vaiko poreikiams tenkinti, yra pagrįsta ir nors minimaliai, bet leidžia užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).

Ieškovė nurodė, kad viena nėra pajėgi išlaikyti vaiko, jos pajamos yra nedidelės. Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui, kurios dydis yra 111 Eur, ir socialinė pašalpa, kurios dydis yra apie 137-220 Eur, taip pat gauna paramą iš užsienyje gyvenančio sūnaus. Byloje taip pat nustatyta, kad E. K. mokosi (duomenys neskelbtini) ir gauna 20 Eur stipendiją. Ieškovė ieško darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, pagal ieškovės ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodytus duomenis, ieškovei skirtas socialinis būstas, namuose tvarkinga ir švaru, yra vaiko poreikių tenkinimui reikalingi namų apyvokos daiktai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas duomenų apie savo turtinę bei šeimyninę padėtį nepateikė, į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko. Byloje gauti duomenys, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto Lietuvoje: du po ½ žemės sklypus ir ½ buto (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvoje gauna 88,70 Eur netekto darbingumo pensiją. Išvadą teikiančios institucijos atstovui atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gauna 434 Eur išmoką, bet tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Byloje gauti duomenys, kad atsakovui nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Atsakovas Lietuvoje nedirba ir byloje nėra duomenų, ar dirba (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nors atsakovo darbingumas yra ribotas, galimybės uždirbti sumažėjusios, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto, jam nustatytas darbingumo lygis leidžia atsakovui gauti daugiau pajamų nei tik nedarbingumo išmokos ir teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas pažymi, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis dukra, ją prižiūrint, užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas, o ne tik formaliai mokant išlaikymą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju šalių vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove, ji užtikrina vaiko gyvenamąjį būstą, sumoka jo išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jo poreikius. Taip pat sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokamą išmoką vaikui, kuri skirta padėti sumažinti tėvams patiriamas išlaidas.

Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo dukters išlaikymui priteistinas 170,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė R. L.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaiko poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas). 2021 m. lapkričio 19 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas po 165,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, 2021 m. lapkričio 19 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi taikytinos laikinosios apsaugos priemonės priėmus šį teismo sprendimą nustoja galioti.

CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. K. nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymo įsiskolinimą – 5700 Eur (200 Eur x 36 mėn. – 1500 Eur). Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui paskaičiavusi jį už trejus metus, atskaičiuodama sumą, kurią atsakovas per tą laikotarpį skyrė dukrai išlaikyti. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su reikalavimo dydžiu, nurodė, kad teikė išlaikymą tiek, kiek galėjo, taip pat ieškovė buvo atsisakiusi nuo išlaikymo. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, nepateikė įrodymų, kokią konkrečiai sumą skyrė dukros poreikiams tenkinti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais paaiškinimais ir nurodyta bendra iš atsakovo gauta dukros išlaikymui suma, t. y. 1500 Eur. Kadangi byloje pateikti duomenys, kad atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo vaikui, išskyrus 1500 Eur, kuriuos atsakovas per nurodytą laikotarpį išleido dukros poreikiams, todėl išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus skaičiuojant po 170 Eur kas mėnesį vaikui iš šios sumos atimant atsakovo sumokėtą 1500 Eur sumą (170 Eur x 36 – 1500 Eur = 4620 Eur), priteistinas.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2021 m. liepos 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra: 75,00 Eur už vaiko gyvenamos vietos nustatymą, 54 Eur už išlaikymo priteisimą (200,00 Eur x 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.), 128,25 Eur už išlaikymo įsiskolinimo (5700 Eur × 3 proc. × 75 proc.). Visa mokėtina žyminio mokesčio suma yra 257,25 Eur. Ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinti 85 proc. Iš viso patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 231,52 Eur žyminio mokesčio.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovei sudaro 315 Eur. Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 283,5 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) nuo 2021 m. lapkričio 19 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė R. L.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. K. naudai 4620,00 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 231,52 Eur žyminio mokesčio, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 283,5 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5630.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.