- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-10
- Bylos Nr.
- I-821-428/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- Prienų rajono apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- M.
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Gintauto Koriagino,
dalyvaujant pareiškėjo Prienų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Gitanai Vaičiulevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Prienų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-12-05 įsakymą Nr. 02-07-13086 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko 2007-12-05 sprendimus Nr. 69-19588 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. O. Z. “, Nr. 69-19585 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei K. Č. “, Nr. 69-19586 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. Z. “, Nr. 69-19587 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. Z. “.
Pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti ir nurodė, kad 1991-12-10 O. Z. pateikė prašymą grąžinti žemę tuometinei Ašmintos apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Prašyme nurodė, kad pageidauja susigrąžinti Z. K. , Augusto 15,75 ha žemės, esančios Bagrėno k., Prienų r. Taip pat nurodė, jog žemė buvo paveldėta iš vyro Z. M. , Kazio jam mirus 1937 m. Kauno apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko M. Z. valdytą žemę. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 nustatytus reikalavimus. M. Z. mirė 1937 m., todėl jo žemė 1940 m. negalėjo būti nacionalizuota ar kitaip nusavinta. Be to, dalis sugrąžinto žemės sklypo M. O. Z. teigimu apie 2,0 ha paženklinti ne buvusio savininko turėtoje žemėvaldoje. Šiuo atveju turėjo būti kartografuotos buvusios žemėvaldos ribos, dalyvaujant liudininkams, galintiems vietoje parodyti buvusios žemės ribas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 14 punkte nustatyta, kad projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinimo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos. Taipogi nustatyta, kad dalis žemės sklypo paženklintas saugomoje teritorijoje - Nemuno kilpų regioniniame parke, ne savininko M. Z. turėtoje žemės vietoje, tuo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558; 2007-07-05 aktuali redakcija) 16 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-07-05 nutarimu Nr. 03/04-15/04-05/06 (Žin., 2007, Nr. 76-3018) nustatė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 108-3904) 16 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas ar vandens telkinys iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio nusavinimo buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė grąžinama tik natūra, tai yra savininko turėtoje žemėje.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime bei posėdžio metu panašiai nurodė, jog 1991-12-10 M. O. Z. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. Z. ir M. Z. iki nacionalizacijos valdytos 15,75 ha žemės, esančios Bagrėno k., Ašmintos sen., Prienų r. Marijampolės apskrities Ašmintos valsčiaus Bagrėno seniūnijos 1927-11-16 mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas M. Z. Bagrėno kaime turėjęs 15,68 ha žemės. Lietuvos valstybinio archyvo 1992-09-29 pažymėjime Nr. 06-98-Z nurodyta, kad žinių apie K. Z. , A. B. kaime turėtą žemę nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta. Atsižvelgiant į tai, kad tarp pretendentų atkurti nuosavybės teises nekilo ginčas dėl to, kas buvo žemės savininkas, į tai, kad pretendentai nepateikė dokumentų, įrodančių, kad žemės savininkė buvo K. Z. , Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius parengė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Be to, Kauno valstybinio archyvo 1991-08-27 pažymėjimas Nr. Z-50, kuriuo prašyme remiasi pareiškėjas, žemėtvarkos skyriui įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateiktas nebuvo. Tai yra papildomas nuosavybės teises įrodantis dokumentas. Atsižvelgdamas į nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, Kauno apskrities viršininkas 2007-12-05 priėmė skundžiamąjį įsakymą ir sprendimus, kuriais atkūrė nuosavybės teises K. Č. (mirusi), M. Z. (mirusi), A. Z. ir M. O. Z. į joms priklausančias M. Z. valdytos žemės dalis, grąžinant natūra. Pareiškėjas prašyme teigia, kad priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, buvo pažeista ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos, kadangi pretendentams negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės regioninio parko teritorijoje. Šie argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-07-05 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2002-04-02 redakcija), 16 straipsnio 7 dalies (1999-05-13, 2001-12-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai". Šiuo nutarimu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur, ir tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas ar vandens telkinys iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, tačiau tie piliečiai gyvena ne to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybinės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas ar jo dalis negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2007-07-10 įsigaliojo minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas, todėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, negalima atkurti nuosavybės teisių piliečiams perduodant nuosavybėn neatlygintinai saugomose teritorijose esančius žemės sklypus. Tačiau šiuo atveju nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra, grąžinant bendrosios nuosavybės teise žemės sklypą, kurio dalis patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją ir pagal žemės sklypų paženklinimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, t.y. II dalies „Žemės, miško, vandens telkinio grąžinimas natūra" 14 punktą, projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos.
Tretieji suinteresuoti asmenys su prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas. Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne į buvusio savininko žemę, kuris valdė žemę iki nacionalizacijos, kurios dalis pateko ne į buvusio savininko valdytos žemės ribas, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.
Žemesnės instancijos teismas
Turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas 1940-07-22 priėmus Liaudies seimui žemės nacionalizavimo deklaraciją ir tai yra aplinkybė visiems žinoma ir neįrodinėtina (ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis). Todėl sprendžiant asmens teisę į nuosavybės atkūrimą būtina nustatyti kas valdė turtą nacionalizacijos metu.
Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-13086 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko 2007-12-05 sprendimais Nr. 69-19588 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. O. Z. “, Nr. 69-19585 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei K. Č. “, Nr. 69-19586 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. Z. “, Nr. 69-19587 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. Z. “, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. Z. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 15,75 ha žemės, esančią Bagrėnų k., Prienų raj.
Pareiškėjas ginčydamas šiuos sprendimus ir įsakymą nurodė, kad žemės savininkas M. Z. , į kurio žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės ginčijamais sprendimais, mirė 1937 m. ir žemės nacionalizavimo metu nebuvo žemės savininku. Šią aplinkybę patvirtina M. Z. mirties liudijimas ( Z. M. nuosavybės teisių atkūrimo byla).
Kauno valstybinio archyvo 1991-08-27 pažymėjime Nr. Z-50, nurodyti duomenys, kad 1948 m. Prienų valsčiaus kiemų-ūkių sąraše įrašyta Bagrėno kaimo gyventoja Z. K. , Augusto, turinti 15,75 ha žemės (b.l. 22), o mirties liudijimas patvirtina, kad M. Z. mirė 1937-05-03 (K. Z. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 505). Tokiu būdu nacionalizavimo metu jis nebuvo žemės savininkas, todėl ginčijamais sprendimais ir įsakymu negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės M. O. Z. , K. Č. , M. Z. , A. Z. į M. Z. nuosavybės teisėmis valdytą žemę.
Esant nurodytiems argumentams, įsakymas ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo naikintini, kadangi yra neteisėti, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, tai yra Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 daliai (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panaikinus atsakovo įsakymą ir sprendimus, pretendentų prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti nagrinėjami iš naujo ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę gali būti priimti tik į buvusio savininko - K. Z. , žemę.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai, kad atkuriant nuosavybės teises buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos, nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001-08-17 gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001-08-17 šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamą namą ar butą, jų dalį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-07-05 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2002-04-02 redakcija), 16 straipsnio 7 dalies (1999-05-13, 2001-12-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai", kuriame nustatė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur, ir tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta žemė, miškas ar vandens telkinys iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo buvo to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, tačiau tie piliečiai gyvena ne to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybinės principui. Atsižvelgiant į nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimo nuostatas, negalima atkurti nuosavybės teisių piliečiams perduodant nuosavybėn neatlygintinai saugomose teritorijose esančius lygiaverčius žemės sklypus. Tačiau, šio ginčo atveju, buvusių savininkų turtinių teisių perėmėjams nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra, todėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimo nuostatos netaikytinos.
Taip pat nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad grąžinant žemės sklypą Nr. 549-3 (5,40 ha), esantį Bagrėno k., Ašmintos sen., Prienų r., bendrosios nuosavybės teise M. O. Z. ir K. Č. turtinių teisių perėmėjams, patekantį į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, dalis šio sklypo buvo paženklinta ne buvusio savininko turėtoje vietoje. Pažymėtina, kad žemės sklypų paženklinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, kurios II dalies „Žemės, miško, vandens telkinio grąžinimas natūra" 14 punkte nurodyta, kad projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos. Byloje nenustatyta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad minėtos nuostatos buvo pažeistos atkuriant nuosavybės teises M. O. Z. ir K. Č. turtinių teisių perėmėjams.
Taigi pastarieji pareiškėjos argumentai nelaikytini teisiniais pagrindais naikinti skundžiamus administracinius aktus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-12-05 įsakymą Nr. 02-07-13086 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007-12-05 sprendimus Nr. 69-19588 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. O. Z. “, Nr. 69-19585 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei K. Č. “, Nr. 69-19586 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. Z. “, Nr. 69-19587 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. Z. “.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.