- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-36-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30851-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- UAB „Vestata“
- Ieškovas
- BUAB „AL Construction“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Vestata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „AL Construction“ ieškinį UAB „Vestata“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „AL Construction“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės UAB „Vestata“ 29 345,21 Eur skolą, 1 056,43 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 30 401,64 Eur. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, jog reikalavimo suma yra didelė, ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės statusas yra itin pažeidžiamas, ieškovė – bankrutuojanti įmonė gina ne tik savo, bet ir visų įmonės kreditorių interesus, tai yra, viešąjį interesą, o esant viešajam interesui būtina užtikrinti, kad bankroto procedūros vyktų griežtai pagal įstatymo nustatytą tvarką bei reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovei UAB „Vestata“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštavo UAB „Vestata“ turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias UAB „Vestata“ ir esančias pas UAB „Vestata“ ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 30 401,64 Eur. Teismas leido atsakovei areštuotomis lėšomis vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais bei ieškove, taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių, socialinio bei sveikatos draudimo fondo biudžetus.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Teismuose nagrinėjamos dar trys civilinės bylos, kuriose atsakovei keliami reikalavimai dėl skolos priteisimo, iš atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos (finansinės ataskaitos laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad atsakovės nuostoliai siekė 100 218 Eur, iš atsakovės balanso (ataskaitinis laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad įmonės turto iš viso yra 1 262 604 Eur sumai, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 359 926 Eur. Teismas sprendė, kad 30 401,64 Eur suma atsakovei yra pakankamai didelė. Teismas įvertino tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, svarbus viešojo intereso gynimas, todėl darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Vestata“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
6. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nepateikė jokių duomenų apie atsakovės veiklos ekonominius rodiklius, jos finansines galimybes, turimą turtą, kitus kreditorinius įsipareigojimus, kurie sudarytų pagrindą teismui manyti, jog galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar neįmanomas. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovė ėmėsi kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti prievolės įvykdymo ar sumažinti turimą turtą, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Atsakovė, kaip verslininkė, laikosi aukščiausių atidumo ir rūpestingumo standartų, veikdama nekilnojamojo turto rinkoje. UAB „Vestata“ yra „Hanner“ grupės viena dukterinių bendrovių. „Hanner“ bendrovių grupė yra investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros lyderė Lietuvoje. Toks atsakovės teisių suvaržymas gali turėti neigiamą įtaką ne tik atsakovės vykdomai veiklai, tačiau ir bendrovės (bendrovių grupės) reputacijai. Atsakovė yra aktyvi nekilnojamojo turto rinkos dalyvė nuolat teikianti savo paslaugas, kaip nekilnojamojo turto projektų valdytoja, kitiems rinkos dalyviams. Tai gali patvirtinti sudarytos nekilnojamojo turto projektų valdymo sutartys su užsakovais UAB „Promola“, UAB „Arko AG“, be kita ko, kurių pagrindu įmonė generuoja pastovias gaunamas pajamas.
7. Atsakovė, pagrįsdama stabilią atsakovės veiklą ir finansinę būklę, pateikė mėnesio laikotarpio banko sąskaitos išrašą, kuriame matosi atsakovės pajamos, lygios 1 651 759,18 Eur, atsakovės išlaidos, lygios 1 459 808,84 Eur. Piniginių lėšų likutis atsakovės banko sąskaitoje 2020-11-12 yra 336 351,72 Eur. Atsakovės pajamos 2020 m. 1-9 mėn. laikotarpiu buvo 11 300 000 Eur, o balansinio turto vertė viršija 1 500 000 Eur. Ieškovės ieškinio materialiniai reikalavimai taip pat yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, ir savo poziciją grindė tik tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą lemia didelė 30 401,64 Eur reikalavimo suma ir viešasis interesas. Teismas ieškovės poziciją papildomai pagrindė duomenimis apie nagrinėjamas dar tris civilines bylas dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Toks pagrindimas yra ydingas, kadangi atitinkamai kilę ginčai dar nėra išspręsti ir neįrodo atsakovės kaltės prieš tai minėtose civilinėse bylose. Atsakovė jokių nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko ir neatlieka, o byloje nėra ir negali būti pateikta jokių duomenų ar įrodymų dėl atsakovės nesąžiningumo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė BUAB ,,AL Construction“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad byloje yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas pagrįstai vertino, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Atsakovės sunkią finansinę padėtį patvirtina teismo pareikalautos metinės finansinės ataskaitos. Atsakovės finansinė padėtis yra nepakankama būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas už 2020 metų spalio - lapkričio mėnesius, ir sudarytos dvi sutartys nepatvirtina atsakovės finansinę padėtį esant pakankamą įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Neigdama blogą finansinę padėtį, atsakovė nepateikė einamojo laikotarpio įmonės finansinių ataskaitų, kas patvirtina, jog atsakovė vengia išviešinti tikrąją finansinę padėtį, vietoje to, teikia selektyvius duomenis. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų ieškovei nevykdo jau daugiau kaip dvejus metus. Atsakovės argumentas, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali turėti neigiamą įtaką atsakovės vykdomai veiklai, reputacijai, nesudaro pagrindo laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų. Šiuo atveju laikinai suvaržyta tik atsakovės teisė disponuoti ginčo turtu, nevaržant kitų jos turimų teisių (valdymo ir naudojimosi).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantė su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: 2019 m. gruodžio 2 d. Pavedimo sutartį Nr. 2019-12; 2017 m. birželio 23 d. Pavedimo sutartį Nr. 2017-06-23; 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovės raštą ieškovei Nr. S-20/V-053; banko sąskaitos išrašą ir prašo šiuos naujus įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės teikiami nauji įrodymai yra susiję su prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumu, jog jie gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
12. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės ieškinio materialiniai reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Pažymėtina ir tai, jog atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu.
13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti ieškovės ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, teismas galėjo nustatyti, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistuoja tik nustatęs, jog ieškovės reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės reikalavimus ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
14. Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, jog neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovei (CPK 178 straipsnis).
15. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi didelės ieškinio sumos kriterijumi bei sunkia atsakovės finansine padėtimi, nurodydama, jog prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 metus darė išvadą, kad ieškinio suma atsakovei yra pakankamai didelė. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo, jog atsakovė turėjo finansinių sunkumų, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovės su atskiruoju skundu į bylą pateikti duomenys rodo, jog atsakovė 2020 m. spalio - lapkričio mėnesį disponavo 1 651 759,18 Eur suma, piniginių lėšų likutis sąskaitoje buvo 336 351,72 Eur, kas yra ženkliai didesnė pinigų suma, nei yra reikalaujama priteisti ieškiniu ir paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ieškinio suma atsakovei yra laikytina didele. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-407/2016). Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
16. Norint taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, byloje turi būti įrodytas atsakovės nesąžiningumas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018). Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovės nesąžiningumą. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų ieškovei nevykdo jau daugiau kaip dvejus metus sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, tačiau savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove ar nesutikimas su pačiu reikalavimu yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Aplinkybės, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, ar kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta daugiau civilinių bylų, taip pat neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
17. Taigi, ieškovė iš esmės nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų bent tikėtiną atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti jai galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan., todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu, dėl ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės UAB „Vestata“ atskirąjį skundą atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „AL Construction“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.