- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- I2-10436-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05938-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Vailionė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Inovatyvūs verslo sprendimai“
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų iš Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Inovatyvūs verslo sprendimai“ , dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 24S228586 (pareiškėjo patikslintame skunde nurodyta klaidinga sprendimo priėmimo data ir numeris), kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2), patikslintame skunde (b. l. 93–95) rėmėsi tokiais pagrindiniais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2024 m. kovo 19 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – Leidimą laikinai gyventi) tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Inovatyvūs verslo sprendimai“ (toliau – ir Bendrovė), kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. 2024 m. spalio 7 d. pareiškėjas gavo Migracijos departamento sprendimą, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio (1 998,90 Eur) mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio (3 995,02 Eur) mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba, ir SODRA) biudžetui. Dėl šios priežasties Migracijos departamento vertinimu, asmens ilgalaikiai ekonominiai, taip pat socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja. Remiantis teismų praktika, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus.
Pareiškėjo teigimu, priimtame sprendime nurodytos aplinkybės, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi atsakovas nurodo jog Bendrovė turi 9 710,02 Eur mokestinę nepriemoką Fondo valdybos biudžetui, iš jos skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs 3 997,00 Eur. Taip pat bendrovė turi 2 479,48 Eur nepriemoką VMI. Pareiškėjas nurodė, kad įmonė vykdo savo finansinius įsipareigojimus tiek VMI, tiek Fondo valdybai, ir neturi jokiu mokestiniu nepriemokų. Nurodo, kad pagrindas neigiamam sprendimui jo priėmimo metu neabejotinai egzistavo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog aplinkybė, kad įmonė Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu turėjo mokestinių nepriemokų, yra objektyvi ir nepriklausanti nuo pareiškėjo valios, jos atsiradimą lėmė išimtinai įmonės veiksmai, todėl pareiškėjo kaltė nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga ir todėl net nevertintina. Nustačius, jog įmonė mokestinę nepriemoką sumokėjo, faktiškai vykdo veiklą bei pareiškėjas siekia gyventi Lietuvoje ir jam bus užtikrintas darbas, kurio pagrindu jis ir prašė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuspręsta, jog tokiu atveju Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio taikymas, kai vienintelis pagrindas minėtai normai taikyti yra išnykęs (įmonė nebeturi mokestinių nepriemokų), o kitų pagrindų pareiškėjui neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra, būtų per griežta priemonė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3218-492/2019).
Pažymėjo, kad UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ yra neskolinga valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams. Be to, remiantis įsiteisėjusiu 2024 m. rugsėjo 23 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-12463- 596/2024, UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ yra neskolinga, nes 2024 m. liepos 12 d. VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis Bendrovės skola yra 0,00 Eur. Tokius pačius duomenis į nurodytą bylą buvo pateikusi ir Fondo valdyba, t. y. kad Bendrovė skolinga Fondo valdybai, tačiau įsiskolinimo mokėjimas Fondo valdybos sprendimu išskirstytas dalimis ir šios įmokos mokamos reguliariai laiku pagal nustatytą grafiką kiekvieno mėnesio 10 dienos.
Akcentavo, kad priimant 2024 m. spalio 7 d. Migracijos departamento sprendimą nebuvo atliktas kompleksinis visų aplinkybių vertinimas, darytina visiškai priešinga vertinimo išvada, nei padaryta minėtame sprendime, todėl toks priimtas atsakovo sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus. Taigi, Migracijos departamentas atsisakydamas pareiškėjui suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nepagrįstai nurodė aplinkybes, neatitinkančias faktinių aplinkybių ir todėl neproporcingai suvaržė ne tik pareiškėjo, bet ir Suinteresuoto asmens teises.
Pažymėjo, kad pareiškėjui pateikus skundą dėl 2024 m. spalio 7 d. Migracijos departamento sprendimo, jis susipažino su 2024 m. spalio 10 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S228586, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas nepagrįstas, todėl prašo jį naikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu, patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 15-17) bei atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 108-111, b. l. 114-117) nurodė aktualias faktines aplinkybes ir rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais.
Nurodė, kad pareiškėjas ketindamas dirbti Bendrovėje plytelių klojėju apdailininku, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatytu pagrindu.
Migracijos departamento 2024 m. spalio 1 d. duomenimis, Bendrovė turi 1 998,90 Eur mokestinę nepriemoką VMI ir 7 941,62 Eur mokestinę nepriemoką Fondo valdybos biudžetui, iš jos skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs 3 997,00 Eur. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2024 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 24S225489 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 24S228586 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies pagrindu).
Pažymėjo, kad priešingai nei nurodoma skunde, vadovaujantis viešai prieinamai duomenimis Bendrovė vis dar turi 5 193,06 Eur skolą Fondo valdybos biudžetui, iš jos skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs 2 664,67 Eur. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siekė darbo pagrindu, pareiškėjui siekus Bendrovėje dirbti plytelių klojėju apdailininku ir Bendrovei leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros metu pateikus tarpininkavimo raštą Nr. 20240314-054075. Taigi pareiškėjo, kaip fizinio asmens, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo tiesiogiai susijęs Bendrovės, kaip juridinio asmens, veiksmais ir prisiimtais įsipareigojimais dėl pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį.
Akcentavo, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatos yra imperatyvios. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavo aplinkybės (nepriemoka VMI ir Fondo valdybos biudžetui), kurios sudarė aiškų pagrindą taikyti minėtą Įstatymo nuostatą. Šias aplinkybes patvirtina 2024 m. spalio 1 d. ir 2024 m. spalio 7 d. VMI ir Fondo valdybos biudžeto išrašai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Inovatyvūs verslo sprendimai“ su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime į skundą (b. l. 69-72) rėmėsi tokiais pagrindiniais argumentais.
Pažymėjo, kad Bendrovė ne tik kad už savo atliktus darbus ir suteiktas klientams paslaugas per 2024 m. sausio 2 d. – 2024 m. balandžio 30 d. laikotarpį, gavusi pajamas, apmokėjo kreditoriui – ieškovei VMI 41 986 eurus, bet ir šiuo metu neturi jokių įsiskolinimų VMI. Teigė, jog 2023 m. spalio 15 d. bendrovė turėjo susidariusį įsiskolinimą Fondo valdybai, kurio mokėjimas Fondo valdybos sprendimu buvo išskirstytas dalimis ir šios įmokos mokamos reguliariai laiku pagal nustatytą grafiką sumokant kiekvieno mėnesio 10 d. Šis susitarimas vykdomas laiku ir tinkamai, todėl sprendime nurodyta aplinkybė dėl skolos Fondo valdybai neatitinka faktinių aplinkybių. Toks atsakovo vertinimas prieštarauja teismų praktikoje suformuotam vertinimui, kad įsipareigojimo vykdymas institucijoms ar subjektams laikomas vykdomu tinkamai, jei dėl jo vykdymo eigos (proceso ir nustatyto grafiko) laikosi ir jį vykdo.
Taip pat pažymėjo, kad po pareiškėjo kreipimosi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, sprendime minimai bendrovei UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ atsakovas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo Tadžikistano piliečiui M. S. nagrinėjimo laikotarpiu (Įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), t. y., nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. birželio 19 d. neteikė jokių pranešimų apie nurodytas aplinkybes, niekada neįspėjo apie tuo metu nustatytą įsiskolinimą ir neteikė jokio pranešimo (Įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), jog tokio įsiskolinimo buvimas yra kliūtis įmonės darbuotojui M. S. išduoti leidimą laikinai gyventi ir atitinkamai dirbti įmonėje, kas iš esmės teismų suformuota praktika vertintina kaip netinkamas atsakovo elgesys ir netinkamas pagrindas atsisakyti priimti teigiamą sprendimą pareiškėjui, nes tiek nesudarydama galimybės iki sprendimo priėmimo suinteresuotam asmeniui įvykdyti reikalavimus, tiek ir tai, jog pareiškėjas iš esmės nėra atsakingas už įmonės vedamą ūkinę veiklą, o tuo priimtas sprendimas neproporcingai suvaržo pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir lūkesčius, todėl šiuo argumentu remiantis priimtas sprendimas yra nepagrįstas.
Akcentavo, kad Bendrovė yra patikrinus pareiškėjo darbo įgūdžius ir sutinka tarpininkauti dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iš naujo darbo pagrindu (užsieniečio profesija yra trūkstamų profesijų sąraše Įstatymo 40 straipsnio 4 punktas). Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo po leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo pabaigos kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydami paaiškinti, kada galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui, tačiau Migracijos departamentas jokio tikslaus atsakymo nepateikė. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas netinkamai vertino pareiškėjo situaciją ir nesirėmė teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.
Atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento 2024 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 24S228586, kuris yra tiesiogiai sietinas su 2024 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 24S225489, taip pat yra neteisėtas ir užkerta pareiškėjui teisę realizuoti savo darbo santykius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 24S228586, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ketindamas dirbti UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ plytelių klojėju apdailininku, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
Migracijos departamentas 2024 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S145344 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą lakinai gyventi Nr. 760319498 (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose pagrindais).
Migracijos departamento 2024 m. spalio 1 d. duomenimis, Bendrovė turi 1 998,90 Eur mokestinę nepriemoką VMI ir 7 941,62 Eur mokestinę nepriemoką Fondo valdybos biudžetui, iš jos skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs 3 997,00 Eur.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2024 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 24S225489 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-17498-764/2024 panaikino Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225489 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo (b. l. 122-128). Migracijos departamentas apskundė Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis (Sodros informaciją apie draudėjo viešus duomenis, UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ pateiktą iš Sodros gautą atsakymą į paklausimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. (7.2E) DV_S-88451 „Dėl informacijos apie UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ pateikimo“), konstatavo, kad Bendrovė tiek 2024 m. spalio 7 d. sprendimo priėmimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu (teismas sprendimą priėmė 2024 m. gruodžio 10 d.) turėjo didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Sodros biudžetui. Byloje pateikti naujausi duomenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. (7.2E) DV_S-88451 „Dėl informacijos apie UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ pateikimo“ (b. l. 165-166), taip pat patvirtina, kad 2024 m. spalio 7 d. duomenimis, Bendrovė buvo skolinga 7 842,09 Eur įmokų, iš kurių 3 997,00 Eur mokėjimas buvo atidėtas pagal galiojusias įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis, t. y. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio nuostatų prasme aktuali skolos suma buvo 3 845,09 Eur; 2024 m. gruodžio 30 d. duomenimis, Bendrovė yra skolinga 3 242,45 Eur įmokų; galiojančių įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarčių su Bendrove nėra sudaryta. Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. 24S225489 paliktas galioti įsiteisusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1378-525/2025 (b. l. 173-180).
Migracijos departamentas 2024 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 24S228586 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies pagrindu) (b. l. 52-55).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. papildomu sprendimu (b. l. 135-137) panaikino Migracijos departamento 2024 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 24S228586 tuo pagrindu, kad buvo panaikintas 2024 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. 24S225489, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartyje (b. l. 173-180) konstatavo, kad Regionų administraciniam teismui priėmus 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą liko neišnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 24S228586, teisėtumo, taigi dėl jo teismas ir pasisakys šiame sprendime.
Ginčijamas Migracijos departamento 2024 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 24S228586, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), iš esmės motyvuojamas tuo, kad yra neproporcingas ir per griežtas.
II. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
2023 m. gruodžio 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą Nr. 760319498 laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 20 d., tuo pagrindu, kad užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, uždaroje akcinėje bendrovėje „Biominvija“ (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) sistemos duomenimis 2024 m. kovo 3 d. fiksuotas vienas Lietuvos Respublikos sienos kirtimo atvejis (b. l. 56–58).
Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis informacinėje sistemoje nustatyta, kad asmuo darbo sutarties su UAB „Biominvija“ nėra sudaręs ir jokiose kitose įmonėse nedirba. „Biominvija“ 2024 m. gegužės 8 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. 2405-PRNŠ-1689, kuriame nurodė, kad asmuo neatvyko dirbti (b. l. 56–58).
Migracijos departamento duomenimis, asmuo nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Biominvija“, sudarantis 1 386 Eur. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis informacinėje sistemoje, t. y. kad asmeniui nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų asmuo negauna konstatavo, kad asmuo neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas 2024 m. kovo 19 d. kreipėsi į Migracijos departamentą 2024 m. kovo 14 d. prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad ketina dirbti UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ plytelių klojėju apdailininku, numatomas mėnesinis darbo užmokestis – 1 700 Eur (b. l. 30–35). 2024 m. kovo 14 d. UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ tarpininkavimo raštas patvirtina darbdavio įsipareigojimą priimti pareiškėją į darbą ir mokėti mėnesinį 1 700 Eur atlyginimą (b. l. 27–29). Asmens prašymas 2024 m. birželio 13 d. dar nebuvo išnagrinėtas.
Leidimas gyventi Nr. 760319498 pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
Migracijos departamentas 2024 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S145344 panaikinti pareiškėjui leidimą lakinai gyventi Nr. 760319498, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 20 d., nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat darbo sutartis su ja nesudaryta. Sprendimas panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais (b. l. 56–58).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šis sprendimas apskųstas nebuvo, todėl laikoma, jog jis yra nenuginčytas ir galiojantis.
Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi 2024 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 24S228586 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies pagrindu) (b. l. 52–55). Sprendime nurodyta, kad 2024 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 24S145344 Migracijos departamentas panaikino 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760319498 vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
Aptartieji įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui laikinas leidimas gyventi Lietuvoje išduotas jam ketinant įsidarbinti UAB „Biominvija“, jam ten neįsidarbinus, 2024 m. birželio 13 d. atsakovo sprendimu leidimas laikinai gyventi panaikintas, jo pareiškėjas neginčijo.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad laikino leidimo panaikino faktas leidžia taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.
Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).
2014 m. balandžio 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), kuri, be kita ko, taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (2 punktas).
Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11–14¹ punktuose nustatyti kriterijai, kurie taikomi priimant draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas.
Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į (11 punktas): 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 11.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Kaip minėta, pareiškėjo leidimas gyventi panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad atsakovas sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje bei tai, jog buvo nutraukta darbo sutartis.
Pažymėtina, jog pareiškėjas sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neskundė. Atsižvelgiant į tai, galima spręsti, kad su minėtu sprendimu pareiškėjas sutiko. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kvestionuodamas Sprendimą, iš esmės ginčija jau įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatuotus Įstatymo pažeidimus. Kadangi atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turėjo teisę ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatant laikotarpį, kuriam užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvą, taikomos Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jį priimant atsakovas laikėsi Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų pagrindų, t. y. kreipė dėmesį: į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo nedirba UAB „Biominvija“, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartis nesudaryta, per visą laikotarpį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis deklaruotas prašyme ir tarpininkavimo rašte, UAB „Biominvija“ pateikė Migracijos departamentui pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. 2405-PRNŠ-1689, kuriame nurodė, jog asmuo neatvyko dirbti, taip pat asmuo nedirba jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse, VSAT informacinės sistemos duomenimis fiksuotas tik vienas Lietuvos Respublikos sienos kirtimo atvejis, t. y. asmuo į Lietuvą atvyko tik 2024 m. kovo 3 d.; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra).
Pareiškėjui išduotas leidimas panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų pagrindu, todėl Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, kuriame įtvirtinta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Toks laikotarpis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, laikytinas proporcingu.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1137-822/2025).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).
Atsakovas skundžiamą sprendimą dėl įtraukimo į SIS motyvuoja tuo, kad pareiškėjas ateityje gali nesąžiningu būdu atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas bandė apeiti Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, tačiau pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje keltų grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento sprendime nėra motyvų dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, todėl remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šioje dalyje skundžiamas sprendimas pripažįstamas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024, 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1137-822/2025 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo sprendimo dalis įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2024 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 24S228586 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo M. S. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Likusioje dalyje pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.