Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-22 · Administracinė byla Nr. I-1367-423/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-22
Bylos Nr.
I-1367-423/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00391-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. Č.
Trečiasis asmuo
K. Č., M. O. Z.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1367-423 /2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00391-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 18.9.; 55.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. Č. , kuris yra ir trečiųjų suinteresuotų asmenų K. Č. ir G. Z. atstovas,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M. , trečiajam suinteresuotam asmeniui M. O. Z.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

P. R. Č. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir patikslintu skundu prašo: pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus veiksmus, kuriais vilkinama vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą neteisėtais ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrių pareiškėjų R. Č. , K. Č. , G. Z. ir M. O. Z. vardu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pagrindu vykdyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą į buvusio savininko M. Z. ir K. Z. valdytą žemės plotą l5,68 ha Bagrėno kaime, Prienų rajone (b.l. 37-41).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1991 m. pretendentai pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises. Pagal pateiktus archyvinius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus paskutinis nuosavybės teise valdęs žemę buvo M. Z. . Vykdant atkūrimo procedūrą parengtos pažymos apie turėtos žemės plotus, nustatytas pretendentų ratas, pateikti giminystės ryšį su buvusiuoju žemės savininku įrodantys dokumentai, atliktas paveldimos žemės pasidalijimas tarp pretendentų. 2017-01-25 pareiškėjai dar kartą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo ir naujų dokumentų parengimo, tačiau atsakovas prašymo netenkino.

Pažymėjo, jog dar 2007 metais nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau - Atkūrimo įstatymas). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo Protokolo 1 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Ten pat pažymėta, kad, nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

Pareiškėjas tebeturi teisėtus lūkesčius, jog valstybė jo atžvilgiu elgsis sąžiningai ir efektyviai, nevilkins procedūrų ir įstatymais bei poįstatyminiais aktais nustatytų terminų. Tai, jog teisėtų lūkesčių principas, kaip fundamentalus teisinės valstybės principas yra esminis teisinės valstybės elementas, ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Nepaneigta, kad M. Z. (mirusio 1937 m.) ir K. Z. šeima nacionalizacijos metais turėjo žemės Prienų rajone. Taip pat nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas ir kiti pretendentai Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme nepatenka į subjektų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės į ginčui aktualią žemę, ratą. Aptartų aplinkybių visuma yra pagrindas sutikti, kad nurodytas Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio pažeidimas yra formalus. Svarbu ir tai, kad pretendentai šia žeme naudojasi 25 metus, tuo tarpu atsakovas pretendentus klaidino, ilgą laiką suteikė lūkesčius, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vyksta sklandžiai ir bus priimti palankūs pretendentams sprendimai. Pretendentai nuosavybės teises prašė atkurti natūra, todėl žemė negalėjo tapti valstybės išperkama ir patekti į laisvos valstybinės žemės fondą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į patikslintą skundą nurodė (b.l. 48-53) ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas, įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas 1940-07-22 Liaudies Seimui priėmus žemės nacionalizavimo deklaraciją. Atkūrimo įstatymo prasme, nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos vykdant žemės nacionalizaciją.

Šiuo atveju, Kauno apskrities viršininko 2007-12-05 įsakymu Nr. 02-07-13086 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-12-05 sprendimais Nr. 69-19585, Nr. 69-19586, Nr. 69-19587, Nr. 69-19588 K. Č. , M. Z. (mirusiai), A. Z. , M. O. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. Z. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 3,61 ha žemės sklypą projektinis Nr. 549, 2,81 ha žemės sklypą projektinis Nr. 549-1, 2,81 ha žemės sklypą projektinis Nr. 549-2, 5,40 ha žemės sklypą projektinis Nr. 549-3, 0,39 ha žemės sklypą projektinis Nr. 551 ir 0,66 ha žemės sklypą projektinis Nr. 550 (NV), esančius (duomenys neskelbtini) Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2008-11-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-821-428/2008 šiuos administracinius aktus panaikino ir konstatavo, kad M. Z. mirė 1937 m., žemės nacionalizavimo metu jis nebuvo žemės savininkas, todėl administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, yra neteisėti, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 daliai. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad M. Z. mirė 1937-05-03, todėl 1940-07-22 negalėjo būti 15,68 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)., savininkas.

2015-06-15 R. Č. , M. O. Z., K. Č. , G. Z. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjai teismo prašė atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl po M. Z. mirties paveldėtos ir nuosavybės teise turėtos 15,68 ha žemės . (duomenys neskelbtini) bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Z. mirties žemę paveldėjo jo įstatyminiai įpėdiniai M. Z. , A. Z. , K. (K.) Z., M. Z. , P. Z. ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 15,67 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismas 2016-05-16 sprendimu pareiškimą patenkino, tačiau Kauno apygardos teismas 2016-10-27 sprendimu panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimą ir priėmė naują sprendimą: netenkino pareiškimo atnaujinti R. Č. ir kitiems pareiškėjams praleistą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl po M. Z. mirties paveldėtos ir nuosavybės teise turėtos 15,68 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)., civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas taip pat nurodė, jog Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad kompetentingos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Šiuo atveju, nei pareiškėjas R. Č. , nei tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinei žemės tarnybai nėra pateikę nuosavybės teises įrodančių bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. O. Z. prašė skundą tenkinti pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais motyvais.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo vilkinimo vykdyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą į buvusių savininkų M. Z. ir K. Z. valdytą žemės plotą l5,68 ha, esantį (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 1991-12-10 M. O. Z. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. Z. ir M. Z. iki nacionalizacijos valdytus 15,75 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)Prašyme pretendentėmis į šią žemę taip pat buvo nurodytos A. Z. , K. Č. , M. Z. ir M. Z. .

1991-12-17 A. Z. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. Z. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Prašyme valdytos žemės kiekis nurodytas nebuvo.

Pretendentai atkurti nuosavybės teises į M. Z. žemę pateikė giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, taip pat buvusio savininko mirties liudijimą, kuriame nurodyta, kad M. Z. mirė 1937-05-03.

Vyriausiosios žemės rūšiavimo archyviniame fonde, Marijampolės apskrities rūšiavimo komisijos 1927-11-16 Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktame Ašmintos valsčiaus Bagrėno seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše, patvirtintame 1930-12-30, įrašytas savininkas Z. M. , Bagrėno kaime turėjęs 15,68 ha žemės.

Kauno apskrities viršininko 2007-12-05 įsakymu Nr. 02-07-13086 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-12-05 sprendimais Nr. 69-19585, Nr. 69-19586, Nr. 69-19587, Nr. 69-19588 K. Č. (mirusiai), M. Z. (mirusiai), A. Z. ir M. O. Z. atkurtos nuosavybės teisės į M. Z. valdytą žemę, grąžinant natūra 15,68 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 73-122).

Kauno apygardos administracinis teismas 2008-11-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-821-428/2008 panaikino minėtą Kauno apskrities viršininko 2007-12-05 įsakymą bei minėtus 2007-12-05 sprendimus (b.l. 56-60).

Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriuje 2008-12-22 vyko Kauno apskrities Birštono ir Prienų komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas R. Č. . Šio posėdžio metu nutarta, kad Kauno valstybės archyvo 1991-08-27 Archyvo pažymėjimo Nr. Z-50, kuriame nurodyta, kad Centrinės statistikos valdybos prie TSRS Ministrų Tarybos Prienų apskrities inspektoriaus archyviniame fonde, 1948 m. Prienų valsčiaus kiemų-ūkių sąraše, įrašyta Bagrėno kaimo gyventoja K. Z. , A., turinti 15,75 ha žemės, nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į buvusios savininkės K. Z. valdytus 15,75 ha žemės ir pretendentams pasiūlyta kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo, koks žemės savininkas ir kokį žemės kiekį valdė v(duomenys neskelbtini)., mirus M. Z. . Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčijo.

2015-06-15 M. O. Z., K. Č. , G. Z. ir R. Č. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą ir patikslintu pareiškimu prašė atnaujinti A. Z. , M. O. Z., K. Č. , G. Z. ir R. Č. praleistą terminą nuosavybės ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl po M. Z. mirties (1937-05-03) paveldėtos ir nuosavybės teise turėtos 15,68 ha žemės Bagrėno k., Prienų r. bei nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Z. mirties (1937-05-03) žemę paveldėjo jo įstatyminiai įpėdiniai M. Z. , A. Z. , K. (K.) Z., M. Z. , P. Z. ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 15,68 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini)

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Prienų rajono apylinkės teismas 2016-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-939/2016 pareiškėjų patikslintą pareiškimą tenkino, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Z. mirties (1937-05-03) iki nacionalizacijos 1940-07-22 nuosavybės teise 15,68 ha žemės sklypą, esantį Bagrėno k., Ašmintos sen., Prienų r., paveldėjo M. Z. vaikai M. (M.) Z., A. Z. , K. (K.) Z., M. O. Z., P. Z. , atnaujino pareiškėjams įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises bei terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus. Tačiau Kauno apygardos teismas 2016-10-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2a-1846-601/2016 panaikino minėtą Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą: netenkino pareiškimo atnaujinti A. Z. , M. O. Z., K. Č. , G. Z. ir R. Č. praleistą terminą nuosavybės ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė (b.l. 61-68).

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka).

Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas, įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas 1940-07-22 Liaudies Seimui priėmus žemės nacionalizavimo deklaraciją. Atkūrimo įstatymo prasme, nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 4 punktas). Todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos vykdant žemės nacionalizaciją, t.y. privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus.

Šiuo atveju, kaip jau minėta, Kauno apygardos administraciniam teismui 2008-11-10 panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į M. Z. valdytą žemę ir konstatavus, jog M. Z. mirė 1937 m., žemės nacionalizavimo metu jis nebuvo žemės savininkas, todėl administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, yra neteisėti, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 daliai. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad M. Z. mirė 1937-05-03, todėl 1940-07-22 negalėjo būti 15,68 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)savininkas.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse reglamentuota, kad asmenys, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą, prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pilietybę patvirtinančius dokumentus turėjo pateikti iki 2001-12-31, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003-12-31. Šiame straipsnyje numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.

2015-06-15 R. Č. , M. O. Z., K. Č. , G. Z. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po M. Z. mirties žemę paveldėjo jo įstatyminiai įpėdiniai M. Z. , A. Z. , K. (K.) Z., M. Z. , P. Z. ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 15,67 ha žemės plotą, esantį Bagrėno k., Prienų r.

Kaip jau ir minėta, Prienų rajono apylinkės teismas 2016-05-16 sprendimu pareiškimą patenkino, tačiau Kauno apygardos teismas 2016-10-27 sprendimu panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimą ir priėmė naują sprendimą: netenkino pareiškimo atnaujinti R. Č. ir kitiems pareiškėjams praleistą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl po M. Z. mirties paveldėtos ir nuosavybės teise turėtos 15,68 ha žemės, esančios Bagrėno k., Ašmintos sen., Prienų r., civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Kauno apygardos teismas taip pat konstatavo, jog Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai atliko savo pareigą, t. y. nurodė pareiškėjams, kokių dokumentų reikia, siekiant atkurti nuosavybės teises į pageidaujamą žemę, pareiškėjams buvo pranešta, kad nepakanka dokumentų atkurti nuosavybės teises ir pasiūlyta juos pateikti, tačiau būtent pareiškėjai nesiėmė reikalingų veiksmų (nesikreipė į teismą), siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę; kad pareiškėjams nebuvo suteikta jokių lūkesčių, jog jiems nesikreipiant į teismą gali būti atkurtos nuosavybės teisės į pageidaujamą žemę ar, kad vyksta dėl to kokie nors svarstymai. Teismas nenustatė, jog pareiškėjams buvo kliudoma ginti savo interesus (atkuriant nuosavybės teises) ir nustatė, kad pareiškėjai savo interesų negynė beveik 7 metus, kad pareiškėjų elgesys nėra sąžiningas ir rūpestingas, o 7 metų laiko tarpas negali būti pripažintas protingu tam, kad kreiptis į teismą. Tuo pačiu pažymėta, kad jokių svarbių aplinkybių, kodėl nebuvo kreiptasi į teismą anksčiau, byloje nėra pateikta ir nėra nustatyta (b.l. 61-68).

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 ir 4 p.). Viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas priimtą aktą pripažinti neteisėtu (Administracinė jurisprudencija Nr. 8 (18)). Taigi, iš teisinio reglamentavimo bei administracinėje jurisprudencijoje pateikiamo viešojo administravimo subjekto kompetencijos aiškinimo, akivaizdu, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privaloma laikytis Atkūrimo įstatyme įtvirtintų teisės normų.

Šioje ginčo situacijoje svarbu tai, jog Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad kompetentingos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Tvarkos 111 punkte iš esmės nustatyta analogiška tvarka ir terminai. Taigi, vienas iš esminių momentų, nuo kurio gali būti pradėtas skaičiuoti 6 mėnesių terminas, per kurį kompetentinga institucija turėtų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra faktas, kad suinteresuotas asmuo (pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą) pateikė nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, t. y. iš esmės kompetentingai institucijai turi būti sudarytos sąlygos, pateikti visi reikiami teisės aktuose numatyti dokumentai, reikalingi priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1352-858/2015). Šiuo atveju, nei pareiškėjas R. Č. , nei tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinei žemės tarnybai nėra pateikę nuosavybės teises įrodančių bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kad nagrinėjant skundus dėl kompetentingų institucijų vilkinimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti nustatyta, ar yra visos įstatymo numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t.y. nustatytina, ar yra pateikti ir parengti visi dokumentai, be kurių sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimtas. Be to, būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių nepriimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. ar sprendimas nepriimamas dėl to, kad pati institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkina jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą, ar pareiškėjai neveikia tokiu būdu, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, trukdo jų atlikimui, neatlieka kitų būtinų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1352-858/2015, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-919/2013).

Šiuo atveju, Nacionalinė žemės tarnyba negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl to, kad pareiškėjas R. Č. bei tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė nuosavybės teises įrodančių dokumentų bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, t.y. iki šiol neatliko Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų. Atsižvelgiant į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, nenustatytas atsakovo vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos pagrindu vykdyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą į buvusio savininko M. Z. ir K. Z. valdytą žemės plotą l5,68 ha Bagrėno kaime, Prienų rajone, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

P. R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Asta UrbonienėAudrius GrauželisJolanta Medvedevienė